Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-03-26 nr. 3277

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VALDAS GEDGAUDAS.
Velykų senis
33

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• GYTIS NORVILAS.
Ledonešiai, arba Gyvulys kilpoje
4

PUBLICISTIKA 
• LIUTAURAS DEGĖSYS.
Jėgos meilė ir meilės jėga
27

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Prancūziškos rožės lietuviškame darželyje
3
• ALFREDAS GUŠČIUS.
„Į mane grįžta mito pasaulis...“
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• HENRIKĄ KUNAVIČIŲ kalbina JŪRATĖ TERLECKAITĖ.
Apie Lietuvos baleto kelią
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Atsisveikinimas su paauglyste. Patirties šešėliai

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Istorijos iš Panevėžio
1
• Su JUSTINU VAITIEKŪNU kalbasi KRISTINA STANČIENĖ.
Keletas minčių apie parodą „Piešinys 2010“
5

MUZIKA 
• JUDITA ŽUKIENĖ.
Fundamentali tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo panorama
• „Lietuvos muzikologija“. X tomas

POLEMIKA 
• TOMAS KAVALIAUSKAS.
Ar grožinės literatūros meno gali būti mokoma?
5

PAVELDAS 
• RIMA RUTKAUSKIENĖ.
Bari Egizo paroda „Nuo Stambulo iki Vilniaus“

POEZIJA 
 HAROLDAS BAUBINAS.
19

PROZA 
• SELEMONAS PALTANAVIČIUS.
Iš laimingo gyvenimo...
1

VERTIMAI 
• MAREK HŁASKO.
Iliuzijų lombardas

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Savastis
3

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
15-asis „Kino pavasaris“ – mylimas ir laukiamas
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Artimos tiesos

KRONIKA 
• VLADAS BRAZIŪNAS.
Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktis Kijeve: poezija, kinas ir džiazas
• Judančių vaizdų menininkų dėmesiui!
• Įvertinti teatro kūrėjai Kaune
• 2010 metų konkursas Kalbos („Felicijos“) premijai gauti

SKELBIMAI 
• Mieli skaitytojai,7

DE PROFUNDIS
... / dievas yra / kiekviename / beprotyje – / murma ir / šypsosi (Ieva Salatkaitė)
 
• IEVA SALATKAITĖ.
13
• NELEGALAS PALMYRA DZVONKAS VON FARŠAS.
Iš kronikų: pasaulis pagal bačką (3)
1
• res ludentes / žaidžiantys daiktai1

Šatėnų prieglobstis 
• Pirmoji savaitė16

POEZIJA

HAROLDAS BAUBINAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Haroldas Baubinas, 17 metų, mokausi Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje, abiturientas.

      Avelė


      mano mylimas drauge mirusios šviesos plėšia mėsą nuo kaulų ir užtaiso kiaurymes
      kruvinoje aušroje virš sulaužyto kūno ašių skliautas nenumaldomai slegia pleišėjančią odą
      žemė rupi pėdos į ją atitrūkdamos sminga dvidešimt mylių po pulsuojančiomis šaknimis
      aukštyn sruvena aukso šaltinis ir baltoji avelė įbridus geria purslus

      žiūrėk virš papilkėjusio sodo gelsvas lietus degina žvėrių skulptūras
      jų žaizdos pūliuoja ir kraujas akmens teka į požemio vandenis raibuliai nakties kaktoje ir
      akis sidabro mėnulio sušmėžuoja pro debesį juodą kuris slepia žvaigždes
      avelė baltoji paklysta išdžiūvusioj pievoje dangui voką užmerkus

      mano drauge mirusios šviesos iškreipia atvaizdus auksinio šaltinio spindėjimas blėsta
      purvas ima srūti pro medžių landas ir vieniša svirtis girgžda vėjy šaltam
      kokia naktis baugi šalia vienišos pirkios prie kryžkelės dreba avelė iš kailio
      byra srovė gyvybės karšta ir sklaidosi virš tolimo miesto niūraus

      mergaitė paklydusi šaltoje žolėje plonais pirštais paliečia vilną
      atvėsęs kūnas nebegeria aukso juodą bedugnę prarėžia rytas ir atplyšta
      mėsa nuo šviesoj besiraitančių šonkaulių pakyla ir kamšo juodas
      prarajas nakčiai gėdingai traukiantis į išdžiūvusio šulinio angą

      raudona pašvaistė užlieja bundančius mūrus ten vaikšto šešėliai
      negirdi kaip pievoj mergaitė raudodama renka sudegusius
      kaulus renka mano skeveldras atplėštas laiko mano mylimas drauge
      aš kalbu į tave o skaidrus veidrodžio stiklas nenustoja rasoti



      Ruletė

              Jai, kurios niekada neturėsiu

      tarp lūpų vakaro nuorūka ir geležis
      šeši lizdai o tik vienam gegutė su rakteliu ant kaklo
      lizdai sukasi gegutė išsigandusi į tašką susitraukia
      giliai atsidūstu ir

      trekštelėjimas
      lizdas tuščias

      laikrodis paliečia grindis ir ciferblatas įskyla rodyklės užsikirsdamos spjauna
      naują sekundę tavo lūpos kvepia migdolais taip kvepia jog paragavus jų sąmonė blėsta
      tai vynas sakai po akimirkos vynas kaltas kartoji neturėjo taip būti ir sniegas
      taip sniegas ant skruostų srūva negyvai kaip praeiviai srūva centre ir
      sučiumpa už skvernų čigonė sako padėk mano vaikui jos rankos pervertos adatom
      metalinių gyvačių žymės įsikirtę į riešus giliai duokite duonos sako
      maža jos mergaitė ir įsikimba į apsiausto kišenę nes skverno nepasiekia
      aš ištiesiu obuolį o čigonė nori monetos ir spjaunu į jos gyvates ir metalą
      tavo lūpos migdolais srūva iš mirusių lovų ir priegalvių kaip vakaras blėsta
      aš vėl atsidūstu ir viskas iš naujo

      trekštelėjimas
      lizdas tuščias

      gegutė tyliai alsuoja ir aš nežinau kuris lizdas atveria ir spjauna tuščią oro srovę kaip naują
      čiurkšlę šviesos spjauna monitorius skaitmeninė upė gula ant pirštų raibuliai jos negyvi kaip
      suluošintos kinivarpų obels šakos geriasi į odą smulkūs spindintys kristalai dar gurkšnis aqua vitae ir gyvybė pulsuoja kartu su grubiomis lentomis lyg plaučiai bekraščiai ji įlinksta ir plečiasi
      sakyki kur dingo migdolai kur dingo upė ir neatmeni miegi ar samonė dingsta

      trekštelėjimas
      lizdas tuščias

      kur mano miegas o dieve tu po mano kojomis užminu veidą
      esi žolė ten po sniegu upokšnio dievukas uždūsta užakus jo burnai
      sapnai be migdolų be lūpų su bedugnėmis kurios į tave iš aukštai
      trykšta kaip ledas nuo stogo skardinio aš pažadu daugiau negerti gyvybės
      vandens su haliucinacija baltame kokone aš pažadu ir iškeliu šimtąjį stiklą
      gyvasties su iliuzijos užtaisu geriu ir bedugnės pakvimpa tavim paglostai baime pulsuojančius
      pirštus ir aš vėl iš naujo nuspaudžiu svirtelę

      trekštelėjimas
      lizdas tuščias

      ir krenta metalas šalia ciferblato skimbteli ten kur turi būti rodyklės mėtosi
      gegutės krumpliaračiai ir tyli dangus pagaliau užgesinęs vakarą taip beprotiškai
      tyli ir gija po gijos tavo lūpos be migdolų vėsta ir penktąkart aš bandau nutrūkti
      tavo rankos toli taip nutikti neturi prieš mane veidas iškreiptas laiko
      pražiodytas ledu kubu melsvais pirštais konvulsiškai paleidžiu gegutę

      trekštelėjimas
      ir žaibas įsminga į smilkinį

      mano mieloji tavo juodi plaukai ir kaip sniegas išbalusi oda veidas beakis išsižioti liepi ir lėtai įdedi sidabro obolą kristi į krioklį paleidi tavo šaltos tokios glamonės tu klausi ar myliu ir nustembi kai aš atsakau jog tiesa mano mieloji tavo dalgis trumpina plaukus ir sruogos virsta lelijom baltom šalti Acheronto krantai ir angelai melsvu rūsčiu nubraukia paskutinę leliją nuo valties nurengia rūbus dingo pilkas granitas ir beprotiškas aukso spindėjimas geriu aš tave nors ir be migdolinio dvelksmo išgeriu paskutinį tuščią lizdą mano mieloji tavo juodas apsiaustas nutraukia uždangą nuo Eliziejaus lauko šmėklų tylūs verksmai ir dejonės apgaubia mano skruostus mieloji aš tavęs taip ilgai laukiau lelijos išauga iš pirštų ir amžinoji tamsa su rodyklėmis paskutinįjį kartą užsikerta ir apgaubia kūną

      aš ganausi po mirusio dievo miškus ir nerandu vieno migdolo



      Skęstantis


      veidrodžio paviršius išlinksta ir
      kakta dangaus vakarėjančio trūksta per pusę
      raudonis užlieja mūrus miesto negyvo ten prekijas
      dėlioja monetų rietuvę ir išbrauko skaičių
      eiles ant aukso ryškėja pėdos raguotų šešėlių
      mėsininkas nusišluosto prakaitą atsidūsta ir kerta dar
      keletą gyvuliui smūgių veršis spiria į aptvarą ir medyje
      dusliai žmogišką pėdą palieka
      duobkasys tarp pasišiaušusių šaltyje kryžių butelį atkemša
      keli lašai vyno kartaus krenta į žemę
      dirvos ir uosio kokone miega draugas jo mylimas

      laikrodžio bokšto viršūnę merkia tamsa
      beakiai siluetai krištolines pėdas susidaužo į grindinį
      nišas vienatvės skaudžiai kerta sulankstytos rodyklės
      kaulai siūbuoja naktinis varpų gaudesys užaštrina delčią
      blyškų mėnesį kybantį lyg lūžusi ostija virš
      atšalusio mūro lavono mūsų kaulai virsta švytuoklėmis
      ir mes iš naujo sapnuojame laiką

      debesys pritvinkę nuodingos tulžies paslepia žvaigždynus
      smuklės langai apsiblausia ir nematyti plieno svyrančio virš bičiulio pečių
      mus plaka stiklas rasotas ir per ugninę plėvę vandens neatrandame
      patamsyje tyro šaltinio mus plaka naktinis kauksmas šunų
      slėnyje ežeras praryja smilgas ir ledas užlieja gatves
      užlieja kaukolės skliautą miestas nugrimzta

      kūnas panyra į mėnesio atvaizdą
      tarp sidabro žuvų gličios žolės apipina riešus ir neleidžia iškilti
      tvinksniai tyla ir bokšto viršūnė sulūžta pro skilusį
      ciferblatą išteka laikas pavandenijęs
      veidrodinis paviršius vėl tampa lygus tik blyškaus dalgio krašte
      susprogsta užsilikęs tarp lūpų mano
      pasaulio paskutinis atodūsis
 

Skaitytojų vertinimai


58005. terra2010-03-28 22:14
labai daug žodžių

58010. mura2010-03-29 03:53
vietomis atrodo, kad autorius užuodžia, kurioje pusėje yra poezija. prieš paleidžiant žodžius į pasaulį vertėtų mokintis dirbti lėčiau ir pajusti kiekvieno vartojamo žodžio skonį. per skubą išeina visokių beskonybių, nuvalkiotų žodžių, kurie nutrina tikslą ir kryptį. spjaut reikia pirmiau į savo ego ir išsinuomoti asmeninį cenzorių, jei neturi įgimto arba nespėjai išsiugdyti pats

58011. j2010-03-29 08:38
pirmi du man pasirode labai stiprus. antrasis labai gilus, turbut didzia dalim is santykio i konkretu asmeni, sauksmas tyruose, pries kuri neiseina nenutilt, bet gal daugiau savasties mitui, ne literaturai priklausantis. pirmasis man vietom suzybsi, gal t.s. eliota primena, "aš kalbu į tave o skaidrus veidrodžio stiklas nenustoja rasoti". zodziu per daug, bet 17os gal ir sunkiai imanoma kitaip, technika dirbtinai rupintis gali but, nuzudytu bet kokia poezija manieringumu, tikslumas ateina pats, su laiku. treciam nieko, kas butu isimine, neradau, gal ne taip perskaiciau.

58018. Asiliukas Porfirionas2010-03-29 17:37
Neblogas vaikis. Iš tiesų, vidinis cenzorius dar išaugs, laiko yra. Kol kas tegu pasigano tas ego.

58019. jona :-) 2010-03-29 18:24
Mažai išmanau apie poezijos dėsnius, bet labai nustebino tokio dar visai jauno žmogaus tokios sunkios ir taip sudėtingai dėstomos mintys... Nors, kaip jau minėjau, nelabai išmanau, bet, ko gero ,tikrai ateina sudėtinga asmenybė...

58025. tatanka2010-03-29 23:50
kol jaunas, o broli, sek paselio gruda ir dirvos neapleiski.

58030. Likimo ironija2010-03-30 00:49
O dabar pabandyk parasyti tiksliai kaip yra tavyje.

58034. tatannnka2010-03-30 01:34
jei parasyciau tiksliai, tai ir yra manyje, cia gaunasi tik [alaikymo kompanija

58035. labaigerai2010-03-30 01:43
ta prasme palaikyti, per eterį, juk dabar kosmosas stebi, kaip mes realizuojame savo galimybes. O klaidas visą laik reikia taisyti, visą gyvenimą. beje, jaunystėje be šito internet0 esu gavuri laišką: panašų, iš mokslo žmogaus, jo aš jujs nesakysiu, tiesiog, dėl poezijos, gal vėl ilgai nerašysiu, dėl šitos destrukcijos..anomalijos. ta prasmwee rašysiu, ir nekas nesdakys kad užsikertu skaitydamas, bet paukščiai pritarts, išsktrus žmones.

58041. turbanai2010-03-30 15:23
sako: nerašyk

58042. turbannainai2010-03-30 15:24
nors kaip nori.

58043. doctor2010-03-30 18:02
jei h.b. pavyktų ismesti 90 proc zodziu, kurie yra niekiniai, gal truputi ir butu matyti pozijos. ne zodziai, o tarpai tarp ju kuria poetini lauka.

58063. vatinukas2010-03-31 22:40
reiketu situos poetinius skalbinius gerokai nugrezt

58070. vatinukas2010-04-01 00:42
Kai pavyks nugrezt - bus poetas. Paskutinis eilerastis labiausiai vykes, vientisas, su netiketom ir dramatiskom metaforom.

58199. M. :-) 2010-04-06 01:42
Hm.. Dėl daugžodžiavimo iš dalies pritariu pasisakiusiems - kai kur srautas nesuvaldytas. Tačiau valyt drastiškai kaip kažkas siūlo - tikrai ne išeitis. Didelė dalis viso gėrio ir yra tokioj kiekybėj. Žodžiais reikia skonėtis, tiesa, bet kiekvienas tai daro savaip. Lakoniškumo ir žodžių taupumo manija (kaip ir visos manijos) ateis ir praeis. Žodžiu `manija` nenoriu pasakyti, kad lakoniškumas - blogai, čia gal tik kiek stipriau įvardiju dabartinę tendenciją ;) Tik šiem tekstam lakoniškumas būtų mirtis (o ironiška, kai sumažinus žodžių kiekį - žodžių, kurie daugiausia ir priklauso mirčiai -, tekstus ištiktų tirkoji tekstiška mirtis ). Žodžiu, čia haiku nepadarysi ir visa laimė :D O kaip toliau bus su autorium ir jo stilium - niekas nežino. Palinkėsiu tik ir toliau rašyti, iš asmeninių paskatų, nes man įdomu. O tokiu stilium, gal tiksliau tam tikra stiliaus dalim, primeni Prustą, tasai bėgo savo iiiillllllgggggggaaaaaaaaiiiiiiiissssss sssssaaaaaaaaaakkkkkkkiiiiiiiiiiiiiinnnnnnnnnniiiiiiiiaaaaaaiiiiiiiiisssss nuo mirites.

58331. Pūkuotas ežiukas :-) 2010-04-16 00:34
„Ruletė" - įspūdingas :) Skaitydama atrodo visa jame buvau, o perskaičius kelias akimirkas kažkur tarsi kybojau, be erdvės ir be laiko. Taip būna retai :) Kiti du irgi stiprūs, tačiau man asmeniškai „Ruletė" išsiskyrė iš kitų. Dėl daugžodžiavimo taip, jis daro tekstą klampų ir "sunkiai suvirškinamą", bet iš kitos pusės, toks minčių/jausmų dėstymas tarsi hipnotizuoja. Aš kažkodėl šiuos tekstus įsivaizduoju skaitomus gana greitai, prislopintu balsu, akcentuojant "smogiančias" vietas, taip, tarsi kokią mantrą ar užkalbėjimą sakytų, ir tada man visas tekstas taip galingai vilnija, plaukia greita, stipria srove į sąmonę ir žodžių kiekis tuomet visai nekliūna :)

58347. haroldo gerbejas :-) 2010-04-17 19:43
SEPETYYS !! SIU SIU SIU :D mldc

64723. Jūratė2010-12-01 21:19
Tu valdai.

64980. cioce2010-12-13 11:30
siaubas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
21:20:44 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba