Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-06-21 nr. 2904

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ridas Viskauskas.
IŠŠŪKIAI NEŽINIAI?
1
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI2
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• KRITIKO MIRTIS
 Vladas Braziūnas.
KURSAS Į RYTUS
1
• LIETUVIŲ PEN CENTRO PAREIŠKIMAS3
• LRS

MUZIKA 
• Aušra Listavičiūtė.
TARP AKADEMINĖS IR IMPROVIZACINĖS MUZIKOS
• Rytis Jokūbaitis.
PRASIDEDA KRISTUPO VASARA
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NORĖJĘS SUGRĮŽTI DIONISAS
• Sigita Naikelytė.
STASIO PALIULIO GYVENIMAS IR DARBAI
1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
KEISTAS MIEGAS, KEISTOS ŠIRDYS
• SIDABRO NĖRINIŲ ATŠVAITAI TELŠIUOSE: BAKALAURO DIPLOMAI2

TEATRAS 
• Audronė Girdzijauskaitė.
TORŪNĖS KONTAKTAI
1
• Daiva Šabasevičienė.
IŠVYKA Į FESTIVALĮ "EUROTHALIA"
• LAVIRUOJANT TARP INTERESŲ

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
"KINOTAURAS": DAUG ŽVAIGŽDŽIŲ IR VIENAS MEILUŽIS
1

POEZIJA 
• VYTURYS JARUTIS

PROZA 
• Benediktas Januševičius.
VAKARĖLIS

KNYGOS 
• Liudas Giraitis.
DARIUS ŠIMONIS IR JO "RYKŠTĖ"
• Eugenijus Ignatavičius.
NEMIRTINGUMO ILGESYS
1
• NAUJOS KNYGOS
• SPAUDOS KONFERENCIJA FRANKFURTE

KRONIKA 
• Rimvydas Stankevičius.
IN MEMORIAM FILOLOGIJOS BERŽUI
4
• Skirmantas Valiulis.
TARKOVSKIO ILGESYS
2
• RADIJO PJESIŲ KONKURSAS

IN MEMORIAM 
• IŠTIKIMASIS PLUNKSNOS RITERIS

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
TRIJŲ "S" PROBLEMA
3

AKTUALIJOS

KURSAS Į RYTUS

Vladas Braziūnas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Agnė Žagrakalytė ir Michelis de Maulnas, viso šio sambūvio siela
Autoriaus nuotr.

Ar Rytų kryptis, - taip galėtų būt verčiama Cap ą l`Est. Pavadinimas statinio, kurio pamatų mūryt (iš frankofoniškų plytų bei pusplyčių) gegužės 31-birželio 3 dienomis Michelio de Maulno ir buvo kviesta po porą poetų - laisvųjų mūrininkų - iš dešimties Rytų bei Vidurio Europos šalių: Bulgarijos, Graikijos, Jugoslavijos, Lenkijos, Lietuvos (Agnė Žagrakalytė ir Vladas Braziūnas), Makedonijos, Moldavijos, Rumunijos, Slovakijos. Prancūzijos pusės stebėtojai buvo Paryžiuje gyvenantis lenkų poetas Maciejus Niemiecas ir Martine Lehmans, Prancūzijos kultūros ministerijos atstovė. Šalys (ir net kai kurie žmonės) pasirinkti paprastai: tos, kurias Michelis de Maulnas geriausiai pažįsta. Oficialiai susitikimą rengė kultūros centrų asociacija "L`Athanor", bendradarbiaudama su Slovakijos kultūros ministerija, remiama Prancūzijos kultūros ministerijos.

Buvo tad Rytų ir Vidurio Europos poetų frankofoninis susitikimas. Koks? Pirmiausia būtina dalyvių kokybė, iš anksto sakė susitikimo sumanytojas, rengėjas ir viso jo vyksmo spiritus movens Michelis de Maulnas, - kad tikrai būt poetai: susitikimas - jų. Frankofoninė spalva, bent atspalvis, - taip, pageidautini. Bet poetinės kokybės stelbti neturintys.

Pats Michelis eilių nerašo, bet užtat skaito - dar ir kaip. Tie, kurie pernai Poetiniame Druskininkų rudeny nuo kranto girdėjom laivėje ant ežero Michelį skaitant Arthuro Rimbaud "Girtą laivą", - tie šito skaitymo nepamiršim gal visą gyvenimą: "Kai leidausi aš per Didupes šaltas…" Taip lietuviškai girdžiu prancūzišką žodį. Michelis de Maulnas - poezijos aktorius. Kas tai yra iš tikrųjų, kas iš tikrųjų yra aktoriaus vokiamas, jaučiamas ir gyvenamas kiekvienas poezijos garsas, - menkas būrelis laimingai žinią nugirdusių galėjom patirti dar ir vakarėly Prancūzų kultūros centre, "Café Paris", tuoj po to paties PDR pašurmuliavimo Užupio kavinėj: Michelis tada skaitė Bernardą Noėlį ir kitus autorius.

Druskininkus prisimenu ne veltui. Mat ne kartą labai šviesiai juos prisiminė ir Michelis. Vis dėlto... gali sakyt, kaip tik Druskininkuose jam ir kantrybė trūkusi. Čia aš stačiokiškai sakau. Michelis kaip nors galantiškai tartų (ir tarė), jog vis dėlto jam buvę keista, kaip čia, kur susirinkę šitiek poetų, per visas tas dienas beveik neatsirado poezijos pamišėlio, kuris žodį jam pabylotų - prancūzišką. Sakėm paskiau su Agne, jog vis dėlto rastųsi keletas ar keliolika (?) tokių Lietuvos poetų (apie prozininkus, prozos ar kad ir poezijos vertėjus ne poetus - kita kalba), - taigi rastųsi tokių, kurie skaito prancūziškai, kurie verčia ar bent jau galėtų, įstengtų versti ir prancūzų poetus.

Pagrindinė dvi dienas netilusių pokalbių tema, formuluota iš anksto, buvo - poezija ir multikultūrinis tapatumas. Ta multi tai strigdavo gerklėj, tai ir visai išsprūsdavo, tapatumas irgi kaitaliojo pavidalus ir ne visada leidosi lengvai čiuopiamas: apie kokį, sakysim, prancūzų tapatumą kalbama - atstovaujamą Rimbaud ar Hugo? Šiaip ar taip, ne vienas bendrino, jog prancūzų kultūra esanti bene tvirčiausia antikinės Europos kultūros perėmėja ir išlaikytoja, rėmėja, jos šiuolaikinių formų puoselėtoja. Vaisinga romaniškoji kultūros dvasia, jautri žodžiui, jo unikalumui, jo lankstumui bei muzikalumui, vaivorykštinei jo prasmių žaismei, teikianti poezijai tai, kas taikliausiai nusakoma prancūzišku žodžiu charme, taigi šarmas, - toji galinga dvasia galinti būt sveika atsvara šias pamatines poezijos savybes daug kur imančiai stelbti anglosaksiškos naracinės tradicijos įtakai. Šios įtakos lenkų poezijai stiprumą Krystina Rodovska apibūdino kaip Czesławo Miłoszo aglosaksiško nusiteikimo diktatą; vieną (kitą) savo poezijos analogą ir mes, lietuviai, būtumėm galėję be vargo pridėti. Kalbėta apie totalią korporacinę poeziją, kursuojančią planetą apraizgiusiais informacijos (ir komercijos) greitkeliais. Apie kalbinę, kultūrinę globalizaciją. Banalizaciją. Ir uolią, atsainią (auto)niveliaciją (taigi jau taip: "Lietuvių kalbos žodyno" dvidešimtojo tomo metais pojaunio kolegos su mentoriaus rykštele rankoj aš esu sarmatinamas, kad jis nežino, ką reiškia, pavyzdžiui, kybura, uorė, aklungys, armuo, paskanda…). O kaip tik poezija pašaukta tokiai niveliacijai priešintis. Ne kokiu specialiu priešinimusi, ignoravimu, užsisklendimu. Anaiptol. Pačiu savo buvimu (kaip "Literatūroje ir mene" andai yra kalbėjęs Piotras Sommeris: "Kiekvienas autentiškas, įdomus eilėraštis yra antiglobalizacinis krustelėjimas").

Poezija, sakė Stratis Paschalis, - ne vien kultūrinio, bet ir egzistencinio žmogaus tapatumo versmė ir priegloba, to tapatumo raiška. Prancūzų kalba buvo minima kaip žmogaus, tautos, jų raiškos individualumą gerbianti kalba, galinti būt - tapatumų kalba. Šiaip ar taip, ne kartą nuskambėjo ir iš Paryžiaus žvelgiančių mintis, jog Europos poezijos viltys, be kita ko, stipriai sietinos kaip tik su jos, Europos, Rytų ir Vidurio regionu. Prisimintos poezijos etinės šaknys. Ruxandra Cesereanu, sakysim, siūlėsi surengti poetų susitikimą Rumunijoj ir pavadinti jį gal - EstEtica, jungiant į viena Rytus ir etiką.

Neišvengiamai sukus apsukus buvo vis grįžtama prie globalizacijos vyksmo ir jo padarinių. Bene stipriausiai apie kalbinį globalizmą buvo tarta pavadinant jį kultūriniu neofašizmu. Bet šiaip jau - beveik apsieita be skolinių iš politikos žodyno, visiškai apsieita - be pačios politikos, nebent politikos istorijos neišvengta (kaip čia išvengsi?) pasakojant apie savo šalių poezijos padėtį, jos kitimus per dešimtmečius. Maloniausia buvo stebėti žmones iš Balkanų katilo ir visos tos tautų neapykantos prismilkusios virtuvės pragarinės. Nepasitaikė čia gyvos progos, kad prisimintum tą šiemetinio mūsų Poezijos pavasario svečio kroato Boriso Biletićiaus minėtą ("Literatūra ir menas", 2002.VI.7) "kultūrų ir ideologijų, intelekto ir barbariškumo konfliktą, kurio neišvengia net šeimos ar individai": žmonės buvo viens kitam nuoširdžiai draugingi, jų bendravimas nėmaž nepriminė… na, kad ir kai kurių mūsų kolegų bendravimo prieš dešimtmetį, liūdno atminimo "Voratinklio" metais.

iliustracija
Bendrija įkurta. Iš kairės: Alexandre Matei, Irina Nechit-Popa, Ruxandra Cesereanu, Aksinija Mihailova, Agnė Žagrakalytė
Autoriaus nuotr.

...Antonija Miklikova - Michelio asistentė, visų praktinių reikalų žavi tvarkytoja. Slovakė. Nors ne dėl jos, žinoma, pirmam poetų frankofonų susitikimui buvo pasirinkta Slovakija. Veikiau atvirkščiai. Viena, plika ausimi girdėti, jog čia ir aplinkinėse šalyse iki šiol kur kas gyvesnės likusios prancūzų kultūros tradicijos (tiesiog kiti ir turizmo, žmonių bendravimo srautai, kitos jų kryptys). Antra, smagiai ir naudingai paviešnagėt yra kur. Kokie 35 km nuo Bratislavos, priekalnių lygumoj, kaimo nuošalėje, - senybiniai Budmericės dvaro rūmai, supami didžiulio šimtmečių parko, ne veltui dar ir pilimi vadinami. Rezidenciniai rūmai. Ar tebeveikia ten Rašytojų namai? - vėliau, sugrįžus, klaus Almis Grybauskas, tikras, beje, frankofonas (jei jau čia ryškinam vis šitą aspektą). Taigi veikia, tebe. Dienas ir leidom - juose, Slovakijos rašytojų namuose. Koridorius, einant link mūsų (laikinai) apartamentų, irgi senybiniais baldais apstatytų, - rašytojų nuotraukom nukabinėtas.

- Kiek kainuoja rašytojui malonumas vasarą čia patriūsėti?

- Daug, - sako Viktoras Timura, Slovakų literatūros informacijos centro direktorius, - kokie 300 eurų per mėnesį.

Nemažai. Bet per mėnesį. Bet ne Urbo kalno namų kamaraitėse, - šitokiuose rūmuose! O vertėjams, rimtai verčiantiems slovakų literatūrą, visiškai nekainuoja. Jie priimami ramiai padirbėti kaip Literatūros informacijos centro svečiai: na, gal prireiks kokios knygos, žodyno ar konsultacijos, gal su autorium būtina pabendrauti, ką pasiaiškint. Budmericės rūmai šiuolaikiškai įrengti, kad galėtų priimti, apgyvendinti svečius - ir tyliam vienišiaus darbui, ir nemažoms konferencijoms.

Nereikia manyt, kad Slovakijoj koks socializmas. Bet buvo iniciatyva, buvo stipriai pagrįsta idėja, ir - po ilgų įtikinėjimų bei kitokių, žinoma, vargų - Literatūros informacijos centras vis dėlto tapo tikrenybe. Valstybės finansuojama. Kai per baigiamąjį posėdį, jau įkūrę savąją Cap ą l`Est bendriją, pradėjom svarstyti rimtus savitarpio susižinojimo ir platesnės (bepinigės…) sklaidos reikalus, slovakų iškart buvo pasiūlyta vieta internete: mielai prašom prie mūsų svetainės, adresas - www.litcentrum.sk. Šiek tiek buvo pavydu, kai žinai, jog rimtu internetiniu lietuvių literatūros propagavimu iki šiol niekieno tinkamai nėr pasirūpinta. Tik pradmenys: "Lietuviškos knygos", Frankfurto mugė, vienas kitas šiaip entuziastas… Lietuvos rašytojų sąjungos svetainė teberengiama, Lietuvių PEN centro svetainė irgi teberengiama, kol kas joje - tik Poetinio Druskininkų rudens lopinėlis…

Cap ą l`Est bendrijos svetainė bus gerai. Nuorodos iš jos į kitų literatūrų - bendrijos narių - svetaines bus gerai. Rytų ir Vidurio Europos šalių poetų ir poezijų, dažnai visiškai nepažįstančių ar nebepažįstančių viena kitos, bendrystė bus irgi gerai. Bene svarbiausias išsivežtas įspūdis - kad poetai, šiaip ar taip, žmonės, atstovaujantys didesnių ar mažesnių savo tautų kultūroms, siekiančioms išlaikyti esmines savo tapatumo galias, - kad poetai trokšta išgirsti vienas kitą, ima girdėti vienas kitą, balsu atsiliepia į balsą, linkę pasidžiaugt jo savitumu. Nieko nauja. Bet svarbu, kad šis bendras teiginys konkrečiai kūnijamas. Priartėjančiais, suartėjančiais skambesiais, sąskambiais. Suskambančiais. Reiškiniais, tekstais, kontekstais. Pravertimis. Tiesioginių platesnių pažinčių su vienų ar kitų kūryba, įprastinių viešų poezijos skaitymų, mikrofoninio poetinių savo gebėjimų garsinimo auditorijai, tiesa, šįkart nebūta, nors ne vieno (gal karščiau - ne vienos) ir trokšta. Susitikimo tikslas brėžtas kaip bendrų reikalų svarstymas, tarimasis, ateities veiklos gairių susmaigstymas ar bent pasmaigstymas. Vengiant (ir išvengiant) oficialumo. Saugantis tuščio čiauškesio.

Per tas dienas kalbėta anaiptol ne akcentuojant, kad visi griebtų verst prancūzų poetus, o kad geriau pažintumėm vieni kitus - ir naudodamiesi prancūzų kalba. Frankofoninis poetų bendravimas nėra koks jų prancūzinimas ar paryžinimas. Michelis de Maulnas sakė: aš atstovauju ne Prancūzijai, ne kokiai nors jos institucijai (nors pats yra Paryžiaus Moličre`o teatro-Poezijos rūmų direktorius), o prancūzų kalbai, - tegul ji būna jums paslaugi. Paslaugi jinai bus bendraujant vieniems su kitais asmeniškai (pirmiausia siūlyta esamus ir galimus Rytų bei Vidurio Europos poetus frankofonus… inventorizuoti).

Nesiekta kaip nors itin konceptualiai teoriškai išgliaudyti ir parodyti, kokiomis rezoliucijomis apskelbti "visą teisybę". Tarta, jog svarbiau tegul ir nedideli, bet konkretūs darbai. Pradedami, pradėsimi. Sakykim, Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių poetams susirenkant frankofoninian poezijos festivalin veikiausiai Banska Stiavnicoje, mat šis miestas esantis kaip tik būsimos Europos centre. Gal rengiant atskirų šalių poezijos savaites. Dalyvaujant atskirų šalių renginiuose, padedant jiems, koordinuojant ir palaikant jų iniciatyvas. Plečiant poetinį akiratį. Cap ą l`Est bendrija neturi kokių ribojamų įstatų, ji tik suveda smalsius ir draugingus: keiskitės patirtim, vertimais, pažintim. Tie draugingi šįkart buvo ir ambicingi - vis tarstelėdavo, jog ir Prancūzijos pusė turėtų rimčiau pagalvoti, kaip šitų šalių poezija galėtų lengviau pasiekti prancūzų skaitytojus, o ir šiaip prancūziškai skaitančius. Žodžiu, taikėsi į prancūzų spaudos bei leidybos plotą. Niekas nesakė, kad visai bergždžiai.

Planų daug. Išrinktas jaunas darbo komitetas (vykdomieji sekretoriai - graikas Stratis Paschalis ir serbas Borisas Lazićius) neturėtų pritrūkti kasdienio ryžto versti juos ateities tikrenybe. Bendrijos (asociacijos) Garbės prezidentu būti nutarta prašyti Bernardo Noėlio.

(Beje, prijaučiantiems bei smalsesniems siūlyčiau užsukti ir į savo internetinės svetainės frankofonišką kampelį: http://tinklas.net/vladas/francophonie/index.htm.)

 

Skaitytojų vertinimai


9900. AJ2004-08-11 12:01
LABAI DAUG KOMENTARU TEKSTE - NESUSIGAUDAU

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:22:32 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba