Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
28
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
8
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį
1

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
• RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*
4

POKALBIAI 
• PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
10
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
• VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
23
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas
7

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune
3

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai
1

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ5
• NIDA TIMINSKAITĖ1
• STEPAS EITMINAVIČIUS1

VERTIMAI 
• JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas
1

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika
28

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
3
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis6

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
• JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
4
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
1
 EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
2
• LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
7
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas

„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos

EGLĖ DEAN

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eglė Čėjauskaitė-Gintalė. Sagė Kryptys I
2011, sidabras, mamuto kaulas

Atrodytų, „unisex“ tipo juvelyrika yra labai tiesmukiška ir minimalistinė, besiužetė ir lakoniška. Taip, ji tokia, tačiau dažnai rafinuotumas joje atsiskleidžia kitaip – taupių priemonių naudojimu, siužetais (jie neretai yra siurrealistiniai). „Unisex“ sagė – tai bandymas postmodernistiškai atspindėti vidinį individo pasaulį, sukuriant objektą, prie kurio derinama ir apranga, kiti aksesuarai. Kartu tai savarankiški objektai, novatoriški ir universalūs mūsų gyvenamo laiko ir asmenybės ženklai.

Galerijoje „Meno niša“ veikianti konceptuali „unisex“ sagių paroda iškelia daugybę klausimų, susijusių su lytimi, tapatybe, seksualumu ir gyvenimo būdu. Ekspozicija iš tiesų įvairi – nuo lakoniško Šarūnės Vaitkutės ir Dainiaus Narkaus stačiakampio iki sudėtingų Marytės Dominaitės-Gurevičienės emalių, nuo R. Mėnulio Katino „Purpurinės širdies“, veik tikros heraldinės sagės, iki linksmosios Sandros Malaškevičiūtės „Morkos“, panašios į vaikišką žaisliuką. Figūratyvumo šioje parodoje nedaug, užtat dominuoja „dizaineriškas“ požiūris į pagrindinę temą, tarsi ją būtų uzurpavusi vyriškoji lytis.

Lyčių problematika nėra pagrindinis parodos motyvas. Atvirkščiai, skirtingų autorių kūriniuose reiškiasi įvairialypės idėjos, peržengiančios lytinio identiteto ribų žymėjimą. Štai Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė pristato sagių grupę „Nelyginti“ – vartotojiškos visuomenės ženklus, daiktų ištroškusios minios simbolius. Kitas menininkės darbas – įspėjimo signalas – asocijuojasi su hiphopo kultūra, graffiti menu, metropolio gyventojų kasdienybe, atšiauriu Niujorko Bronksu. Tai taiklus mūsų dienų laisvės ir individualybės sampratos atspindys nieko neslepiant ir nepagražinant – agresyvių didmiesčio gaujų, įvairių subkultūrų. Visa tai menininkė išreiškia taupia, lakoniška geometrine forma.

Paprasti ir lakoniški yra ir Sauliaus Vaitiekūno darbai. Juose autorius mėgina įprasminti ryšį su Dievu. „Mano jungas švelnus, mano našta lengva“, „Tik Tu esi“, „Esu kartu, nebijok“ ir kiti užrašai žymi kvadrato formos objektus. Jo kūryboje „unisex“ stilius atrodo tinkamas abiem lytims, raginantis sustoti ir susimąstyti apie Dievą. Šios sentencijos verčia kontempliuoti tikėjimo tiesas, priartina prie universalių religinių apmąstymų. Iš pirmo žvilgsnio gerokai supaprastinti, redukuoti yra Eglės Čėjauskaitės-Gintalės objektai „Kryptys“. Pajūrio akmuo juose primena abstrakčias plaketes, kuriose visas dėmesys yra sutelktas į akmens grožį, o sidabriniai elementai jame tai „susispaudžia“ į vyrišką ženklą, tai išsiskleidžia į moterišką simbolį. Pastarieji čia nurodo ir pasaulio kryptis, tai lyg daugiaprasmiai ir išmoningi pliuso–minuso ženklai, netikėti žaislai suaugusiesiems, konceptualūs ir lakoniški.

Vytaro Kateivos „UFO“ savo plastika primena juvelyrinius renesanso raižinius, „ufonauto“ vaizdavimas čia sarkastiškas ir dekoratyvus. Marytės Dominaitės-Gurevičienės kūriniai – įspūdingi emalio darbai, puošnios „neobarokinės“, primenančios tarsi mistinių slaptų draugijų heraldiką sagės. Jos darbuose kartais išryškėja atviras erotiškumas – sagė „Reikia DNR II“ panaši į moters krūtį, įvilktą į sidabro drabužį. Solveigos ir Alfredo Krivičių ironiška žaidimo „jo-jo“ traktuotė sąmoningai tiesmukiška, ji kelia šypseną, ir nors autoriai galbūt siekė šokiruoti žiūrovą, sagė veikiau primena tiesiog androginiškų bruožų turinčius asmenis. Beje, šiuo metu tokia tendencija labai populiari mados pasaulyje, mados fotografijoje, tai garsiausių pasaulio drabužių dizainerių geidžiamas modelio tipas.

Sandros Malaškevičiūtės „Vaivorykštė“ sugestijuoja mintis apie gėjų judėjimą ir su tuo susijusią polemiką apie tolerancijos, pakantumo stoką. Užtat kitas autorės kūrinys „Tikėjimas, meilė, viltis“ yra kur kas labiau priimtinas mūsų dar gana konservatyviai visuomenei. Tačiau pats darbas yra kiek padrikas, jame pernelyg užsižaidžiama organinio stiklo teikiamomis galimybėmis, pamirštant pamatinius dalykus, kad ir gerą, įtaigų komponavimą. Vita Pukštaitė parodoje eksponuoja keistas, sudėtingos plastikos „Kerpes“, kurios krypsta ne lyties, o ekologijos, gamtosaugos temų link.

Parodoje dalyvauja ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Suomijos. Nors neretai bendrose parodose lietuvių juvelyrai, smulkiosios plastikos meistrai atrodo įdomesni, originalesni nei užsienio menininkai, šį kartą svečių kūriniai maloniai nustebino. Štai Ana Fanigina (Latvija) pateikia vizijas, panašias į prarastus atsiminimus, trapius ir nostalgiškus. Ji savo kūriniuose naudoja fotografiją – šešėliais virtusios žmonių figūros atrodo tarsi sustabdyti seno filmo kadrai, jos įtaigios ir paslaptingos. Šios autorės kūriniai – vieni įdomiausių parodoje. Iš lietuvių autorių išskirčiau Š. Vaitkutės ir D. Narkaus darbą, kuris pasižymi nepaprastu subtilumu, rafinuotumu. Kartu jis labai paprastas – plonytis balto aukso lankelis, tarsi kiek suprematistinis, savo aiškia geometrija ir linijiškumu atveriantis naują šių menininkų kūrybos etapą.

Marta Krasta (Latvija) imasi gamtos parafrazių, jos kūriniai primena fantastinius seniai išdžiūvusios jūros gyvūnus, įmantrias fosilijas, išlikusias iš prieštvaninio laikotarpio. Kitas Latvijos atstovas Konstantinas Belyh demonstruoja labirintą, panašų į tuos, kurie kadaise puikavosi bažnyčiose, tarsi miniatiūriniai kelionės į Pažadėtąją žemę modeliai tiems, kas negalėjo leistis į tolimą ir pavojingą piligrimystės kelią... Kristi Paap (Estija), plačiai žinoma jaunosios kartos estų juvelyrė, linksta į abstrakciją. Kūrinyje „Septintas žvilgsnis“ ji originaliai derina medį ir sidabrą – sidabro plokštelės krinta lyg liūties šuorai, o metalo ir medžio supriešinimas rafinuotai perteikia specifines abiejų medžiagų savybes. Tuo tarpu Melitina Balabin (Estija) pateikė vieną keisčiausių parodos objektų – sunkiai įvardijamą ornamentinę viziją.

Paroda atskleidė, kokie skirtingi gali būti požiūriai į lyčių „supanašėjimo“ ir galimos diferenciacijos temą. Įvairialypė temos traktuotė, kurią matome parodoje, tik patvirtina jos aktualumą ir diapazoną. Tai, apie ką kasdienybėje mažai kalbame ar apskritai vengiame kalbėti, čia iškelta į pirmą planą, dažnai tiems dalykams suteikiant filosofines ar kultūrologines charakteristikas. Parodos autoriai „unisex“ reiškinį interpretavo savitai, paneigdami įprastas žaidimo taisykles. Šie kūriniai siūlo naujas reikšmes ir vertinimus, galbūt keičiančius mūsų visų suvokimą.


 

Skaitytojų vertinimai


68549. ?2011-06-05 23:21
Lyčių problematika? kas tai?

68697. jonas2011-06-12 15:54
Siūlau pasikeisti lytį ir neliks problemų

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:23:43 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba