Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
28
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
8
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį
1

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
• RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*
4

POKALBIAI 
• PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
10
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
 VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
23
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas
7

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune
3

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai
1

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ5
• NIDA TIMINSKAITĖ1
• STEPAS EITMINAVIČIUS1

VERTIMAI 
• JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas
1

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika
28

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
3
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis6

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
• JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
4
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
1
• EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
2
• LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
7
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

KNYGOS

Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką

VIRGINIJUS GUSTAS

[skaityti komentarus]


Šliogeris A. BULVĖS METAFIZIKA.
– Vilnius: Apostrofa, 2010.

Šio teksto eilutes gena dviejų polių intencija: siekis kalbėti objektyviai ir subjektyviai. Anot filosofo Gianni’o Vattimo, gyvename modernybės pabaigos laikotarpiu. Ši mintis leidžia tikėtis, kad dar galime vartoti tokias sąvokas kaip objektyvus / subjektyvus ir nebūsime apšaukti, kad atsiliekame keletą šimtmečių... Platonas paliko pasakojimą, kad filosofai yra Eroto broliai (gal ir sesės?). Užvaldyti nuolatinės aistros. Kam? Kokios? Graikų mitas byloja, kad Penijos ir Poro palikuonis Erotas yra lemties ženklu pažymėtas pusdievis – jis niekada nebus absoliučiai atskleidęs savo esmės, bet nebus ir stokojantis. Eroto lemtis – panta rhei. Filosofo aistra lemtinga – ji nepasotinama, kaip ir neįgyjama, ji tokia, kad tarsi dar tik prasideda, dar tik gimtyje, bet jau nuolat žada, kad baigsis; tačiau niekad neužveriama, nukreipta į niekur. Omeny turint labai siaurą žvilgsnio horizontą (vujaristo žvilgsnį) galima tarti, kad filosofas spraudžiasi tarp subjektyvumo ir objektyvumo, tarp to, ką skambiais žodžiais galima būtų įvardyti tarp tiesos ir nuomonės.

Arvydo Šliogerio knyga „Bulvės metafizika“ drąsiai gali būti įvardyta išskirtine gausioje šio filosofo knygų lentynoje. Galbūt kiekviena knyga gali būti įvardyta išskirtine, „tapo kūnu“ ir gyvena išskirtinai jai skirtą gyvenimą – vienos skaitomos, vertinamos, adoruojamos, graibstomos, keikiamos ar cituojamos, kitos –­ dulka ar šildo gūdžiais žiemos vakarais pavargusių gyvenimo klajūnų rankas ir kojas. Retorinis klausimas, bet grįžkime prie „Bulvės metafizikos“. Ji unikali dėl kelių priežasčių. Pažymėtinos parašymo aplinkybės. Knygą sudaro tekstai, rašyti dvidešimt metų: tai vokiečių kalba leista jo knyga „Post scriptum“ (Regnum, 1992), išversta į lietuvių kalbą ir papildyta paskutinių metų autoriaus įžvalgomis. Tad galima teigti, jog tai – A. Šliogerio intelektualinės patirties deklaracija. Kuris A. Šliogeris čia mums byloja? Ar tas, nepriklausomai Lietuvai dar tik kuriantis viešoje erdvėje girdėtas aistringas mąstytojas, ar kandus dabarties socialinis kritikas? O gal kaip tik ši aplinkybė yra ta, kuri savo akivaizdžia duotimi byloja Michelio Foucault ir Rolando Barthes’o keltą autoriaus mirties idėją? Knygos turinys sunkiai „limpa“ prie konkretaus štai to prieš mus esančio individo, kurį pažįstame ir identifikuojame kaip filosofą, profesorių, akademiką, mokslininką, žmogų Arvydą Šliogerį. Beje, ne kartą pats A. Šliogeris yra užsiminęs apie keistą patirtį, užplūstančią, žvelgiant į parašytas knygas, kai tampa sunku save identifikuoti kaip tokį, kuris kokiu nors būdu esmingai siejasi su tais 17 parašytų tomų. Atsiveria praraja tarp autoriaus ir teksto.

Dar viena knygos unikalumo žymė – Zitos Šliogerienės fotografija, panaudota viršelyje. Tai tarsi ženklas / tarpininkas, iškilęs į paviršių tarp fotografės užfiksuotų akimirkų, randamų A. Šliogerio knygoje „Niekis ir Esmas“ (Apostrofa, 2005) ir bendro sutuoktinių darbo 2011 metų kalendoriuje („Dialogo“ leidykla). O štai „Bulvės metafiziką“, pasitelkus didelę dozę humoro, dėl žanro specifikos būtų galima priskirti „kasdieniams skaitiniams“ – net temų turinys pabaigoje išskleistas. Atsikeli, apmąstai, kokia ši nauja diena tau pasirodo, atsiverti temų rodyklę – ir pirmyn. Ar bandėte pradėti dieną su A. Šliogerio knygos fragmentu? Pavyzdžiui: „Beprotybė, tapusi masine ir visuotine, tuojau pat paskelbiama absoliutaus protingumo norma“1. Knygos pabaigoje pateiktos nuorodos, kuriuose puslapiuose svarstomos A. Šliogeriui nuolat rūpėjusios problemos: socialinė kritika – p. 148; mokslo ir religijos unikalumas bei kritika – p. 238; filosofijos išskirtinumas – p. 239; etiniai motyvai –­ p. 267. Temos įvairios – nuo saiko iki tekančios saulės.

Idėjinė „Bulvės metafizikos“ plotmė aiškiausiai atsiskleidžia, suvėrus tokią A. Šliogerio parašytų knygų „grandinę“: „Transcendencijos tyla“, „Niekio vardai“, „Alfa ir omega“, „Niekis ir Esmas“, „Bulvės metafizika“. Ji atveria filosofo pastangą nuolat ieškoti, o tai, ką unikalaus pamato, įvardyti vis aiškiau ir suprantamiau. Žodžio „bulvė“ pasirodymas pavadinime tarsi žymi pastangą radikalizuoti A. Šliogerio pamatiniu filosofiniu orientyru įvardijamą štai šito prieš mano akis atsiveriančio daikto išraišką. Bulvė kaip bulvė, nuėjus ilgą apmąstymų kelią, daug nei aiškiau transcendencija pasirodo kaip štai šis prieš mane esantis daiktas, nors minties kelionės pradžioje bulvė gali būti tik cepelino ženklas, o ne µετα koncentrato išraiška. Taip bandant skaityti knygą, tarp turinio ir formos dialektikos įsismelkia dar vienas klausimas: kaip įvardyti trumpas teksto atkarpas?

Šis klausimas tampa subjektyviojo skaitymo sluoksnio pradžia. „Bulvės metafizika“ skaitytina kaip tekstas, esantis tarp Herakleito fragmentų ir S. Kierkegaard’o aforizmų. Dauguma Herakleito fragmentų yra trumpi užfiksuoti pasakymai, kaip antai „Nemarūs marūs, marūs nemarūs, kitų mirtimi gyvi, kitų gyvenimu mirę.“2 O štai Šliogerio: „Taip ir ne. Nei Taip, nei Ne. Mirtingojo gyvenimas skleidžiasi tarp Taip ir Ne.“3 Trumpi Šliogerio fragmentai reti. Ilgi pasažai, būdingi ir S. Kierkegaard’o ilgesnei kalbinei minties raiškai: „...baisiai nuobodu (...) Mano siela panaši į Mirties jūrą, per kurią neperskristi nei vienam paukš­čiui, –­ pasiekęs vidurį, jis bejėgiškai krenta į mirties glėbį“4, ir A. Šliogeriui: „Kadaise maniau, kad tuštybė išnyksta savaime, klampojant likimo meandrais (...) Tai šitaip paprasta: musės zirzimas nejudina tylos vandenyno. Mažytę tuštybę įveikia neaprėpiama tuštuma.“5 A. Šliogerio fragmente „Kierkegaard’o pamokos“6 abu filosofai Herakleitas ir Kierkegaard’as vadinami mąstymo broliais. O kodėl manoma, jog tarp šių dviejų „brolių“ įsiterpia trečiasis? Šiek tiek atidos ir gramatika sufleruoja: Herakleitas, kalba objektyviu trečiuoju (jis / ji) asmeniu, antai: „Tas pat būva gyva ir mirę, budintis ir miegantis, jauna ir sena: nes šitai, pavirtę yra anuo ir ana tai, vėl pavirtę, šituo“7; S. Kierkegaard’as – subjektyviu pirmuoju (aš) asmeniu: „Aš savo laiką skirstau taip: vieną dalį miegu, kitą – svajoju. Miegodamas neregiu jokių sapnų, ir tai yra gerai, todėl tad mokėti miegoti – aukščiausias genialumas.“8 O štai A. Šliogeris – tarpiniu antruoju (tu) asmeniu: „Lūžio metu... kai atsibundi trečią valandą ryto, prieš patekant Saulei, ir nebegali užmigti, prasideda haliucinacijos apie pasaulio pabaigą, bet Tu nebebijai, nes Pasaulis jau pasibaigė 1968 metais gegužės mėnesį.“9 Tačiau tam, kad susikurtų viena plotmė, kurioje galima fiksuoti ką nors kur nors esant, būtinas bendras esančiųjų dėmuo, kurio svarba leistų juos pamatyti kaip pasirodančius horizonte – taip fiksuojame jų τοπος. Kas sieja aptariamuosius tris filosofus? Taip, kad galime matyti jų buvimą viename akiratyje ir fiksuoti tarpiškumą? Patirtis, grožio rega, matymas ir kalbėjimas apie tai, kas yra, kas visų trijų nuolatos artikuliuojama tokiu būdu, kad smelkiasi mintis, jog ši patirtis yra jų apmąstymų ištakos. S. Kierkegaard’as: „Niekuomet nedera nusiminti. „Kuomet žmogų bėdos ir nelaimės užgriūna pačiu žiauriausiu būdu, iš debesų pasirodo gelbėjanti ranka“, – taip neseniai, per vakarines mišias, pasakė ponas pastorius. (...) O-o! tai čia – viesulas! Ir aš iš visų jėgų pasileidau tekinas namo. Kaip mano vietoje būtų pasielgęs ponas pastorius?“10 A. Šliogeris: „Aš matau, kad Saulė sukasi aplink Žemę, – tokia pirminė metafizikos tezė.“11 Herakleitas: „...saulė... plotis žmogaus pėdos.“12

Šiuos filosofus sieja ir kalbos paprastumo imperatyvas. Herakleitas teigia: „Amžinastis yra vaikas vaikaujantis, kauliukus metantis: vaiko yra karalystė“13, taip šioje ištarmėje sutelkdamas pasaulio lemties, pamatinio esmo ir paprastumo, kaip vaikiškumo, motyvą; S. Kierkegaard’as išryškina socialinį paprastumo aspektą: „Aš labiau vertinu bendravimą su vaikais – bent jau yra vilties, kad iš jų išaugs protingos būtybės – tuo tarpu kai tie, kurie save tokiais laiko... deja.“14 A. Šliogerio fragmente taip pat iškeliamas paprastumas: „Paprastumas. Kuo aiškesnio rango žmogus (ar žmonių bendrija), tuo aiškiau ir paprasčiau jis mato daiktus. Kuo stipresnis žmogaus protas, kuo šviesesnės akys, kuo subtilesnė klausa, tuo paprasčiau ir aiškiau jis mato, tuo paprasčiau jis globoja.“15

O štai dar kelios gijos (tingint susirasti minimus tekstus, šios dalies geriau neskaityti), kurios galėtų pratęsti pradėtą „Bulvės metafizikos“ Tarp motyvo meditaciją, bet jau paliekamos be platesnių komentarų tikintis paties skaitytojo pastangų (ar ne tokia meditacijos praktikos esmė, kaip ir recenzijos – paskatinti kitą...). Saikas: A. Šliogeris – Forma ir saikas (p. 144), Herakleitas – 125 fragmentas (p. 83); Vienatvė: A. Šliogeris – Apie vienatvę (p. 45), S. Kierkegaard’as 3 aforizmas (http://aplinkkeliai.lt/vertimai/estetiko-aforizmai-i/); A. Šliogeris tiesiogiai su Herakleitu – Tįsmas (p. 237) ir su S. Kierkegaard’u Arba/arba (p. 191); Herakleitas, S. Kierkegaard’as ir A. Šliogeris apie to paties patyrimą –­ S. Kierkegaard’as 17 aforizmas (http://aplinkkeliai.lt/vertimai/estetiko-aforizmai-ii/), Herakleitas 6 fragmentas (p. 37), A. Šliogeris Kur dingo demonai (p. 57). Pagaliau klausimas: ar Jūs girdite „Iš kur mes ateiname? / Kas mes esame? / Kur mes išeiname?“16 kaip individualizuota kisdama rymo (µεταβαλλον αναπαυεται) ištarmę?


____________________________________
1 Šliogeris A. BULVĖS METAFIZIKA. – Vilnius: Apostrofa, p. 147.
2 Herakleitas. FRAGMENTAI // 20 fragmentas. Iš senosios graikų kalbos vertė M. Adomėnas. – Vilnius: Aidai/ALK, p. 41.
3 Šliogeris A. BULVĖS METAFIZIKA. – Vilnius: Apostrofa, p. 147.
4 Kierkegaard S. ESTETIKO AFORIZMAI // 13 aforizmas. Cituota iš http://aplinkkeliai.lt/vertimai/estetiko-aforizmai-i/.
S. Kierkegaard’o citatos šio teksto autoriaus yra numeruojamos paprastu jų skaičiavimo būdu – kiekvienas aforizmas, einantis vienas paskui kitą. Tai atliekama tam, kad skaitytojui būtų lengviau jas surasti aplinkkeliai.lt puslapyje.
5 Šliogeris A. BULVĖS METAFIZIKA. – Vilnius: Apostrofa, p. 261.
6 Šliogeris A. BULVĖS METAFIZIKA. – Vilnius: Apostrofa, p. 217–218.
7 Herakleitas FRAGMENTAI // 21 fragmentas. Iš senosios graikų kalbos vertė M.Adomėnas. – Vilnius: Aidai/ALK, p. 43.
8 Kierkegaard S, ESTETIKO AFORIZMAI // 12 aforizmas. Cituota iš http://aplinkkeliai.lt/vertimai/estetiko-aforizmai-ii/.
9 Šliogeris A. BULVĖS METAFIZIKA. – Vilnius: Apostrofa, p. 179.
10 Kierkegaard S. ESTETIKO AFORIZMAI // 11 aforizmas. Cituota iš http://aplinkkeliai.lt/vertimai/estetiko-aforizmai-ii/.
11 Šliogeris A. BULVĖS METAFIZIKA. – Vilnius: Apostrofa, p. 239.
12 Herakleitas. FRAHMENTAI //1 113 fragmentas. Iš senosios graikų kalbos vertė M. Adomėnas. – Vilnius: Aidai/ALK, p. 79.
13 Herakleitas. FRAGMENTAI // 61 fragmentas. Iš senosios graikų kalbos vertė M.Adomėnas. – Vilnius: Aidai/ALK, p. 59.
14 Kierkegaard S. ESTETIKO AFORIZMAI // 1 aforizmas. Cituota iš http://aplinkkeliai.lt/vertimai/estetiko-aforizmai-i/.
15 Šliogeris A. BULVĖS METAFIZIKA. – Vilnius: Apostrofa, p. 36.
16 Šliogeris A. BULVĖS METAFIZIKA. – Vilnius: Apostrofa, p. 268.


 

Skaitytojų vertinimai


68540. šliogeriada2011-06-05 22:21
įtikinot, neskaitysiu. "" Omeny turint labai siaurą žvilgsnio horizontą (vujaristo žvilgsnį) galima tarti, kad filosofas spraudžiasi tarp subjektyvumo ir objektyvumo, tarp to, ką skambiais žodžiais galima būtų įvardyti tarp tiesos ir nuomonės.""" visa šliogeriada tera bulvinė metafizika. nuomonės ir ne daugiau.

68567. šlakbaumas :-( 2011-06-06 13:22
"A. Šliogerio fragmente „Kierkegaard’o pamokos“6 abu filosofai Herakleitas ir Kierkegaard’as vadinami mąstymo broliais. " Sunku patikėti, kad materialistinio mąstymo ateistas Šliogeris galėtų iš esmės suprasti egzistencialisto Kierkegardo filosofiją. Na, tam tikriems fragmentams, ten, kur Kierkegaardas kritikuoja formaliąją religiją, jis, manau, gali pritarti ir jaustis "mąstymo broliais", bet toliau, kur K. dėsto apie tikrąjį tikėjimą, - šlakbaumas. Su materija susitrapatinęs protas ten prasibraut jau nebepajėgus. Todėl skaityti, ką mano Šliogeris apie K. - tuščias laiko gaišimas. Verčiau skaityti pačius Kierkegaard’o veikalus.

68579. je2011-06-06 20:38
profesoriai kepa knygas kasmet, nes tai jiems privaloma. bet ar tai kūryba?

68580. et2011-06-06 20:47
"Žodžio „bulvė“ pasirodymas pavadinime tarsi žymi pastangą radikalizuoti A. Šliogerio pamatiniu filosofiniu orientyru įvardijamą štai šito prieš mano akis atsiveriančio daikto išraišką".... et įtariu, kad tai tik reklamos tikslu sugalvota šmaikšti knygos antraštė. Pasaulį "matyti" Kierkegaard’o akimis toli gražu ne tas pats ką matyti Šliogerio akimis. Šliogeriui trūksta tos tikros religinės patirties, kurią turėjo Kierkegaard’as, bandęs sugražinti Europai jos tikrajį krikčionišką veidą.

68581. et2011-06-06 20:55
kiek literatūros priskaldyta apie Kierkegaard’ą, kas suskaičiavo? O paties Kierkegaard’o veikalų išversta vos dvi knygelės. ar tai normalu? kas nori kitų suvirškinto maisto? aš ne.

68596. sokratas2011-06-07 17:59
jei vyras gauna tinkamą žmoną, jis tampa laimingu, jei netinkamą - filosofu, juokavo Sokratas.. kierkegardas nutaukė sužadėtuves su mylimąja ir pasirinko meilę išminčiai. Nejau ši auka buvo būtina?

68617. avangardo mėgėjas2011-06-07 22:23
Panašu, kad pats Kierkegaardas atsakė į šį klausimą, tuo pačiu suteikdamas daug pen(i?)o apmątymams "transcendentalistams", "marksistams" ir "froidistams": „Aš turėjau dyglį kūne, todėl nevedžiau ir negalėjau užimti oficialaus posto. Aš galėjau gauti viską, ko norėjau, tačiau tapau išimtimi“ (Р о д е П . П . Сёрен Киркегор сам свидетельствует о себе и своей жизни. – Урал, 1998. – C. 201.) O jeigu rimtai, argi įmanoma paaiškinti genialumo mįslę išoriniais faktoriais?

68645. et2011-06-09 11:44
sorri už klaidas. mano klaviatūra apvilkta marškinėliais. jie saugo nuo dulkių, nuo kavos (mano klaviatūra nemėgsta kavos, tuo jau įsitikinau:) ant jų užpiešiu lietuvišką raidyną, bet raidės nuo prakaituojančių pirštų greit nudyla ir prietemoj priveliu klaidų.

68647. muse2011-06-09 12:35
ar nemanot, kad penis peno trancendentiniams apmastymams duos tik tada, kai jis visas bus paaukotas Dievui, o ne tik simbolins galiukas... Kierkegardas paaukojo visa, todel ir peno gavo didesne doze, nei marksistai- froidistai, kurie iki siol tebemojuoja falo garbintoju vaivorykstine vėliava... falo garbintoju religijos - marksizmo-froidizmo - sunku atsizadeti nors tu ka ka ka...

68648. je je2011-06-09 12:42
todėl ši religija turi tiek daug pasekėjų:) kas norės paaukoti savo geriausiąją kūno dalį, kad ir simboliškai, vien dėl to, kad prašviesėtų protas?

68649. beje2011-06-09 13:02
Lietuvių filosofai Kantas su Vydūnu irgi liko viengungiais. Nors ir neturėjo dyglio šone, bet pasiekė trancendentinių aukštumų. Jų libido nuo kūnų dauginimo buvo nukreiptas į tiesos pažinimą. Marksistai-froidistai-trockistai populiarina seksą, bet nori suvaldyti dauginimąsi. Greičiausiai tai viena iš priežasčių kodėl jie taip populiarina vienos lyties "meilę" bei abortus.

68652. čia priėjo Onė ir tarė:2011-06-09 14:35
gnostikai, ezoterikai, trancendentiniai medituotojai, atsikvošėkit. Dievas iš žodžio kūrė pasaulį. Tad koks tras žodis buvo? Ar ne iš trejų rusiškų raidžių, kas atspindi dievišką kūrybingumą?

68654. čia priėjo Šliogeris ir tarė:2011-06-09 17:28
- Dievas TIK ŽODIS už kurio niekas NESTOVI. - Ir nuėjo gert viagros.:)

68655. šliogeriada :-( 2011-06-09 20:14
sakykit ką norit, bet Šliogeris primena man tą medį, kuris augdamas vandenyje miršta iš troškulio...

68670. to beje2011-06-10 11:17
Vertėtų žinoti, kad Vydūnas nebuvo viengungis

68680. beje2011-06-11 12:22
dėkui, žvilgtelėjau į Wiki ir aš. Vidūnas susituokė su Klara Kintuose ir stebūklingai pasveiko nuo nepagydomos džiovos. Tik nėra niekur jokio info kiek ilgai jiedu buvo kartu.

68682. britva2011-06-11 14:37
Vydūnas nebuvo viengungis. na gerai, tad pakeiskim jį Nyče,( Nietzsche, fui, kas per priebalsių kombinacija, tiksliau būtų vadinti jį Niekio filosofu:) . aplamai per daug Šliogerio ir per mažai Vydūno Lietuvos intelektinėj erdvėj. Šliogeris persisunkęs tais pačiais autoritetais, kuriais žavėjosi ir Derrida, žydų kilmės filosofas, įkvėpęs visuomenių "dekonstrukcijos" politiką. Beje, tais pačiais žavėjosi ir sionistai ir Gebelsas: Heidegger`iu, Husserliu, Nietzsche... nors Huserlis ir buvo žd. kilmės. .... pasirodo, tereikia kaip Nietzcshei užsikrėst sifiliu, kad užkrėstum "genialumu" kitus proto bokštus ir jų idėjos realizuotųsi XX a re-evoliucijom, pasauliniais karais, genocidais ir Holokaustu. Tačiau proto bokštai priežasčių priežastyse neieško, jie ieško priežasčių Europos niekuo dėtuose tautose ir kuria mitą apie "tautiškumo" kaltę, tuo pagrįsdami tautų "dekonstrukciją"; iš kolektyvinės atminties išbraugdami Gebelso idėjų vykdytoją, holokausto architektą Adolfą Eichmaną, kuris iš pradžių buvo aktyvus sionistas - rūpinosi žydų perkraustymu į Palestinos žemę. (žr.wikipedia). Iš tikrųjų pasaulį pakeisti į gerąją pusę gali tik tokie filosofai kaip Vydūnas. Tačiau jie nepagrįstai ignoruojami. Jis buvo pristatytas Nobelio premijai, bet karas sumaišė kortas. Vydūnas atskleidė mums savos savasties viziją. Ir jei jos nesilaikysime, kitų "matymai" apie mus pačius bus mums prievarta įbrukti kaip "niekio" filosofija. Tuščios erdvės nebūna.

68684. tai2011-06-11 15:19
šliogeris auka ar sąmoningas destruktorius?

68685. auka2011-06-11 15:27
auka, greičiausiai, nes kaip ir jo kolega bodiljardas, semiasi "įžvalgų" iš tos dėžutės, vadinamos tv kaip eilinė sofos bulvė. o sofos bulvės visi tampa negatyvistais, nes žinių semiasi iš pagrindinio propagandos šaltinio. negatyvizmas rodo, kad į lietuvių smegenis stipriai įsisukusi nemirtinga Gebelso propagandos mašina. va, netyčia aptikau įrodymą: GOEBBELS` PRINCIPLES OF PROPAGANDA (psywarrior.com/Goebbels.html) . Štai kur psichotropinis ginklas. Štai kur mūsų depresijų ir bėgimo iš Lietuvos tikroji priežastis. Gyvas ne tik Dievas. Velnias toks pat amžinas:)

68686. taigiss2011-06-11 15:38
"užgrobk jų mintis ir širdis (jausmus),m ir siela seks iš paskos. " šios propagandos tėvas rodos buvo Rozenbliumas?

68801. jo2011-06-16 15:02
šliogeriada, gal, yra tik nuomonės, bet komentatoriai čia "operuoja" kažkokia "raiškos forma", kuri net ir iki nuomonės "kategorijos" netempia.. šalia vydūno ir psichotroninio ginklo reikėjo ir reikalingos paaukoti penio dalies reikėjo dar ir artėjantį krepšinio čempionatą aptarti.. straipsnyje minimos klausimas: "kaip įvardyti trumpas teksto atkarpas?" jos artimos "erlicko įžvalgoms", o patį straipsnį autorius "sukirpo" labai postmoderniai, kaip tikrą "naratyvų kratinį" :)

69538. Safo :-) 2011-07-14 10:58
Šuo, spoksantis į menulį, yra didesnis filosofas nei Šliogeris su visomis savo bulvėmis... Vėl gi, straipsnis labai ir labai vertas dėmesio. Kaip ir visi Virginijaus straipsniai

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:23:49 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba