Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-03-26 nr. 3277

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VALDAS GEDGAUDAS.
Velykų senis
33

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• GYTIS NORVILAS.
Ledonešiai, arba Gyvulys kilpoje
4

PUBLICISTIKA 
• LIUTAURAS DEGĖSYS.
Jėgos meilė ir meilės jėga
27

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Prancūziškos rožės lietuviškame darželyje
3
• ALFREDAS GUŠČIUS.
„Į mane grįžta mito pasaulis...“
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• HENRIKĄ KUNAVIČIŲ kalbina JŪRATĖ TERLECKAITĖ.
Apie Lietuvos baleto kelią
1
 RIDAS VISKAUSKAS.
Atsisveikinimas su paauglyste. Patirties šešėliai

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Istorijos iš Panevėžio
1
• Su JUSTINU VAITIEKŪNU kalbasi KRISTINA STANČIENĖ.
Keletas minčių apie parodą „Piešinys 2010“
5

MUZIKA 
• JUDITA ŽUKIENĖ.
Fundamentali tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo panorama
• „Lietuvos muzikologija“. X tomas

POLEMIKA 
• TOMAS KAVALIAUSKAS.
Ar grožinės literatūros meno gali būti mokoma?
5

PAVELDAS 
• RIMA RUTKAUSKIENĖ.
Bari Egizo paroda „Nuo Stambulo iki Vilniaus“

POEZIJA 
• HAROLDAS BAUBINAS.
19

PROZA 
• SELEMONAS PALTANAVIČIUS.
Iš laimingo gyvenimo...
1

VERTIMAI 
• MAREK HŁASKO.
Iliuzijų lombardas

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Savastis
3

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
15-asis „Kino pavasaris“ – mylimas ir laukiamas
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Artimos tiesos

KRONIKA 
• VLADAS BRAZIŪNAS.
Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktis Kijeve: poezija, kinas ir džiazas
• Judančių vaizdų menininkų dėmesiui!
• Įvertinti teatro kūrėjai Kaune
• 2010 metų konkursas Kalbos („Felicijos“) premijai gauti

SKELBIMAI 
• Mieli skaitytojai,7

DE PROFUNDIS
... / dievas yra / kiekviename / beprotyje – / murma ir / šypsosi (Ieva Salatkaitė)
 
• IEVA SALATKAITĖ.
13
• NELEGALAS PALMYRA DZVONKAS VON FARŠAS.
Iš kronikų: pasaulis pagal bačką (3)
1
• res ludentes / žaidžiantys daiktai1

Šatėnų prieglobstis 
• Pirmoji savaitė16

TEATRAS

Atsisveikinimas su paauglyste. Patirties šešėliai

RIDAS VISKAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Augustė Pociūtė spektaklyje „Sudie, derintojau!“
Andriaus Gaubio nuotrauka iš „Laisvojo teatro“ archyvo

Kovo 7 ir 10 d. Vilniuje, Menų spaustuvėje, du spektaklius vaidino VšĮ „Laisvasis teatras“ iš Klaipėdos. Džiugu, kad uostamiestyje jauni kūrybingi žmonės ieško būdų, kaip realizuoti savo kūrybinį pasiutimą, nenuleidžia rankų, vienija pajėgas, nepaisydami visuotinės depresijos... Savo balso, adresato ir repertuaro paieškos – turbūt dabartinės šio teatrinio sambūrio aktualijos.

Apie pirmąjį vaidinimą – Nerijaus Gedmino monospektaklį „Pamišėlio užrašai“ (pagal N. Gogolį; rež. Tomas Jašinskas nūnai tęsia režisūros studijas Maskvos V. Mejerholdo teatro centro magistrantūroje) – rašyti keblu. Kokiame kontekste vertinti? Monospektaklių žanro? Tada sakytume, kad retas scenos profesionalas yra vaidinęs monospektaklį, o čia vaidina žmogus, kurio negalima laikyti profesionaliu dramos aktoriumi griežtąja prasme. N. Gedminą vadinčiau labiau jaunuomenės teatro pedagogu (jis dirba su Klaipėdos „Versmės“ pagrindinės mokyklos teatro studija, su Kretingos teatro mėgėjais). O gal reikėtų „Pamišėlio užrašus“ vertinti Klaipėdos universiteto režisūros absolventų diplominių spektaklių kontekste? Neteko matyti kitų T. Jašinsko kurso kolegų darbų, nežinia, kaip aukštai virš jų jis buvo iškilęs. (Be to, režisūros debiutui rinktis monospektaklį pagal klasikos tekstą – ar ne savižudybė?..) O kaip spektaklis atrodytų minėto N. Gogolio kūrinio inscenizacijų kontekste? Lietuviškoje tradicijoje čia turbūt nepralenkiamas Valentino Masalskio vaidinimas (rež. Gytis Padegimas). Deja, neteko matyti, kaip kadaise sekėsi vaidinti Dainiui Kazlauskui (irgi diplominis spektaklis). Be to, reikėtų pasitikrinti, kaip keičiasi nūnai Menų spaustuvėje vaidinamas Vainiaus Sodeikos diplominis spektaklis pagal tą patį kūrinį (teatras „Utopia“, rež. Gintaras Varnas bus bent jau konsultavęs aktorių). Na, apie pastarąjį kontekstą režisierius ir negalvojo – čia jau rašančiųjų zona...

Klaipėdiškių „Pamišėlio užrašai“ man pasirodė kiek subuitinti (čia režisieriaus profesinio akiračio klausimas, o Klaipėdoje nelabai yra galimybių pamatyti iškilesnių režisūros darbų, gastrolės – nuostolingos), o interpretacija – tiesmukai socializuota (kūrinio interpretaciją gal šiek tiek lėmė ir jaunas režisieriaus amžius). Pernelyg skubama Popryščino gailėtis, iš pat pradžių jis jau vaizduojamas kaip socialinės sistemos auka – nuolat žeminamas, skriaudžiamas... Drąsių kupiūrų prašosi „ispaniškoji“ beprotnamio kankynių scena – seniai aišku, kad herojui kapec, tad kam kentėjimus dar iliustruoti, juolab žiūrėti natūralistiškai vaizduojamas kančias atgrasu...

Pagal pirmąjį spektaklį sudėtinga burti, kokia bus režisieriaus ateitis. Reikia laukti antrojo. Net iš Rimo Tumino ugdyto režisierių kurso ne visi kol kas ryžosi antram spektakliui...

Geresnį įspūdį paliko Augustės Pociūtės kamerinis monospektaklis „Sudie, derintojau!“ (pagal Vadimo Levanovo pjesę; rež. N. Gedminas). Kūrėjams padėkočiau už aštraus dramaturgo atradimą: besidomintiesiems dramaturgija, skirta šiuolaikinių paauglių ir jaunimo problematikai, siūlyčiau pasidomėti šiuo rusų autoriumi. Dėkui už deimančiuką –­ Augustę Pociūtę. Ji – dar moksleivė, nežinia, kaip klostysis jos draugystė su teatru, tačiau spektaklyje apstulbino saviti merginos aktoriniai duomenys, jos gebėjimas sukurti charakterio visumos įspūdį, drąsa, skonis, lengva ironija, požiūris į heroję. O herojė – velnių priėdusi penkiolikmetė – žiauriai žaidžia su žmonėmis ir savimi. Pjesė – psichologinė, ne scenos profesionalams psichologinis teatras sunkiai įveikiamas. Tačiau A. Pociūtė ir jos herojė – tarsi susietos viena kraujo sistema. (Liaupsių nepadauginus, reikėtų pamatyti, kaip charakterinės išvaizdos mergina vaidintų, tarkime, komedijoje, su kolegomis ar kitokios stilistikos spektaklyje.)

Spektaklis – savotiška intymi išpažintis, aštrios asmenybės komplikuoto tapsmo istorija. (Esama panašumo su Aido Giniočio spektakliu „Atviras ratas“, tik pastarasis labiau apeina aštrius jaunų žmonių brandos kampus.) Štai neskubėdama įeina smulkutė žemaūgė mergaičiukė, pasideda kelioninę kuprinę, kaičia arbatą; jaučiame, kad kažin koks sielos (sąžinės?) negerumas ją kamuoja... Pagaliau prabyla. Pasakoja, kaip susipažino su pianino derintoju – kokių 30-ties metų vyru, taip ir netapusiu menininku; kaip jį viliojo specialiai gadindama pianiną, kad šis vis ateitų jo taisyti; kai pagaliau pasiekė, ko norėjusi, –­ išgyveno tą artumą, kuris paauglystėje regisi svarbiausias, gyvenant šioje žemėje... Deja, merginos lūkesčiai dėl vedybų nepasiteisino: vyras jau turėjo žmoną ir neketino skirtis su ja. Mergina paliko namus, leidosi kelionėn po pasaulį. Spektaklis baigiasi – merginos kelionė tęsiasi...

Ko mergina negali išsakyti žodžiais, tą išreiškia brazdindama gitarą. Žinoma, svarbu ne tik tai, ką ji pasakoja, o ir kaip. Pasakotoja pakaitomis čia tarsi gyvena dviejuose laikuose: esamuoju pasakojimo momentu ir restauruodama, atgaivindama įvykius. Sinkopinis ritmas. Herojė nedramatizuoja pasakojimo, nesureikšmina savęs, viskas pasakojama „lyg tarp kita ko“, pasitelkus autoironiją, bravūrą, neįkyriai didžiuojantis savo drąsa ir išmone... Dramaturgas, o kartu su juo ir spektaklio kūrėjai, mena mįslę: kodėl mergina taip elgiasi, koksai kipšas tūno jos viduje ir kuo visa tai baigsis?.. Spektaklio kūrėjai veikėjos neheroizuoja, tačiau nešykšti jai ir lyrinių gaidų. Sugalvotas ekranas, kuriame slenka įvairūs videovaizdai (sąlyginio teatro priemonė), skamba F. Chopino muzika, o aktorė tuo metu tarsi išgyvena akistatą su savo paauglyste...

Šį spektaklį klaipėdiškiai žada Vilniuje, Menų spaustuvėje, dar vaidinti balandžio antroje pusėje. Raginčiau teatralus, kuriems svarbus teatras jaunuomenei, jį pažiūrėti.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
21:20:41 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba