Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-06-21 nr. 2904

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Ridas Viskauskas.
IŠŠŪKIAI NEŽINIAI?
1
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI2
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• KRITIKO MIRTIS
• Vladas Braziūnas.
KURSAS Į RYTUS
1
• LIETUVIŲ PEN CENTRO PAREIŠKIMAS3
• LRS

MUZIKA 
• Aušra Listavičiūtė.
TARP AKADEMINĖS IR IMPROVIZACINĖS MUZIKOS
• Rytis Jokūbaitis.
PRASIDEDA KRISTUPO VASARA
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NORĖJĘS SUGRĮŽTI DIONISAS
• Sigita Naikelytė.
STASIO PALIULIO GYVENIMAS IR DARBAI
1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
KEISTAS MIEGAS, KEISTOS ŠIRDYS
 SIDABRO NĖRINIŲ ATŠVAITAI TELŠIUOSE: BAKALAURO DIPLOMAI2

TEATRAS 
• Audronė Girdzijauskaitė.
TORŪNĖS KONTAKTAI
1
• Daiva Šabasevičienė.
IŠVYKA Į FESTIVALĮ "EUROTHALIA"
• LAVIRUOJANT TARP INTERESŲ

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
"KINOTAURAS": DAUG ŽVAIGŽDŽIŲ IR VIENAS MEILUŽIS
1

POEZIJA 
• VYTURYS JARUTIS

PROZA 
• Benediktas Januševičius.
VAKARĖLIS

KNYGOS 
• Liudas Giraitis.
DARIUS ŠIMONIS IR JO "RYKŠTĖ"
• Eugenijus Ignatavičius.
NEMIRTINGUMO ILGESYS
1
• NAUJOS KNYGOS
• SPAUDOS KONFERENCIJA FRANKFURTE

KRONIKA 
• Rimvydas Stankevičius.
IN MEMORIAM FILOLOGIJOS BERŽUI
4
• Skirmantas Valiulis.
TARKOVSKIO ILGESYS
2
• RADIJO PJESIŲ KONKURSAS

IN MEMORIAM 
• IŠTIKIMASIS PLUNKSNOS RITERIS

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
TRIJŲ "S" PROBLEMA
3

DAILĖ

SIDABRO NĖRINIŲ ATŠVAITAI TELŠIUOSE: BAKALAURO DIPLOMAI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Oksana Čepeliuk. "Sustingę ženklai"
M.Gintalo nuotrauka

Ryškiausia Telšių kultūrinio gyvenimo dominantė - aiškiai išreikšta tautinė savimonė. Po jos vėliava telpa ir Žemaičių akademija, ir "Gatvės meno" projektas, atkakliai kuruojamas Donato Jankausko, ir medalininkų simpoziumai. Ir buvęs Telšių taikomosios dailės technikumas, perėjęs kelias vystymosi stadijas - nuo jau minėtos mokymo įstaigos iki aukštesniosios dailės mokyklos, kultūros mokyklos ir amatų mokyklos neįsivaizduojamos koegzistencijos viename kieme; galiausiai aukštesniajai dailės mokyklai tapus Vilniaus dailės akademijos Telšių skyriumi, šiek tiek aiškesnis tapo mokyklos buvimo pamatas, vertinimo kriterijai bei mokymo gairės.

Telšių taikomosios dailės skyrius, virtęs aukštosios mokyklos dalimi, įgijo teisę teikti ir aukštojo mokslo diplomus. Šiais metais šios garbės nusipelnė pirmieji bakalaurai, kurie birželio 12-13 dienomis ir demonstravo diplominius darbus. Reikia pripažinti, jog Telšių taikomosios dailės technikume buvo formuojamas specifinis kūrybos stilius: ypač savita stilizavimo maniera, tikslaus, santūraus ornamento pomėgis, aukštas amato lygis, leidžiantis moksleiviams atlikti didelio meistriškumo reikalaujančius darbus. Be to, šioje mokykloje buvo skatinama ir pageidaujama kantrybė, ištvermė ir užsispyrimas - pamatinės žemaičio charakterio savybės, o ne emocinis lankstumas, trapumas ir subtilumas. Daug kas iš anų laikų išliko ir dabar.

Stebina studentų (nebe moksleivių) kantrumas ir sugebėjimas paprastomis priemonėmis iš kuklių medžiagų sukurti geros kokybės, pakankamai reiklios VDA vertinimo komisijos kriterijus atitinkančius darbus. Stebina jautrumas ir pagava - kitaip tariant, meninės kokybės nuojauta, kuri, tegul ir ne iki galo išreikšta, bet sklando aplink ne vieno studento baigiamąjį darbą. Galiausiai džiugina niekur nedingęs aukštas kūrinių atlikimo lygis.

Meninio metalo specialybė Lietuvoje niekur kitur nedėstoma, išskyrus Telšius. Seniai praėjo laikai, kai TTDT absolventai su technikumo diplomais kišenėje keliaudavo į Taliną; po paskutiniųjų "taliniečių" - Jono Balčiūno, Vaidilutės Vidugirytės, Eimanto Ludavičiaus, kuriems dar pavyko įgyti aukštąjį išsilavinimą meninės kalvystės ir juvelyrikos srityje, Estijos universitetas pertraukė šią lavinimo giją, ir vienintelė vieta juvelyrams ruošti liko Telšiai. Dabar, žiūrint į bakalaurų darbus, galima tik pasidžiaugti išties įsimintinais kūriniais: poetines asociacijas žadinančiais Oksanos Čepeliuk "Sustingusiais ženklais" - akmenimis, į kuriuos inkrustuoti metaliniai ženkleliai; Roberto Bačiulio "Papuošalais, artimais kūnui" - kūno formas atkartojančia juvelyrika, liudijančia autoriaus siekimą priartinti lietuviškus papuošalus prie tarptautinių juvelyrikos meno tendencijų; originaliu ir konstruktyviu Jurgitos Erminaitės kaklo papuošalu iš besivartančių perregimų plokštelių; galiausiai ypač įspūdingais ir konceptualiais Lauros Kavaliūnaitės papuošalais-drabužiais "Manija nerti" - iš sidabro vielos klasikine nėrimo vąšeliu technika nunerti objektai, kuriuos sunku priskirti juvelyrikai, tačiau negalima jų beatodairiškai dėti ir į tekstilės lentynėlę. Geriausiai būtų padėti į stalčių su užrašu "menas" ir tikėtis, jog autorės vardas dar ne kartą bus matomas konceptualios taikomosios dailės ekspozicijose.

Skulptoriai, mano mokymosi technikume laikais visuotinai vadinti žaviu žemaitišku naujadaru "akmenistai", visuomet - tada ir dabar - pasižymėjo apibendrintu mąstymu bei monumentalios formos siekimu. Paminėtinas Skaistės Sauskantytės darbas "Sūpuoklės" bei Evaldo Adomkaus "Suolas", prie išvardintų savybių dar pridėjęs egzotiškų asociacijų pluoštą; autorius, dekoratyvinę skulptūrą suformavęs iš keturių "pseudoafrikietiškų" figūrų, netikėtai išgavo archajiškumo įspūdį. Rafinuotas, komplikuotas bendras kontūras, apgalvotas plastinis sprendimas, kalkakmenio baltumas žalios žolės fone skulptūrai suteikė pamatuoto išskirtinumo.

Gaminio dizaino katedros studentams, ko gero, teko viena sunkesnių užduočių: veikti bei formuoti žmogaus aplinkos postmoderniame pasaulyje negalima, nežinant to, kas jau sukurta ir nuolatos kuriama, atsiliekant nuo technologijų ir medžiagų raidos bei kaitos. Informacijos stygius - viena didžiausių duobių ir taip nelengvame Telšių taikomosios dailės skyriaus kelyje; studentai visgi sugeba sukurti šiuolaikiškų kūrinių: Rimantės Gylytės knyga "Žemaitija.lt" ir Aleksandro Lobyševo "Aitvarai: kita erdvė, kita funkcija" demonstruoja kito mąstymo ūglius gana sustingusiuose buvusios pramonės gaminių meninio konstravimo specialybės dirvonuose.

Kitaip mąstyti akivaizdžiai siekia (bet ne visuomet sėkmingai) trikotažo ir rūbų dizaino bakalaurės. Ši specialybė reikalauja išties didelių finansinių sąnaudų, pakankamai gero intelektualinio bagažo bei mąstymo lankstumo, o visomis šiomis savybėmis pasižyminčios studentės, regisi, nebuvo nė vienos. Tačiau buvo aliuzijų į Mačernio poeziją Marijos Gimberytės kolekcijoje "Vizija", popmeno elementų Ritos Šakinytės modeliuose, švytinčiuose aitriai raudona spalva ir žemaitiško slengo diržais, buvo ir pret-a-porte elegantiškumo, ir sugebėjimo realiai pritaikyti savo įgūdžius ir žinias gamyboje, kuriuos savo kolekcija "Akistata" demonstravo Daiva Kačinskytė. Atrodo, kad visko ir užteko, o lanksčiai prisitaikyti prie per greitų mados vėjų tvirtam žemaitiškam stuburui ne taip jau paprasta.

Paprasčiau tą padaryti, kuriant baldus? Violetos Sabaliauskaitės klijuoto medienos lakšto baldai atrodė nenutolę nuo šiuolaikinių pasaulinių baldų dizaino tendencijų. Visiška priešingybė jiems - atkurti istoriniai Vytauto Vielavičiaus Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus-klebonijos baldai. Tokia seno ir naujo, istorinio ir postmodernistinio aspektų priešprieša visgi turėjo ir bendrumų, o būtent - aukštą meninę ir atlikimo kokybę, kuri ir leido išskirti šiuos du darbus.

Istorinis įvykis - pirmieji bakalauro diplomai Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriuje - leidžia konstatuoti naujos, vis stiprėjančios aukštojo mokslo institucijos su senomis tradicijomis atsiradimą Žemaitijos sostinėje. Decentralizacija Lietuvai reikalinga kaip žemaitiška duona; aukštojo mokslo įstaigų ir kultūros židinių plitimas, o ne koncentracija sostinėje tik stiprins menininkų ir kultūrinės visuomenės sklaidą po visą Lietuvą.

 

Skaitytojų vertinimai


120. @2002-06-21 11:50
kas straipsnio autorius?

48296. Vilma :-) 2008-08-06 17:36
Visada malonu skaityti apie TTDT, ypač kai praėjo lygiai 25 metai nuo šio technikumo baigimo. Juvelyro diplomas nedūlijo stalčiuje - TTDT buvo puikus tramplynas toliau studijuoti. Noriu, kad ir mano dukra kitais metais įstotų į Telšius į trikotažo ar rūbų dizaino spec. Rugpjūčio 15 dieną visus TTDT 1983 m. laidos kursiokus kviečiame į Telšius. Tai tas kursas, kuriame mokėsi Aina Rundzanė, Gintautas Kurmanskis, Raimundas Poškus, Alvyda Kinčiūtė, Vilma Dargužytė, Alma Baltuonytė, Rolandas Jakubonis, Ovidijus Šileika, Gražina Baldauskaitė ir ... Iki rugpjūčio 15 liko nedaug laiko, atsiliepkite: rašykite vilma.dmitrijeviene@gmail.com Laukiami visi kursiokai, visų specialybių. Apsistoti turime kur (pas Vilmą Radzytę sodyboje), rinksimės 15 d. 12.00 val prie buvusio technikumo. Vistik malonu būtų visus pamatyti po 25 metų...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:22:24 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba