GEDIMINAS JOKŪBONIS (1927–2006)

Netekome skulptoriaus, liaudies dailininko, Valstybinės ir Lenino premijos laureato, Rusijos dailės akademijos tikrojo nario, profesoriaus Gedimino Jokūbonio.

G.Jokūbonis gimė 1927 m. kovo 8 d. Kupiškyje. 1934-aisiais Jokūbonių šeima persikėlė į Panevėžį. Jau mokykloje pasireiškė būsimo skulptoriaus meniniai gabumai, jis buvo aktyvus „Meno kuopos“ parodų dalyvis. Apie G.Jokūbonio gabumus skulptūrai yra sakęs ir jo dėstytojas prof. Juozas Mikėnas: „Man teko matyti pirmus jauno skulptoriaus Gedimino Jokūbonio žingsnius. Patraukia jo atkaklumas, rimtas, atsakingas požiūris į meninę kūrybą, jo meilė nelengvam skulptoriaus darbui, reikalaujančiam visų kūrybinių jėgų, viso susikaupimo“. Šie žodžiai apibūdina ir visą skulptoriaus nueitą kūrybinį kelią.

1952 m. G.Jokūbonis baigė Valstybinį dailės institutą ir aktyviai įsitraukė į kūrybinį gyvenimą. Jis bene labiausiai yra žinomas kaip monumentaliosios skulptūros kūrėjas. Visų pirma minėtina „Motina“, pastatyta Pirčiupiuose 1960 metais. Atsisakydamas nereikalingų detalių, autorius apibendrintomis formomis siekė sukurti vientisą formą bei siluetą. Šis paminklas, pelnęs skulptoriui pripažinimą, tapo savotišku lietuviškos monumentaliosios skulptūros simboliu.

G.Jokūbonis skulptūromis įamžino ne vieną Lietuvos kultūros asmenybę. Jo sukurti paminklai Kiprui Petrauskui Vilniuje (1974), Maironiui Kaune (1977), Adomui Mickevičiui Vilniuje (1984), A.Vienažindžiui Mažeikiuose (1987), Martynui Mažvydui Vilniuje (1977), Vytautui Didžiajam Birštone (1998), Antanui Baranauskui Seinuose (1999), Jonui Basanavičiui Vilniuje (2001) – didžiulis indėlis į Lietuvos kultūrą.

Nuo 1965 iki 2002 metų skulptorius G.Jokūbonis dėstė skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1974-ųjų ėjo profesoriaus pareigas. Mokiniams profesorius stengėsi neprimesti savo kūrybinio stiliaus, o ieškodavo kiekvieno individualių savybių, skatindavo eksperimentuoti, imtis sudėtingų uždavinių ir eiti savo kūrybiniu keliu.

G.Jokūbonis 1997 m. buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Skulptorius išėjo, bet jo šviesus atminimas ir kūryba liko mums, mokiniams ir kolegoms, bei visai Lietuvos visuomenei.

Lietuvos dailininkų sąjunga