Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
28
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
8
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį
1

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
• RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*
4

POKALBIAI 
• PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
10
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
• VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
23
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas
7

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune
3

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai
1

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ5
• NIDA TIMINSKAITĖ1
• STEPAS EITMINAVIČIUS1

VERTIMAI 
• JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas
1

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika
28

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
3
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis6

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
• JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
4
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
1
• EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
2
 LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
7
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas

Meninis kompaktinių kasečių atgimimas

LUKAS DEVITA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Erika Iris Simmons.
Johno Lennono portretas

Kompaktinės kasetės juosta

Ar yra dar likę priemonių ir objektų, kurių nebūtų naudoję menininkai? Tačiau vis dar atrandama kažkas nauja arba prasmingai atgaivinamos senos tiesos. Palaiminti tie, kurie priverčia mus naujai pažvelgti į seniai pažįstamus banalius objektus. Maža to – kai kurie menininkai geba iš jų išgauti visai naują prasmę, estetiką, kurios mes anksčiau visai nesiejome su tais senais, primirštais ar tiesiog „nenaudingais“ daiktais.

Amerikietė iš Prinstono, 27 metų menininkė Erika Iris Simmons pasirašinėja savo kūrinius „IRI5“. Ją galima laikyti gabia savamoksle, įkvėpta tų šiuolaikinių menininkų, kurie, pasak jos, sukuria dailius portretus iš keisčiausių dalykų. Erika išbandė įvairias technikas ir priemones, dažnai pasitelkdama tai, ką galėjo nusipirkti sendaikčių parduotuvėje vos už penkis dolerius.

„Žinojau, kad būti menininku reiškia ne tai, ką tu turi, bet tai, kaip tu panaudoji, taigi pradėjau nuo šios tezės“, – teigia Iris Simmons, pastaruoju metu tapusi tikra meno pasaulio sensacija bene visur, kur tik siekia interneto tinklas...

Jos darbai – daugiausia portretai. Žvelgiant iš toliau, jie atrodo kaip subtilių linijų grafikos kūriniai. Bet įsižiūrėjus geriau paaiškėja, kad tai visai ne tušo ar estampo linijos, o magnetinės juostelės kontūras. Ko gero, žodis play šiuo atveju atskleidžia kelias prasmes vienu metu – žaismingai išdėliota juosta, kartu sustingę garso „vaizdiniai“. Tai preciziškai atlikti paveikslai, kuriuos galima vadinti savotiška technika: „kasetės ant drobės“.

Dažniausiai menininkė naudoja muzikines kompaktinės kasetes, taip pat ir magnetinę, kino juostą, vaizdajuostes. Jos sukurti portretai dera su naudojama medžiaga – tai roko žvaigždės, žymūs aktoriai. Šią portretų galeriją papildo Alberto Einsteino atvaizdas.

Erika Iris Simmons patikslina: „Daugelis mano portretų labai tiesiogiai susieti su pasirinkta išraiškos priemone. Papildomai nepridedu jokių spalvinimo priemonių ar dažų. Tiesiog paimu daiktą iš jam įprasto konteksto ir pateikiu jį nauja forma, sudėliodama taip, kaip man atrodo geriausia, ar nukirpdama tai, kas nereikalinga. Senos kasetės ir net kino juostos panaudotos serijoje, kurią pavadinau „Dvasia mašinoje“ („Ghost in the Machine“ – šis pavadinimas daugeliui gali priminti to paties pavadinimo žymųjį grupės „The Police“ 1981 m. albumą – aut. past.)“.

Galbūt pagalvosime – tai bent puikus sumanymas, galintis inspiruoti visą meninį sąjūdį, kurio devizas: „Pabandyk pats“ arba „Pasidaryk pats“. Kai kas suvoks tai ironiškai, skeptiškai. Bet tokiame kūrybos metode neabejotinai slypi ir gilesnė prasmė. Juk magnetinė garso juosta turi magišką savybę – išsaugoti garsą, t.y. tam tikrą meninį, socialinį ar net politinį reiškinį, o gal visos epochos, atskiro laikmečio dvasią. Keletui buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų kartų, taip pat visiems muzikuojantiems „pogrindininkams“ iki šiol kompaktinė kasetė simbolizuoja įrašo, paties įrašinėjimo laisvę. Septintajame XX a. dešimtmetyje pasirodžiusi patogi ir daili laikmena mūsų mėgstamai muzikai atvėrė naujas galimybes – staiga atradome galimybę ją patys perrašinėti, platinti.

iliustracija
Erika Iris
Simmons.
Jono Bon Jovio
portretas

Kompaktinės kasetės juosta

Vaizdo ir garso ryšį savo darbuose geriausiai apibūdina pati menininkė: „Seriją „Dvasia mašinoje“ įkvėpė keletas įdomių idėjų. Pirma, tai, kad viename suvokimo lygmenyje mes esame būtybės, sudarytos iš ląstelių. Kita vertus, kiekvienas esame vientisas, nedalomas „aš“. Tad „vientisa“ kompaktinė kasetė lyg ir atstovauja protui, t.y. racionalumui. O juostos kaspinai simbolizuoja mūsų mintis, informaciją, sukauptą talpykloje. Imame šiuos „duomenis juostoje“, t.y. atminties fragmentus, ir perorganizuojame juos į formą, kurią vizualiai regime kaip atpažįstamą veidą – tai mano būdas atrasti „dvasią mašinoje“. Man taip pat patinka tai, kad žvelgdamas, sakykim, į Jimio Hendrixo portretą, sukurtą iš kasetės juostos, beveik imi girdėti muziką savo sąmonėje, taigi informacijos „duomenys“ mūsų viduje reaguoja, rezonuoja su vaizdais, kuriuos išvystame.“

Pasiteiravau Erikos, kokias kitas priemones, be juostų, ji laikytų tinkamomis tokio pobūdžio menui. Juk galbūt galima imtis ir knygų, kitų parankių daiktų, objektų. Tuomet sužinojau, kad kaip tik vienas pirmųjų Erikos Iris Simmons darbų buvo W. Shakespeare’o portretas, sukomponuotas iš poeto antikvarinės knygos lapų, galima sakyti, tiesiog iš pačių spausdintų žodžių.

Jimio Hendrixo atvaizdas buvo pirmasis portretas, sukurtas naudojant kompaktinę kasetę. Juostos „garbanos“ tiesiogiai ir taikliai priminė įspūdingą Jimio ševeliūrą. Na, o kito muzikos genijaus L. van Beethoveno natos iš jo paties partitūros tapo jo veido kontūrais. Visa tai daroma kruopščiai, su meile smulkioms detalėms ir gilesnės prasmės siekimu, su puikiais grafikos įgūdžiais, nes taip svarbu, kuri linija ir kaip įkvėps gyvybę veidui…

Ši meninės kūrybos forma reiškiasi pačiu laiku, begalinės interneto visatos laikais. Vaizdas šiandien pasako viską. Ir visai nesvarbu, kad tai jau egzistuojančio kūrinio fotografija ar kita interpretacija. Erika Iris Simmons šių savo kūrinių nėra eksponavusi jokioje „materialioje“ parodoje. Tačiau autorė (ne kartą patyrusi, kad žiūrovas suabejoja jos kūrinių atlikimo tikrumu) pabrėžia, kad tai tikrai darbai, sukurti tiesiog iš juostelės, o ne fotomontažai ar „Photoshop“ gudrybės, juose nė vienas elementas nėra retušuotas ar kaip nors pakeistas.

Beliko tik pasiteirauti, ko galime tikėtis ateityje, kokius naujus atradimus puoselėja ši menininkė. Erika Iris Simmons pasakojo, kad yra pradėjusi įgyvendinti kelis įdomius sumanymus. Vienas iš jų – netikėtai gražūs vyno butelių etikečių koliažai. Kitas projektas skirtas pagerbti garsiajam matematikui Benoît Mandelbrotui ir jo veikalui Fraktalinė gamtos geometrija (Fractal Geometry of Nature). Menininkė čia, pasitelkdama sugadintos šios knygos lapus, bando iš jų sukomponuoti tam tikrą piešinį. Neabejotina – pirmiausia naujasis kūrinys pasirodys interneto erdvėje.


 

Skaitytojų vertinimai


68557. i2011-06-06 08:04
"kompaktinių kasečių" - rodos reiktu paaiskinimo. kasetes tai ir yra kasetes. kokios dar kompaktines ?

68566. X2011-06-06 13:01
Taip, nors daug kas žino ir taip, bet reikėjo įdėti - Muzikinių arba Audio kasečių

68569. ?2011-06-06 14:05
kompaktinė kasetė - tai taisyklingas šios laikmenos pavadinimas

68572. selė :-) 2011-06-06 14:34
Nors nesu žinovė, bet ankstesniais laikais aprašomas kasetes vadindavo juostinėmis /magnetinėmis/ kasetėmis. Kompaktinės kasetės atsirado vėliau - nemanau, kad jos buvo juostinės. "Pagal mane" jos buvo diskinės. Juostinių kasečių turiu begales /surinkau visas vaikų išmestas/ netgi turiu tą vadinamą magą, kurio pagalba galiu klausytis. Labai gali būti, kad aš neteisi...

68577. Kompaktinė kasetė2011-06-06 18:22
http://en.wikipedia.org/wiki/Compact_Cassette - The Compact Cassette, often referred to as audio cassette, cassette tape, cassette, or simply tape, is a magnetic tape sound recording format. Although designed originally for dictation, improvements in fidelity led the Compact Cassette to supplant the Stereo 8-track cartridge and reel-to-reel tape recording in most non-professional applications.[1] Its uses ranged from portable audio to home recording to data storage for early microcomputers. Between the early 1970s and the late 1990s, the cassette was one of the two most common formats for prerecorded music, first alongside the LP and later the Compact Disc.

68583. i2011-06-06 22:24
ne laikas tautosaka keist kai jau kaseciu era pasibaige. kompaktine gali but maisoma su DAT juostine kasete kas yra skaitmenine audio kasete. ir aplamai "data storage for early microcomputers" sis sakinys kelia itarima kad vis delto kalbama apie digital kasete DAT, nes analogine audio kasete negali buti skaitmens storage., nors buve ivairiausiu analogo ir skaitmens hibridiniu audio kaseciu variantu ir naudojamu kaip storage ir irasinejamu buitiniu budu. bet iki musu tai nelabai daeje- tai buvo pasirode trumpai apie 1995 ir kainavo apie 500 markiu. aplamai bunant vienoje europos sostineje savaitgali kaip tik norejau nusipirkti kasete muzikos irasu parduotuveje paklausyt mashinoje bet kaseciu nerasta

68584. i2011-06-06 22:31
500 markiu kainavo ne pati kasete bet delninukas kuris irasinejo ir grojo tais hibridines kasetes:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:23:44 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba