Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-03-26 nr. 3277

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VALDAS GEDGAUDAS.
Velykų senis
33

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

ESĖ 
• GYTIS NORVILAS.
Ledonešiai, arba Gyvulys kilpoje
4

PUBLICISTIKA 
• LIUTAURAS DEGĖSYS.
Jėgos meilė ir meilės jėga
27

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Prancūziškos rožės lietuviškame darželyje
3
• ALFREDAS GUŠČIUS.
„Į mane grįžta mito pasaulis...“
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• HENRIKĄ KUNAVIČIŲ kalbina JŪRATĖ TERLECKAITĖ.
Apie Lietuvos baleto kelią
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Atsisveikinimas su paauglyste. Patirties šešėliai

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Istorijos iš Panevėžio
1
• Su JUSTINU VAITIEKŪNU kalbasi KRISTINA STANČIENĖ.
Keletas minčių apie parodą „Piešinys 2010“
5

MUZIKA 
 JUDITA ŽUKIENĖ.
Fundamentali tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo panorama
• „Lietuvos muzikologija“. X tomas

POLEMIKA 
• TOMAS KAVALIAUSKAS.
Ar grožinės literatūros meno gali būti mokoma?
5

PAVELDAS 
• RIMA RUTKAUSKIENĖ.
Bari Egizo paroda „Nuo Stambulo iki Vilniaus“

POEZIJA 
• HAROLDAS BAUBINAS.
19

PROZA 
• SELEMONAS PALTANAVIČIUS.
Iš laimingo gyvenimo...
1

VERTIMAI 
• MAREK HŁASKO.
Iliuzijų lombardas

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Savastis
3

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
15-asis „Kino pavasaris“ – mylimas ir laukiamas
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Artimos tiesos

KRONIKA 
• VLADAS BRAZIŪNAS.
Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktis Kijeve: poezija, kinas ir džiazas
• Judančių vaizdų menininkų dėmesiui!
• Įvertinti teatro kūrėjai Kaune
• 2010 metų konkursas Kalbos („Felicijos“) premijai gauti

SKELBIMAI 
• Mieli skaitytojai,7

DE PROFUNDIS
... / dievas yra / kiekviename / beprotyje – / murma ir / šypsosi (Ieva Salatkaitė)
 
• IEVA SALATKAITĖ.
13
• NELEGALAS PALMYRA DZVONKAS VON FARŠAS.
Iš kronikų: pasaulis pagal bačką (3)
1
• res ludentes / žaidžiantys daiktai1

Šatėnų prieglobstis 
• Pirmoji savaitė16

MUZIKA

Fundamentali tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo panorama

JUDITA ŽUKIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Siekis parašyti istoriją – visuomet ambicingas, siejamas su fundamentaliomis studijomis ir analitiniais apibendrinimais, o mūsų kultūros ir laikotarpio kontekste dažnai reikalauja titaniško darbo ir atsidavimo pasirinktai misijai. Ypač tada, kai bandoma aprėpti ilgus dešimtmečius nutylėtus ar net iškreiptai „nušviestus“ dalykus, kai reikia naujai įvardyti, įvertinti, susisteminti ir apibendrinti.

Lietuvių muzikologijoje, kaip ir kitose mūsų šalies menotyros srityse, ilgai trūko objektyvaus tarpukario Lietuvos kultūros situacijos nagrinėjimo ir vertinimo. Tik per pastaruosius du nepriklausomybės dešimtmečius tuo tikslu buvo rengiamos mokslinės konferencijos, viena po kitos paskelbtos išeivijos muzikų kūrybinį kelią atskleidžiančios monografijos (apie K. V. Banaitį, J. Kačinską, V. Bacevičių, J. Gaidelį, I. Vosyliūną). Pagaliau sulaukėme ir veikalo, aprėpiančio daugelio muzikologų pastarųjų metų tyrimus: pernai rudenį išleisto antrojo mūsų muzikos istorijos tomo „Lietuvos muzikos istorija. II knyga. Nepriklausomybės metai. 1918–1940“.

Knygos sudarytojas ir atsakingasis redaktorius prof. habil. dr. Algirdas Jonas Ambrazas čia atsiskleidė kaip kruopštus, įžvalgus ir kūrybingas istorikas. Tai liudija jau pirmasis šio muzikologo parašytas poskyris „Lietuvos politinė ir kultūrinė padėtis tarp dviejų pasaulinių karų“ (p. 15–51). Jame nuosekliai nagrinėjama komplikuota to meto istorinė situacija, aprėpiant valstybės kūrimąsi, Vilniaus ir Klaipėdos kraštų padėtį, kultūros plėtrą Lietuvos Respublikoje ir katastrofos nuojautas sovietų okupacijos išvakarėse. Plačiu to meto kultūros konteksto išmanymu pasižymi ir Onos Narbutienės poskyris „Muzikinio gyvenimo gairės“. Istorinė medžiaga suteikia monografijai kontekstualumo, praplečia skaitytojo akiratį. Ir akivaizdu, kad pateikti pagrindinį darbo tyrimų objektą – tarpukario Lietuvos muzikos istoriją – sudarytojui buvo svarbu ne tik šalies, bet ir užsienio istorinių įvykių kontekste, nes chronologinė svarbiausių faktų ir įvykių lentelė (p. 735–763) apibendrina sukauptą medžiagą ir tampa paskutiniu akcentu vertinimų grandinėje.

Kaip pratarmėje pažymi sudarytojas, „Knyga numatyta ne vien tik ištisai skaityti, bet ir pasirinktoms konkrečioms temoms studijuoti. Muzikinis gyvenimas ir kūryba nušviečiami atskirais rakursais“ (p. 10). Veikalas stebina įvairiapusiškumu, gebėjimu aprėpti visas to meto lietuvių muzikinės kultūros funkcionavimo ir sklaidos formas. Šiam teiginiui patvirtinti pateikiame keletą skaičių. Knygą sudaro dvi dalys, devyni skyriai, dvidešimt aštuoni poskyriai, o kai kurie iš jų dar dalomi į smulkesnius, tad susidaro dar keturiolika poskyrių. Knygoje nenurodyta, kiek yra iliustracijų ar natų pavyzdžių, tačiau vaizdinės medžiagos gausu. Pavardžių rodyklė (kaip ir dera solidžiai istorijai, kruopščiai fiksuojančiai jos dalyvius) nusidriekė per trisdešimt vieną puslapį.

Dar vienas medžiagos įvairiapusiškumą liudijantis skaičius – dvidešimt aštuoni autoriai. Žavi profesoriaus A. J. Ambrazo strateginiai, organizaciniai ir redakciniai gebėjimai. Nes sudarytojui teko koordinuoti autorių darbą, pateiktą medžiagą (kiek įmanoma vengiant faktų pakartojimų ir koreguojant tekstų apimtį), kūrybiškai integruoti keletą mirusių autorių tekstų. Visa istorijos medžiaga struktūrinama taip, kaip ne kartą buvo pasirinkta atitinkamo žanro lietuvių muzikologų veikaluose: pirmoje dalyje nagrinėjamas atitinkamo laikotarpio Lietuvos muzikinis gyvenimas, o antrojoje –­ muzikos kūryba ir jos sklaida.

Pozicijos tarsi įprastos, bet problemos jose gvildenamos naujai. Šalia simfoninės ir kamerinės muzikos koncertų, apžvelgiamos ir vargonų muzikos atlikimo tendencijos. Be to, vienas poskyris – „Kauno mažosios scenos artistai“ – kalba apie iki tol mažai tyrinėtą tarpukario populiariąją muziką. Atlikėjų rengimo ir formavimosi klausimai nagrinėjami dviejuose susijusiuose skyriuose („Muzikos pedagogika“ ir „Muzikos atlikimo mokyklos“), čia susipina pedagogikos ir interpretacijos problematika.

Muzikos kūryba šiame lietuvių muzikos istorijos tome analizuojama ir pristatoma keliais aspektais. Pateikus bendrą charakteristiką, nagrinėjamos atskirų muzikos žanrų kūrybos tendencijos. Specialiame skyriuje tarsi eksponuojami „Iškilių kompozitorių kūrybiniai portretai“. Čia pristatoma visa tuo metu aktyviausiai kūrusių muzikų galerija, pradedant J. Gruodžiu, S. Šimkumi ir baigiant J. Kačinsku, J. Gaideliu. Autoriams ir sudarytojui pavyko išspręsti pasirinkto laiko intervalo problemą. Nagrinėjamos būtent tarpukariu sukurtos kompozicijos, o kūrėjų biografijų dalis, peržengianti apsibrėžtas laiko ribas (tačiau reikalinga tolesnių gyvenimo vingių sampratai), pateikiama glaustai ir petitu.

Muzikos kūrybos sklaidos procesas knygoje apžvelgiamas per įvairios veiklos rūšis. Daugiausia apie tai rašoma skyriuje „Muzikologija“, o tautiečių emigrantų muzikinė veikla ir pasiekimai JAV, Rytprūsiuose ir Latvijoje minimi paskutiniuose monografijos poskyriuose.

Visa publikuojama medžiaga grindžiama nuorodomis į pirminius šaltinius, kiekvieno poskyrio pabaigoje pateikiamas su nagrinėta medžiaga susijusios literatūros sąrašas.

Autoriams pavyko parašyti įdomų veikalą, aktualų pedagogui, mokslininkui, studentui ar besidominčiajam lietuvių muzika. Greta aiškiai, akademiškai dėstomų faktų ir įžvalgų, knygoje atsiveria ir nagrinėjamo laikotarpio kultūrinės aplinkos detalės. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad XX a. ketvirtajį dešimtmetį Kauno radiofonas rytinę programą pradėdavo J. Dambrausko „Malda už Tėvynę“ ir baigdavo V. Kudirkos Tautiška giesme? Kad Lietuvoje be žymiųjų „Keturių vėjų“ ir V. Bieliausko suburto vokalinio ansamblio „Penki vėjai“ (1990), tarpukariu „ūžavo“ ir vokalinis sekstetas „Šeši vėjai“? Kad Amerikos plokštelių firmos „Victor“, „Columbia“ ir „Okeh“ iki 1940 m. išleido apie 1000 lietuviškų plokštelių?..

Daugybė faktų, įvykių, pavardžių, kūrinių pavadinimų susipina į vientisą istorinį medžiagos dėstymą, tad 1918–1940 m. Lietuvos muzika tampa artimesnė, geriau pažįstama ir suvokiama, aktualesnė šių dienų skaitytojui. Tad lieka pasidžiaugti, kad sudarytojo, gausaus autorių kolektyvo, redakcinės kolegijos narių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidėjų darbas pagaliau tapo apčiuopiamas – knygynus pasiekė antrasis storas (800 puslapių) Lietuvos muzikos istorijos tomas. Medžiagos gausa, naujumu ir vertingumu knyga su kaupu patenkina skaitytojo lūkesčius –­ tai plati tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo panorama.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
21:20:40 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba