Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
28
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
8
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį
1

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
• RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*
4

POKALBIAI 
• PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
10
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
• VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
23
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas
7

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune
3

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai
1

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ5
• NIDA TIMINSKAITĖ1
• STEPAS EITMINAVIČIUS1

VERTIMAI 
• JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas
1

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika
28

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
3
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis6

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
 JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
4
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
1
• EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
2
• LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
7
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry

Man įkando benamis

JURIJUS DICHTIARAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ričardo Šileikos nuotrauka


Aš net nesupratau, kas nutiko. Štai jis energingai rausiasi šiukšlių konteineryje ir štai jis jau įsisiurbia man į ranką. Surikau ne tiek iš skausmo, kiek iš pasišlykštėjimo. Laisva ranka plojau jam per ausį, bet šis net nesureagavo, tada keliu smogiau į papilvę, ištrūkau ir nubėgau, apimtas panikos ir siaubo. Uždusęs stabtelėjau ir pažvelgiau į žaizdą. Kraujavo mažai, bet vis dėlto užėjau į artimiausią parduotuvę ir nusipirkau degtinės butelį. Dėl įkandimo tik gurkštelėjau, o norėdamas dezinfekuoti visa kita – išgėriau tiesiai iš butelio.

Namuose žmona sutvarstė žaizdą, nuėjau į miegamąjį žiūrėti futbolo. Po penkiolikos minučių toptelėjo, kad man liūdna ir kad nesuprantu, kodėl aš tai žiūriu. Užmigau tiesiog kėdėje.

Kitą dieną nuėmus tvarstį, žaizda buvo užsitraukusi. Padėjo degtinė. O vis dėlto be fizinės traumos patyriau dar ir dvasinę, todėl nutariau neiti į darbą. Žmonai pamelavau apie prastą savijautą ir vėl atsiguliau. Kaip aš anksčiau nepastebėjau, kad nepatogu miegoti minkštuose pataluose! Išsitiesiau ant grindų ir iškart užmigau.

Vakarieniaujant žmona vis stebėjosi, kodėl aš taip čepsiu ir neteisingai laikau šaukštą. Barščių likutį išgėriau iš lėkštės. Naujienų nebežiūrėjau. Be to, ir televizorius man pasirodė nereikalingas išradimas. Prieš miegą eidamas į dušą, stebėjausi, kodėl taip dvokia muilas, todėl nutariau nesiprausti. Žvilgtelėjęs į veidrodį, įvertinau, kad man labai tinka šeriai, tad nusprendžiau ir nebesiskusti.

Pagalvojau, kad ir į darbą galima neiti. Ir anksčiau tai supratau, bet dabar smelkėsi laisvės pojūtis. Nereikia sklaidyti dokumentų, eiti į nuobodžius susirinkimus, išklausyti vadovybės. Dykinėti, be abejo, maloniau. Taip malonu, kad net buvau pasirengęs atsisakyti beribio nesaikingumo, kuriam ir atitekdavo didžioji dalis algos. Juk galima puikiai išgyventi ir be vazelių, paveiks­lų, kaklaraiščių, odekolonų, knygų, netgi mobiliojo telefono. Juk nėra kam ir dėl ko skambinti. Pavarčiau užrašų knygelę ir neradau nieko, be ko nebūtų galima išgyventi. Prieš šimtą metų gyveno be šaldytuvų, skrudintuvų, magnetofonų, šutintuvų ir išgyveno.

Iš darbo netruko pranešti: esu atleistas, ir tai įvyko prieš pat atjungiant telefoną. Išėjau į gatvę, nes man tapo slogu nuo gausybės baldų ir kilimų. Susipažinau su kiemsargiu dėde Saša, jis papasakojo, kiek per dieną priduoda makulatūros, metalo laužo, tuščios taros ir kiek už tai gauna pinigų.

Praeidamas pro šiukšlių konteinerį, užuodžiau malonų kvapą. Ir vos susilaikiau nepažvelgęs vidun. Vasarnamio sode nudžioviau obuolį. Suvalgęs jį ir suglebęs nuo saulės, atsiguliau ant suoliuko ir prisnūdau. Kai pabudau, jau buvo tamsu, tad patraukiau namop. Žmona, atidariusi duris, mane išvadino galviju ir nuėjo miegoti. O aš susiradau nebaigtą gerti butelį ir užsivertęs jį vienu mauku ištuštinau.

iliustracija
Gyčio Norvilo nutraukimas

Įdomu, galvojau aš, su šia moterim pragyvenau penkiolika metų nežinia kodėl, paprasčiausia boba, su kuria gyvenau kartu. Neradau nė vienos priežasties, kodėl man tiek laiko reikėjo klausytis jos šlykščių kalbų, atiduoti pinigus, kęsti jos idiotiškas drauges, teisintis, dovanoti gėles ir saldainius. Kokią teisę ji turėjo ant manęs šaukti ir vadinti galviju?

Ir aš išėjau, kur akys veda. Ėjau naktinėmis gatvėmis, viršum manęs kabojo dangus, pilnas žvaigždžių. Aš taip seniai žiūrėjau į žvaigždes, anksčiau nepastebėdavau, kaip klombose kvepia leukonijos, negirdėdavau, kaip svirpliai savo romansus dainuoja. Čia aš vėl užuodžiau pažįstamą aromatą, kuris priminė man, kad seniai nevalgiau. Kvapas sklido iš šiukšlių konteinerio. Apsižvalgęs ir įsitikinęs, kad nieko nėra šalia, žvilgtelėjau į konteinerio vidų. Viešpatie, kiek tenai gėrybių! Radau prakąstą pomidorą, apipuvusią morką, gerą ketvirtį sudžiūvusios duonos, septynis alaus butelius. Ir dar – truputį panešiotus sportinius batelius, bet tai niekis, svarbiausia – mano dydžio. Tenai radau paketą, susidėjau į jį trofėjų, suvalgiau pomidorą ir išėjau ieškoti kitų konteinerių.

Prabėgo mėnuo. Viskas puiku, mano gyvenimas susitvarkė. Tarp vietos benamių turėjau autoritetą, nes buvau baigęs du aukštuosius. Kam nors trinktelėjęs į akį, būdavau priverstas pamiršti pačias gardžiausias šiltas vieteles. Gyvenau apleistame, nebaigtame statyti name. Kiek pelnydavau per dieną, pakakdavo degtinės buteliui, kamšalui, cigaretėms. Su moterimis apskritai nebuvo jokių problemų. Viena iš stoties net siūlė su ja gyventi, bet aš, pamokytas karčios patirties, pasiunčiau ją toliau, tačiau ji retkarčiais vis dėlto užeina. Tiesa, jai ant kaklo yra piktšašių, bet tai visiškai neužkrečiama, taigi už stiklinę degtinės galima visai padoriai pailsėti. O daugiau man nieko nereikia. Svarbiausia – esu laimingas, nes esu laisvas. Nuo nieko nepriklausomas. Darau tai, ką noriu: noriu – geriu degtinę, noriu – negeriu. Nusispjauti ant pasaulinės krizės. Tegul visas pasaulis sugriūva, gyvensiu taip, kaip dabar gyvenu. Rinkimai, prezidentai, politika, ekonomika man neturi jokios reikšmės. Manęs net policija privengia. Matot, mano kvapas jai nepatinka.

Aš supratau, kas yra ta laisvė. Laisvė – kai nieko nėra ir nieko nereikia. Kiekvienas daiktas tave paverčia vergu. Ką nors gavęs, stengiesi tai išsaugoti, paskui norisi pridėti dar, kaip pas visus, paskui – kad būtų dar geriau.

Šiandien man laisva diena. Šiandieną aš turiu išgelbėti žmogų. Taip, kaip kartą išgelbėjo mane. Apsimetu, kad rausiuosi konteineryje. Tegul prieina arčiau. Jis dabar nesupranta, bet paskui ištars ačiū. Ačiū už laisvę.


Iš rusų kalbos vertė ARVYDAS VALIONIS

 

Skaitytojų vertinimai


68550. ups!2011-06-05 23:46
visai neblogas tekstukas. jie tikrai laisvesni... tie bomžos. svarbiausia - nereik mokėti mokesčių. netgi jei koks caras petras sugalvotų apmokestint barzdas, vistiek š gautų iš jų:)

68551. susimažinęs :-) 2011-06-05 23:49
pasirodo, susimažinimas - užkrečiama liga. pradedant Norvilo išdidinimais...

68611. kafkė2011-06-07 19:03
Puikus tekstukas. Pamąstymus sukelia... pro juoką ir ašaras...

69020. muse :-( 2011-06-27 18:52
Riedėti į pakalnę tikrai lengva. Bet apačioje laukia pelkė. Tik visiškas kretinas gali pavadinti tai laisve.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:23:47 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba