Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-30 nr. 3347

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SIGITAS GEDA.
Sonata
43
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• RIMANTAS MORKVĖNAS.
Pirmieji žingsniai lietuviškoje diplomatijoje
10
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Čiurlionio metų kamerinė reziumė
1
• Lietuvos menų tarybos įstatymo projekto klausymas23
• AIDAS DARULIS.
„myli mane Dievas“
3
• XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“

LITERATŪRA 
• LINA BENDŽIŪTĖ.
Apie Simoną Daukantą žinome daug, o apie Juozapą Želvavičių?..
7

KNYGOS 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
Ant juodo baltu
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Dramaturgo / režisieriaus debiutas: idėjų ir jėgų pasitikrinimas1
• Su CSABA POLGÁRU kalbasi ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Teatras – galingas įrankis, bet juo naudotis reikia mokėti

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Duetų siuita

DAILĖ 
 JURGITA LUDAVIČIENĖ.
Kitas!
1
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Ateitis priklauso jiems!
7

PAVELDAS 
• Parodoje – parkų kūrėjo Édouard’o François André darbai1

POEZIJA 
• ROMAS DAUGIRDAS.
dviskaita
6
• ARVYDAS GENYS.
Rudeniop
4

PROZA 
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Rytoj
4
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Vėjo gaudytojas
3
• ILONA JANULIENĖ.
Paguoda
2

VERTIMAI 
• SIMONE DE BEAUVOIR ir JACQUES-LAURENT BOST.
Prasilenkiantys laiškai
12

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Daiktai
44

IN MEMORIAM 
• IRENA LEONAVIČIŪTĖ-BRATKAUSKIENĖ
1930 12 10 – 2011 09 24.
Man svarbu paliudyti Tautos gyvybę

SKELBIMAI 
• 2011 m. meninio vertimo konkursas „Noriu versti“1
• Kultūros rėmimo fondas skelbia2

DE PROFUNDIS
„Tėvas, ak tėvas pastatė namelį /
kvepiančios lentos, durys dažytos /
darbą padaręs, šypsosi tėvas...“ S. Parulskis
 
• res ludentes / žaidžiantys daiktai1
• AURIMAS UŽKURAITIS4
• JONAS ŽEMKALNIS.
Iš po Erlicko
10

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt šeštoji savaitė311

DAILĖ

Kitas!

Adolfo Šaulio ir Mari Relo-Šaulys paroda „Next / Last“ galerijoje AV17

JURGITA LUDAVIČIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Mari Relo-Šaulys, Adolfas Šaulys
„Yes a&m“

Sergejaus Didyko nuotrauka

Taline gyvenanti žymių metalo menininkų pora savo parodomis lietuvių žiūrovų nelepina taip dažnai, kaip norėtųsi. Antra vertus, ko jiems skubėti į Adolfo Šaulio gimtinę, kai valstybinių įvertinimų jie pelnytai sulaukė Estijoje: 2005 metais Mari ir Adolfui buvo įteikta Ede Kurrel premija už netikėtus juvelyrinius sprendimus ir dizainą, 2010 menininkai tapo „Eesti Kultuurkapital“ skiriamų kasmetinių premijų laureatais, jų kūrinių galima pamatyti Estijos taikomojo meno ir dizaino muziejaus kolekcijoje. Konceptualumas, idėjų grynumas ir tobulas sumanytų kūrinių įgyvendinimas –­ skiriamieji šių autorių ženklai. Tačiau vis dažniau ryškiausiu menininkų poros bruožu tampa nuodinga ironija ir socialinis angažuotumas, dalykai, kurių lietuvių metalo menininkams neretai pritrūksta. „Next / Last“ – trečioji paroda, uždaranti menininkų poros ekspozicijų triptiką. Pirmoji, vykusi „Užupio galerijoje“ prieš trejetą metų, buvo orientuota į gresiančią recesiją. Antroji, pernai eksponuota Taline, ironizavo džiaugsmingą Estijos veržimąsi į ES. Dabar, naujos ekonominės krizės akivaizdoje, autoriai kalba apie turto godulį, loterijas ir visais laikais išliekančias vertybes.

Sagės ryškiai mėlyname fone, su išraižytais žvaigždėlapiais, juodi deimantai, spindintys sidabriniame danguje, paauksuoti loterijos rutuliukai. Atrodo, kad už nugaros girdi godžiai šnibždant: „man reikia sėkmės...“ Tarsi siekiant paskutinio šiaudo, kurio būtų galima nusitverti prieš artėjantį šildymo sezoną, kuris jau ketvirtą mėnesį neregėto aukštumo kainomis graso šilumininkų ir ministrų lūpomis iš visų žiniasklaidos priemonių. Prieš infliaciją, Graikijos bankrotą ar, galiausiai, karą, kurio šmėkla, to tik ir betrūko, ėmė šmėžuoti laikraščių puslapiuose... Nesaugu, viskas netikra, vertybės tirpsta kartu su santaupomis. O gal jų niekada ir nebuvo, nei vienų, nei kitų, –­ klausiu pati savęs, žiūrėdama į keletą apgailėtinų banknotų, kuriuos kažkodėl vadinu „atsargomis juodai dienai“. Nedarbas. Emigracija. Kainų kilimas. Grėsmė ir netikrumas, skurdo vaiduoklis, tykantis už nugaros jei ne šiandien, tai po trijų mėnesių, kai saulė už lango sušals į ledą, o nuo sąskaitų darysis karšta. O jei ir ne tada, tai senatvėje jau tikrai gali tekti rinkti centus prie parduotuvės. Visos racionalios mintys bendrame emocinio pasimetimo katile nebetenka poveikio, o karštligiškai išeities ieškanti galva tenusitveria varguolių opijaus: sėkmės. Loterijos. Kaip tie bedarbiai, televizijos laidose atspėjantys laimingus skaičius ir besišypsantys nedrąsiomis šypsenomis, dar negalintys patikėti, kad pagavo už uodegos laimės paukštę. Juk laimė – piniguose, kurgi dar...

„Next!“ skamba kaip „Kitas!“ televizijos laidoje, kur kvailumu ir įžūlumu vienas kitą lenkiantys jaunikaičiai ir merginos matuojasi galimus „partnerius“, keisdami juos kaip suplyšusias kojines. Taip pat loterija – gal man tiks tas, o gal šitas... ne, tu irgi netinki. „Kitas!“ Adolfas Šaulys ir Mari Relo-Šaulys kuo rimčiausiai šaiposi ir iš turtingųjų, kuriančių makroekonomikos dėsniais paremtas finansines prognozes, ir iš vilčių išlošti loterijoje, kurias puoselėja tie, užpildantys televizijos laidų studijas ir godžiais žvilgsniais lydintys riedančius kamuoliukus. „Siaubas“, imi galvoti... Kiek tuščių vilčių, kiek susapnuotų aukso kalnų, kiek neatrastų deimantų. Noras greitai praturtėti tikriausiai užgimė dar tada, kai žmonija gaubėsi kailiais sėdėdama prie laužų; kai į pavojingus žygius leidosi konkistadorai ir piratai, puikavosi pilni brangenybių ir prieskonių maišai, gabenami laivais per vandenyną, jūros gelmėse žibėjo nuskendę smaragdai, trokštančius pralobti viliojo deimantų kasyklos arba neapleido mintys apie didįjį traukinio apiplėšimą... Ir vis su ta pačia ištiesta ranka, kai pirštai karštligiškai gniaužiasi, mėgindami iš laimės paukštės uodegos išpešti bent vieną plunksną. Loterija, viskas yra loterija. Juvelyrai pristato sidabrines sages, sudėliotas iš bingo žaidimo rutuliukų. Sages, kur rutuliukai nejučia dėliojasi į masoniškąją piramidę. Sagė, kaip slapto žinojimo simbolis? Kodėl gi ne, juk kiek azartiškų anoniminių matematikų pratrynė kelnes kazino, bandydami įspėti laimingąją kombinaciją. O trejukė, septyniukė, tūzas? Atrodo, pašnibždėtų kas nors, kad ir per sapną, kokie skaičiai iškris lemtinguoju momentu – ir pamatysi nebo v almazach. Kaip tose sagėse, kur... iš žvaigždžių danguje susidėlioja dolerio, euro ir jenos ženklai. Dangiškosios jėgos šaiposi iš auksinių svajonių, o ir slaptasis žinojimas leidžia tik laimėti loterijoje. Bet tik laimėti. Ir tik pinigus. O kuo baigiasi troškimas praturtėti, žinome visi –­ jei ne iš klasikos, kur velnias būtinai prisistato pasiimti laimėtojo sielos, tai iš laikraščių, pasakojančių apie sugriuvusius loterijų laimingųjų gyvenimus.

Nebeaišku, ką daryti ir kur pulti, kai Europos Sąjunga, į kurią taip veržėmės, dabar pati gyvena draskoma pasaulinių ekonominių krizių ir lokalių neramumų. Kai naftos kainos dramatiškai tuština pinigines, o bankų darbuotojai atrodo tarsi rykliai, besikėsinantys į varganas santaupas. Kai indėlių procentai skamba pernelyg viliojančiai mums, dar atsimenantiems Mavrodį ir „Sekundės“ šūkį –­ „Reikia pinigų? Pinigų yra!“ „Nė velnio jų nėra“, – sako Adis su Mari. O jei ir yra, tai ne jums, nelaimingi lengvatikiai. Pasaulis negailestingas svajojantiems apie deimantinį dangų ir ranka bandantiems užsidengti pro sudriskusias kelnes boluojantį užpakalį. Kas yra tikro ir pastovaus šioj žemėj? Kas gali būti sočios senatvės garantas mums, kurių seneliai klijavo sienas „kerenkomis“, o tėvai – sovietinėmis obligacijomis? „Yra, – teigia Šauliai, –­ nusiraminkite“. Amžinas ir pastovus Lietuvos auksas – bulvės. „Kai Lietuvoje kas nors negerai, lietuvį gelbsti kalba ir bulvė“, – sako Marcelijus Martinaitis. Mūsų žemiškasis auksas spindi galerijos vitrinose – iš medžio išdrožtos paauksuotos bulvės, visai kaip tikros. Oi, norėjau pasakyti, visai kaip auksinės... Tačiau pusiausvyrą žemėtajam produktui sudaro bananai, žinoma, irgi pakylėti į aukso atsargų statusą turinčią vertybę. Viskas aišku: kai kolektyviniuose soduose augindavome bulves, bananai atrodė nepasiekiama auksinė svajonė. Dabar, kai bananai kainuoja du litus penkiasdešimt ir pūva dėžėse, bulvės vėl išdidžiai puikuojasi kaip pastovi vertybė. O bananai, paskolinę savo vardą valstybei, liko įamžinti ironiškoje frazėje „bananų respublika“ . Valstybės vardą įrašykite patys.... Taigi seka tokia: bulvės, bananai, bulvės. Dėl visa pikta geriau kaupti ir tuos, ir anuos. O jei staiga bulvės vėl nuvertės, o bananai iškils? Apsidrauskime. O dar, o dar... Yra dalykas, kuris aukso vertę įgauna per visas krizes ir ypač –­ per karus. Tai ūkinis muilas... Todėl ir jis paauksuotas išdidžiai puikuojasi vitrinose, demonstruodamas šoną, ant kurio užrašyta „72 kop.“. Taigi bulvės, bananai ir muilas – štai dalykai, kurie visuomet reikalingi, kurie niekuomet neapvils. Nors, tiesą sakant, man sąraše pritrūko degtukų. Mediniai-auksiniai stabilaus gyvenimo ramsčiai spindi vitrinose, prezentuodami retą Lietuvos padangėje kičo meno pavyzdį, prie galerijos durų nervingai kikena Jeffas Koonsas, o Adolfas Šaulys ir Mari Relo sako: „Kitas!“ Nes sprendžiant iš to, kas darosi pasaulio finansinėse rinkose ir kaip atrodo Lietuvos ekonominė situacija, temų parodoms autoriai dar ilgai nepritrūks.


 

Skaitytojų vertinimai


71555. J :-) 2011-10-06 13:00
Puiku, geras straipsnis:)atsidusti, dar vienu laipsniu uzgrudini savo kuna ir eini toliau:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
21:20:19 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba