Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
28
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
8
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį
1

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
• RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*
4

POKALBIAI 
• PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
10
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
• VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
23
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas
7

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune
3

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai
1

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ5
• NIDA TIMINSKAITĖ1
• STEPAS EITMINAVIČIUS1

VERTIMAI 
 JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas
1

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika
28

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
3
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis6

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
• JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
4
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
1
• EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
2
• LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
7
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

VERTIMAI

Pelenų skaitymas

JERZY FICOWSKI

[skaityti komentarus]




          Jerzis Ficowskis (1924–2006) gimė Varšuvoje. Kovojo Varšuvos sukilime, kalėjo garsiajame Paviako kalėjime ir karo belaisvių stovyklose Vokietijoje. Po karo studijavo sociologiją ir filosofiją Varšuvos universitete, klajojo su čigonų taboru, tyrinėjo čigonų kultūrą ir tautosaką. Aštuntajame dešimtmetyje dalyvavo opozicijos veikloje, buvo Darbininkų gynimo komiteto (KOR) narys. 1976 m. komunistinės Lenkijos cenzūra uždraudė spausdinti jo kūrybą.
         Be nemažai poezijos rinkinių, parašė dvi išsamias monografijas apie Lenkijos čigonų kultūrą ir itin svarbų apybraižų rinkinį apie Bruno Schulzo kūrybą. Vertė į lenkų kalbą čigonų ir žydų dainas bei liaudies poeziją, taip pat F. Garcios Lorcos poeziją.




            Kas yra


            KAS YRA
            Jau nieko
            iš tiesų nebėra net
            nieko

            tik toks tylos triukšmas
            tik maišatis dykynės
            tiršta nieko minia
            grimzta
            po geltonu saulės lopu
            kol jį iškruvins

            O GAL MŠČONOVE
            DAR KAS NORS TEN
            TARKIM SODININKAS JANKELIS
            KAM užkliūtų OBUOLYS
            GERI BUVO JO OBUOLIAI

            buvo žilutėlis
            lyg žydinti obelis
            ne sykį bitė
            dūzgė jam barzdoje

            KAS APIE JĮ GIRDĖTI
            JUK NEPASAKYSIT
            KAD būtų ką nors APSVĖRęs
            AR SĄŽINĘ APSUKęs

            Nepasakysiu
            apie jį girdėti
            popierėliai išblyškę

            tai ne bėgimas
            juchtiniais batais
            su baimės puspadžiais

            tai girdėti
            kaip dunda obuoliai
            gobiamas išskleisto nakties chalato
            Jankelis dirba savo darbą

            KĄ TAI REIŠKIA

            Vadinasi
            jam pasisekė
            paragina šuoliais
            obuolmušių ristele
            važiuoja vis labiau kadaise
            į amžino miego kahalą
            leviatano varpelio

            per šabą
            laikas balagula
            nulipa nuo ožio
            surasi jį
            po tūbės žibintu
            badančiu dangų
            visą nusėtą debesų mėlynių
            sutiksi jį
            dvylikos skaičių kabalistą
            ginkluotą rodyklių ietimis
            ir ciferblato skydu

            IR KAS IŠ TO
            KAS JAM IŠ TO

            Tai leidžias pas jį tikriausiai
            tušti vardai
            neatmintinai išmokti

            malos gitlės rachelės
            ir mendeliai verksniai
            neša iš pelynų kartų medų
            tokį medų
            trefną pasaulio geltonį



            Septyni žodžiai


            Mamyte! Juk aš buvau geras! Tamsu! Tamsu!

            dujų kameroje Belzece 1942 m. uždaromo
            vaiko žodžiai – pagal vienintelio likusio gyvo
            kalinio liudijimą – Rudolfas Rederis, Belzecas,
            1946 m.

            Viskas buvo panaudota
            visi žuvo bet niekas nežūsta
            nuo galvų nukritusių plaukų sąvartynas
            hamburgo čiužinių gamyklai
            auksiniai dantys ištraukti
            nuskausminus mirtimi

            Viskas buvo panaudota
            pravertė net tas balsas slapčiomis
            atneštas iki pat čia svetimos atminties dugne
            lyg ašaromis negesintos kalkės

            ir atsiveria kartais belzecas iki pat kaulų
            ir pliūpteli iš jo amžinoji tamsa
            kaip ją užtvenkti

            ir skundas vaiko kuris buvo buvo
            nors atmintis blėsta
            ne iš siaubo
            taip jau trisdešimt blėsta metų

            ir tyli milijonai tylėjimų
            virtę septynženkliu skaičiumi
            Ir šaukia šaukia viena tuščia vieta

            Tie kurie manęs nebijote
            nes esu mažas ir manęs visai nėra
            neišsižadėkit manęs
            sugrąžinkite man mano atmintį
            tuos žodžius likusius nuo žydų
            tuos žodžius likusius nuo žmonių
            tik tuos septynis žodžius



            Miriamos dangun ėmimas iš gatvės
            1942 m. žiemą



            nesuskaičiuojamas leidosi sniegas
            draiskalais nuslinko dangus

            ji žengė į dangų
            praėjo sustingusi
            baltumą už baltumo
            nedidelę aukštumą
            už aukštumos
            elijo pažeminimo
            vežimu

            virš puolusių angelų
            sniegų
            į šalčio zenitą
            vis labiau virš
            hosanna
            pakelta
            į patį dugną


Iš lenkų kalbos vertė VYTAS DEKŠNYS
Versta iš: Jerzy Ficowski. Gorączka rzecy. – Warszawa: P. I. W., 2002.


 

Skaitytojų vertinimai


68556. ***2011-06-06 01:12
skausminga žydų poezija... geras buvo Jenkelis.. su bite barzdoje

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:23:47 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba