Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
28
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
8
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį
1

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
• RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*
4

POKALBIAI 
• PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
 ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
10
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
• VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
23
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas
7

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune
3

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai
1

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ5
• NIDA TIMINSKAITĖ1
• STEPAS EITMINAVIČIUS1

VERTIMAI 
• JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas
1

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika
28

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
3
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis6

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
• JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
4
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
1
• EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
2
• LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
7
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

KNYGOS

Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai

ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Viršelio dailininkas –­
Erikas Banys

Beveik kasmet pasirodo bent po vieną verstinę poezijos knygą. Prieš porą metų džiaugėmės Marinos Cvetajevos lyrika, kurią lietuviškai prakalbino R. Skučaitė, o šiais metais išspausdinta Nikolajaus Gumiliovo poezijos rinktinė „Paklydęs tramvajus“ (leidykla „Kalendorius“, vertė poetas Gintaras Patackas). Rinktinėje yra 39 eilėraščiai iš įvairių garsaus sidabro amžiaus rusų poeto akmeisto N. Gumiliovo (1886–1921) poezijos knygų. Naujosios knygos anonse pažymima: „Šios poezijos rinktinės eilėraščiuose skaitytojas galės pajausti akmeistų individualizmą bei estetizmą.“

Šiais metais sukanka 90 metų nuo tragiškos N. Gumiliovo mirties (poetas buvo sušaudytas – anot oficialios sovietinės versijos – už dalyvavimą kontrrevoliuciniame sąmoksle). Pirmuosius eilėraščius poetas išspausdino vos keturiolikos. 1905 m. išleidžiama pirmoji jo eilių knyga „Konkistadorų kelias“. Vėliau kas dveji treji metai pasirodo rinkiniai „Romantiškos gėlės“, „Perlai“, „Svetimas dangus“, „Strėlinė“, „Laužas“, „Palapinė“, „Ugninis stulpas“. N. Gumiliovas – akmeizmo teoretikas. Šiai naujai poezijos krypčiai, atsisakiusiai simbolizmo postulatų, būdingas konkretumas, istoriškumas, buitiškumas, Rytų kraštų motyvų gausa, racionalizmas, kasdienybės poetizavimas, melodingumas. Šiai poezijos srovei priklausė ir S. Gorodeckis, A. Achmatova (tuomet būsimoji N. Gumiliovo žmona), O. Mandelštamas. Deja, vos porą metų gyvavusį akmeizmą užgožė futurizmas ir stiprėjanti revoliucinės poezijos banga. Sovietiniais metais N. Gumiliovo poezija buvo ignoruojama, nespausdinama ir nevertinama.

Aiškiais, daiktiškais rusų poeto vaizdais ir įvaizdžiais susidomėjo kauniškis poetas Gintaras Patackas, ryžęsis su jais „pasigalynėti“, pasitikrinti savo, jau patyrusio vertėjo, poetinius gebėjimus. Pats vertėjas pratarmėje pripažįsta, kad „Nikolajaus Gumiliovo poezija skaitytojus paperka griežta, nuoseklia, apmąstyta ir tobulai įvaldyta forma, pribloškia savo dvasia – be galo vyriška, bet kartu idealistinė ir romantiška. Visa tai galima pavadinti asmenybės taurumu ir akinančiu šviesumu“.

G. Patacko pasidarbuota nuoširdžiai, sugebėta subtiliai įsiskverbti į kiekvieną posmą ir eilutę, žinant, kad tai ne M. Cvetajevos ar B. Pasternako metaforų, simbolių ir asociacijų poetinė žemė. Net eilėraščių pavadinimai (pvz., „Ligonis“, „Burtininkė“, „Papūga“, „Šiaurės jūra“, „Čado ežeras“, „Maldininkas“) liudija N. Gumiliovo lyrikos detalių konkretumą – poetas yra dalyvavęs ekspedicijose Afrikoje, medžiojęs liūtus ir buivolus, net dirbęs žvalgu per Pirmąjį pasaulinį karą. Vertėjas rado nemažai taiklių lietuvių kalbos atitikmenų („niūriam sapne daiktai sustingo“, „debesų sniegynai sidabriniai“, „ridensis saulė žydryne“, „kužda vakarais platanų lūpos“). Net, rodos, itin lietuviškas daiktavardis „lūžtvė“ ar veiksmažodis „raivytis“ nesukelia jokios prieštaros, nesumenkina rusiškosios N. Gumiliovo eilėraščių mąstysenos ir jausenos.

Iki šiol vis dar ginčijamasi, kaip reikėtų versti. Vieni teigia, kad reikia kuo daugiau versti pažodžiui, kiti suskanta sakyti, kad svarbu atskleisti verčiamo poeto jausmines nuotaikas, eilėdaros gyvybingumą, išsakant ir originalią vertėjo mąstyseną. Kai kurie šio rinkinio eilėraščiai turi patackišką „kvapą“ – suskamba romanso gaida „springsta širdis mana nuo raudų“, o kai kur atsiskleidžia šiandieninis avangardizmas, pabėgant tolokai nuo gumilioviškos vidinės eilėraščio sklaidos. Vietoj N. Gumiliovo „ištuštėjęs avilys“ radosi „avilio griuvėsiai“, vietoj „balkšvas pakilo rūkas“ radosi „pakyla rūko pelenai“, vietoj „apakino sniego baltuma“ – „akino lediniai spinduliai“. Nenutolsta nuo pirmapradės reikšmės ir „angelų choralai“, nors N. Gumiliovo eilėraštyje skamba „angelų balsai“. Tokių eilučių būtų galima pacituoti gana nemažai. Ir N. Gumiliovo „palaimintasis žirgas“ lietuvių kalba skamba „greitas tartum vėjas“. Gana tiksliai ir autentiškai G. Patackas išvertė eilėraščius „Mano valanda“, „Šiaurės jūroje“, „Odisėjo sugrįžimas“, „Nigeris“, o vieną „Vienatvės“ posmą norisi pacituoti visą: „Joje žirgai eiklieji ganosi, / Raudonas auksas urvuose. / Bet naktį šviečia ir vaidenasi / Ugnis panterų akyse.“

Tačiau tenka pastebėti, kad kai kurie N. Gumiliovo eilėraščiai ar vienas kitas jų posmas išversti skubotai, „pabėgant“ nuo pirminių autoriaus prasmių. Verta pacituoti keletą dirbtinų, visai nelietuviškai suskambančių eilučių: „aštrialinijinė begalybė“, „prinokęs biustas“, „iš moteriškės negavau vaikų“, laivo šturvalas pavadinamas „laivo lanku“. Esama atvejų, kai autoriaus posmo eilutės vertime yra sukeistos vietomis. „Viduramžiuose“ nežinia kodėl vietoj kryžminio rimo atsiranda patackiškas gaubiamasis rimas. Įgudęs ir poeziją mėgstantis skaitytojas gali nusistebėti vertėjo nenuovoka, nes kai kurie rimai neskamba, yra dirbtinoki, senamadiški: vakarai – amžinai, stulpai –­ vergai, mirtimi – dvi, žmogus – pražus, duris – neviltis. Vienas eilėraščio „Čado ežeras“ vienuolikos eilučių posmas sutrumpėjo iki dešimties.

Svarbiausia, kad daugeliu atvejų vertėjas pajuto N. Gumiliovo eiliavimo savastį, lakonišką frazuotę, žodžio skvarbą, metaforas. Linkėtina, kad G. Patackas ir vėl pradžiugintų sidabro amžiaus rusų poetų (K. Balmonto, V. Briusovo ir kt.) vertimais. Matyt, tikslinga išversti ir dar daug neišverstų A. Feto, F. Tiutčevo, M. Lermontovo eilėraščių. G. Patackas įrodė, kad geba rasti raktą į rusų poeziją.


 

Skaitytojų vertinimai


68541. š. 2011-06-05 22:45
šaunuolis Patackas, kadėmėsi šio darbo.išves mus iš pasibaisėtino atsilikimo. lauksim gumiliovo eilėraščių ir ypač tų poemų, dėl kurių net teatrai buvo uždaromi.

68543. ***2011-06-05 22:54
Nepatinka Patackas vietoj Gumiliovo. Aciu Dievui, puikiai zinau rusu kalba.

68544. beje2011-06-05 22:56
nkvd jį sušaudė už kronštato sukilimą. rodos jis iš tiesų dalyvavo šiame sąmoksle. jis nė neslėpė savo pasžiūrų į sovietus

68597. š. :-) 2011-06-07 18:02
nereikėjo Gumiliovui palikt Achmatovos, oi nereikėjo...

68598. įdomu2011-06-07 18:05
kiek jis kūrinių sukūrė iki išsiskyrimo su Achmatova ir kiek po, kas žino?

68599. š. 2011-06-07 18:09
beveik visi protingi vyrai turi vieną kvailą savybę: kai mylinti juos moteris užaugina jiems sparnus - jie nuskrenda pas kitą. ir tai būna jų pralaimėjimas.

68600. les misarable 2011-06-07 18:20
Napoleonui sparnus užaugino Žozefina, Gumiliovui Achmatova. Napoleonas nuskrido pas austrų princesę, Gumiliovas pas aukštuomenės damą. Abiejų vyrų likimai panašūs - išduota meilė, pakirpti sparnai, pralaimėjimas. Napaleonas miršta su Žozefinos vardu ant lūpų, Gumiliovas su Achmatovos.

68601. kafkė2011-06-07 18:26
"""Iki šiol vis dar ginčijamasi, kaip reikėtų versti. Vieni teigia, kad reikia kuo daugiau versti pažodžiui, kiti suskanta sakyti, kad svarbu atskleisti verčiamo poeto jausmines nuotaikas, eilėdaros gyvybingumą, išsakant ir originalią vertėjo mąstyseną. Kai kurie šio rinkinio eilėraščiai turi patackišką „kvapą“ """ ---jokių pažodžiui. Tegul lieka daugiau laisvės vertėjui, bet išlieka nuotaikos, eilėdaros gyvybė, ritmas.

68604. nekantrus2011-06-07 18:48
greičiau versk, Patackai. visus G. kūrinius. laukiu su nekantrumu.

68605. je je2011-06-07 18:50
pats laikas... pats laikas... ir achmatovą

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:23:46 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba