Šiandieną aš esu vyresnis,
nei mano tėvas
spėjo nugyventi.
Ir vėl šiandieną mano smegenis nušviečia
jo gyvas tylintis paveikslas:
jis stovi prieš mane, rimties ir prieblandos pilnam kambaryje
šypsodamasis lyg prieš fotografą,
ir nebylus atodūsis jo akyse.
Tai buvo mėnuo ar
savaitė prieš jo mirtį? Aš matau jį:
galva iškilusi kaip kiparisas,
plaštaka ant klubo:
didingas vaiko akiai stotas baigiasi balsu,
liepsna, pranykstanti baltoj migloj.
Ant lango kaupiasi tamsus vanduo
ir laša tarsi kraujas.
Be balso sklaidosi šviesa kambaryje
tarytum tėvo lūpose malda. Ūmai
apgaubia jį šešėlis, verčiantis tikėt, kad jis šviesa.
Pasaulio Viešpats, kurs išėjo
negrįždamas, palikęs
ir naikinimus, ir karą. Ir šiandien, už savo tėvą
vyresnis, tolimas nuo jo maldų, aš laukiu
savęs sugrįžtančio iš tų sapnų, žinodamas,
kad ir dagiliai gieda: Viešpatie pasaulio,
kur esi?
o aš tik dabar perskaičiau, kad litmenis rašytojų sąjungos laikraštis... Tai dabar suprantu, kodėl čia tokia nykybė ir raštuose ir raštuose apie raštus...Sorry:
kiekvienas supranta pagal savo d-zma. litmenis - maziausiai slykstus popierius Lietuvoje. dabar Jonines. Ka tik grizau nuo ezero, ten teko klausytis kaip lietuviu porele moko savo vaikus, kad neatpilciau paėjau toliau, palaukiau kol jie nusimaudys. bet nepadariau isvadu apie tauta. tu neissilavines paieskok cia tokia de-le Korra raso, tai jos atsiliepimus perskaicius gal tavo pasitenkinimas bus uzganedintas, juk esi pirmo ispudzio vergas. as tai nebedarau skubotu isvadu ir dar galiu cia gyventi, nors SUNKIAI SUNKIAI
kazka esu skaites pakenciamo baranovos, jei rimtai. jei pusiau rimtai, tai ir apie muzika galima paskaityti kai tikras vyras raso, ar ne? jei jį veda didis jausmas, kaip manai 28705? GEras tau teko numeris - trys lyginiai ir tik du nelyginiai, jei noolis yra lyginis:) reikes pasiraitoti rankoves ir vardan mylimosios paaukleti viena impotenta brita, kuris net nemyledamas gerai raso. buna ir taip. beje, juokinga, kad taip puikiai aprase sleikscias dainas, jog jo ta proza apie dainas vertingesne nei pacios dainos. taip kad ir baranowos rasymai apie literatura gali buti geresni uz pacia literatura. siam pasauly visko buna, oi netycia surimavau. O ka, jus 28705 labai nemegstate baranovos? as jos nepazistu, tik man labai patinka jos vardas - first name, I meen. Googd luck 28705
Nežinau, kas yra tikras vyras (tada - baranova - tikras vyras?) Sutinku, kad tik didis jausmas, koks jis bebūtų - ar labai teigiamas, ar labai neigiamas - gali pateikti tikrą literatūrą (bet ką - filosofiją, muziką etc). Neseniai viename populiariame žurnale skaičiau lietuvių psichologės (pavardės nepamenu,jauna, nežinoma) nusistebėjimą, kad jai keista, jog kai kurios knygos gimsta iš pykčio, esą jos turi gimti tik iš teigiamų jausmų. Iš karto kilo klausimas apie jos kompetenciją tiek psichologijoje, tiek literatūroje.
Baranova man atrodo stipri kaip filosofijos edukologė, bet kai ji savo edukacinę patirtį gal net nesąmoningai perneša į literatūros kritiką, darosi juokinga pamokslautoja.Nežinau, gal tai susiję su amžiumi (atsiprašau), bet tas pamoksliškas tonas, kuriuo ji rašė pastaruoju metu, tikrai jau buvo neskanus, menkas, nekalbant jau apie tai, kad filosofas turi būti kritiškas ir savo paties atžvilgiu, o to autokritiškumo tiek joje, tiek ir Donskio, tarkime, laidose, tiek jos garbinamo Parulskio tekstuose, ypač apie literatūrą jau kadais nebėra.
P.S. netikiu, kad jūs nepažįstate Baranovos, jei jau LM rašote komentarus.
tepamenu Baranovos teksta apie maudynes su savo draugu/meiluziu. toks moteriskas buvo tekstas apie jos laukima, kai jis isplaukdavo toli i ezera. kazkoks fylingas buvo tame parasyme neblogas, bet tai ispausdino, jei neklystu ŠA. Litmenyje patiko jos mazochizmas del prancuzu filosofo berods, prie kurio ji neisdriso prieiti. primine tuo filma "praejusia vasara Marienbade". siaip jei atvirai, lietuviskos rasliavos beveik negaliu skaityti, niekas nemoka lengvai parasyti. aciu dievui/dievams/tevams/mokytojams skaitau angliskai, tai kankinuosi su keliomis knygelemis per metus vietoj nuotaikos gadinimo su tautieciais. kas liecia rasyma, ar jums patinka kai raso autorius is pykcio? man nelabai. nepatinka ir kai is baimes, nors pats esu taip rases. didziausias kaifas būva rasyti is tikro ikvepimo, kuris aplanko tik 1-2 kartus per menesi, deja.
Žiūrint iš kokio pykčio rašo. Jei pyksta ir pykdamas rašo talentingas žmogus - taip. Tarkime, patinka Jelinek, ypač "Pianistė". Visi Jelinek kūriniai parašyti iš pykčio. Manau, jei nebūtų to pykčio, nebūtų ir Nobelio.
Labai sutinku dėl to, kad lietuviai nemoka lengvai rašyti. Prie to prisideda ir literatūros kritika, kuri reikalauja literatūriškai išdailinto teksto, kitaip neigia jį turint bet kokią vertę.
O dėl įkvėpimo, tai nežinau, ar jis gali būti be papildomų "lydinčiųjų" ar jį sukeliančių jausmų - būtent to paties pykčio, pagiežos, arba pagaliau nuvalkiotos meilės, ambicijų, aistrų ir t.t.
Meilė, žinoma, būna visokia. Bet lietuvių literatūroje ji dažnai amžina, pakylėta ir pan. nuvalkiota. Man neatrodo patrauklus 30 metų išlauktos meilės variantas. Nors kažkada apie a.a. klasikinės filologijos doc. J.Dumčių buvo sakoma, kad jis patyrė tokią meilę.Gražu. Bet ne mažiau įdomus būtų ir 30 dienų - lauktos nelauktos meilės (ne aistros) variantas...Bet įsivaizduoju, jei lietuvių rašytojai apie ją rašytų...Stenėtų stenėtų žodžius, kankintų juos, kol žodžiuose ta meilė ir pradingtų...Būtų nepaskaitoma, bet užtat literatūros kritikams įtiktų.
Jūsų piešinys man labai patiko ir Jūs labai grazei rašote As norėčiu paklausti kiek Jums metu,kur gyvenate ,ar turit tėte ar nors mama kur mokėtės kai buvot jaunas argerus pazymius gaudavot man yra 35 m