Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-30 nr. 3347

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SIGITAS GEDA.
Sonata
43
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• RIMANTAS MORKVĖNAS.
Pirmieji žingsniai lietuviškoje diplomatijoje
10
 ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Čiurlionio metų kamerinė reziumė
1
• Lietuvos menų tarybos įstatymo projekto klausymas23
• AIDAS DARULIS.
„myli mane Dievas“
3
• XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“

LITERATŪRA 
• LINA BENDŽIŪTĖ.
Apie Simoną Daukantą žinome daug, o apie Juozapą Želvavičių?..
7

KNYGOS 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
Ant juodo baltu
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Dramaturgo / režisieriaus debiutas: idėjų ir jėgų pasitikrinimas1
• Su CSABA POLGÁRU kalbasi ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Teatras – galingas įrankis, bet juo naudotis reikia mokėti

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Duetų siuita

DAILĖ 
• JURGITA LUDAVIČIENĖ.
Kitas!
1
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Ateitis priklauso jiems!
7

PAVELDAS 
• Parodoje – parkų kūrėjo Édouard’o François André darbai1

POEZIJA 
• ROMAS DAUGIRDAS.
dviskaita
6
• ARVYDAS GENYS.
Rudeniop
4

PROZA 
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Rytoj
4
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Vėjo gaudytojas
3
• ILONA JANULIENĖ.
Paguoda
2

VERTIMAI 
• SIMONE DE BEAUVOIR ir JACQUES-LAURENT BOST.
Prasilenkiantys laiškai
12

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Daiktai
44

IN MEMORIAM 
• IRENA LEONAVIČIŪTĖ-BRATKAUSKIENĖ
1930 12 10 – 2011 09 24.
Man svarbu paliudyti Tautos gyvybę

SKELBIMAI 
• 2011 m. meninio vertimo konkursas „Noriu versti“1
• Kultūros rėmimo fondas skelbia2

DE PROFUNDIS
„Tėvas, ak tėvas pastatė namelį /
kvepiančios lentos, durys dažytos /
darbą padaręs, šypsosi tėvas...“ S. Parulskis
 
• res ludentes / žaidžiantys daiktai1
• AURIMAS UŽKURAITIS4
• JONAS ŽEMKALNIS.
Iš po Erlicko
10

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt šeštoji savaitė311

AKTUALIJOS

Čiurlionio metų kamerinė reziumė

ASTRIDA PETRAITYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Pokalbis M. K. Čiurlionio namuose:
Ieva Gaižutytė, Orazio Sciortino ir
Stanislovas Urbonas

Astridos Petraitytės nuotrauka


Šie Čiurlionio mirties šimtmečio paminėjimo metai išties turtingi jo garbei skirtų renginių. Čiurlionio metus, regis, vainikavo jau gimtadienį (rugsėjo 22 d.) ženklinanti solidi konferencija „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas“, tris dienas vykusi Vilniuje (ketvirtąją jos dalyviai išvyko ekskursijon į Kauną). Galbūt išgirsime konferencijos įspūdžių, o aš turėjau progą dalyvauti kameriniame M. K. Čiurlionio namų renginyje, pabandžiusiame reziumuoti Čiurlionio pristatymo užsienyje pasiekimus ir dėmesį sutelkusiame į Milane veikusią (2010 m. lapkritis–2011 m. vasaris) dailininko darbų parodą „Čiurlionis: ezoterinė kelionė 1875–1911“. Šis akcentas pats natūraliausias – viena, pa­roda tapo kone reikšmingiausiu Čiurlionio kūrybos sklaidos jo metais renginiu, antra, vakarą surengęs memorialinis kultūros centras ir jo vadovas, nenuilstantis Čiurlionio kūrybos propaguotojas Stanislovas Urbonas „rezultatams apibendrinti“ gebėjo pasikviesti pagrindinę parodos organizatorę, tuometinę (jau baigusią kadenciją) Lietuvos kultūros atašė Italijoje Ievą Gaižutytę. Ir ne tik –­ atvykti ir surengti Čiurlionio kūrinių koncertėlį namuose, kur mūsų menininko gyventa (1907–1908 m. nuomotas kambarėlis), garbe laikė ir italų pianistas Orazio Sciortino, parodos katalogui įrašęs CD, kuriame skamba Čiurlionio ir jo amžininkų A. Skriabino, E. Griego, F. Liszto fortepijoniniai kūriniai.

Taigi sekmadienio (rugsėjo 25 d.) popietę jaukioje Čiurlionio namų salytėje mūsų (ezoteriniam) žvilgsniui vėrėsi didžiulio darbo, įdėtų pastangų klodai bei Idėjos, kurios vedamas vienas žmogus beldžiasi į kitų dažnai keliais užraktais užrakintas sielas, galia. I. Gaižutytė atskleidė, kaip jos donkichotiškas sumanymas – surengti Italijoje Čiurlionio darbų parodą – vos pradėjus darbą daug kam atrodęs beviltiškas, bet nenuleidžiant rankų, o diena iš dienos dirbant, beldžiantis, tariantis, įrodinėjant, galiausiai realizavosi didžiule meno švente, sulaukusia ir eilinių italų, ir žinomų dailės kritikų pripažinimo. Jai spalvingai piešiant derybas su Milano savivaldybėje kultūrą kuruojančiais asmenimis, pradėtas dar 2007-aisiais, susidarė įspūdis, kad – kaip mes bepurkštautume prieš savuosius politikus –­ Italijos politinis gyvenimas kur kas chaotiškesnis: susitarus su vienu, regis, įtakingu asmeniu, po rinkimų naujoje savivaldybėje viską teko pradėti iš naujo... Užsidegimas rengti parodą „be pinigų“ (anot I. Gaižutytės italų kalbos mokytojos) tai gali daryti tik beprotis arba genijus, galiausiai kuo puikiausiai realizavosi. Geranoriškai atsišaukus Čiurlionio muziejaus Kaune vadovui Osvaldui Daugeliui, susiradus privačių rėmėjų, patraukus Italijos menotyrininkų, žurnalistų ir kitų visuomenės nuomonės formuotojų dėmesį, paroda surengta prestižiniuose Milano parodų rūmuose „Palazzo Reale“, išleistas puikus katalogas su CD, atidarymo šventėje kalbas pasakė Milano merė Letizia Moratti ir žymus čiurlionistas prof. Vytautas Landsbergis (o šio mūsų atkurtosios valstybės pirmojo vadovo dalyvavimas, anot Gaižutytės, renginį pakėlė į reikšmingą politinį lygmenį), sulaukta puikių vertinimų spaudoje, pati paroda, apgaubta papildomų renginių – koncertų, edukacinių užsiėmimų vaikams, išsirutuliojo į stambesnio masto projektą.

Po oficialiosios vakaro Čiurlionio namuose dalies Gaižutytės pasiteiravusi, ar įprastas dalykas, kad „Palazzo Reale“ erdvės (kurių nuoma šiaip yra milžiniški pinigai) parodoms suteikiamos nemokamai, išgirdau: iki to rezultato turi būti atliktas didžiulis darbas, įtikinant, kad rengiama paroda yra aukšto lygio.

iliustracija

S. Urbonas, dalyvavęs parodos Milane atidaryme, negailėjo susižavėjimo ir padėkos žodžių jos rengėjai, net iškilmių metu neleidusiai sau atsipalaiduoti, stygavusiai visą vyksmą nuo pirmos iki paskutinės minutės. Pažymėjęs, kad Čiurlionio namų siekis – puoselėti mūsų genijaus dvasią, aprėpiant visą jo kūrybinį palikimą, jis džiaugėsi, kad tai įgyvendinta ir pristatant Čiurlionį Italijoje: šalia jo dailės kūrinių eksponuotos ir nuotraukos, o katalogas ypač reikšmingas „neprivalomaisiais“ komponentais – Čiurlionio laiškais (verstais į italų kalbą – vis dėl lėšų trūkumo – pačios Gaižutytės ir jos talkininkų) ir muzikiniu CD. Ypatingai svarbu, kad Čiurlionis kompaktinėje plokštelėje pristatytas greta kitų amžininkų, pasaulinio garso kompozitorių.

O. Sciortino, prieš sėsdamas prie fortepijono, pasidalijo savo patirtu atradimu: Čiurlionis yra europinio lygio kosmopolitiškas kompozitorius, kurį pasaulis ateityje dar atras.

Vakaro metu turėjome progą išgirsti „komparatyvistinę“ Čiurlionio interpretaciją – svečias iš Italijos į programą įtraukė ir keletą A. Skriabino preliudų. Pasibaigus oficialiajai renginio daliai taip ir magėjo pianistą bent trumpam atitraukti nuo šventinio šurmulio ir pakalbinti.


I. Gaižutytei maloniai sutikus pavertėjauti, svečią iš Italijos, pianistą ir kompozitorių ORAZIO SCIORTINO paprašėme bent trumpai pasidalyti savo prisiimtos misijos – propaguoti M. K. Čiurlionio muzikinį palikimą – aplinkybėmis.

Ar žinojote Čiurlionį iki jo pristatymo Milane?

Pirma pažintis su Čiurlioniu įvyko tada, kai Italijos kultūros (Antonio Mazzottos) fondas užsakė įrašyti parodai kompaktinę plokštelę. Nuo to momento ėmiau vis labiau domėtis Čiurlionio kūryba, dabar daug kas joje man jau yra atsiskleidę. Atradau nuostabų pasaulį – to net nesitikėjau. Ypač svarbus aspektas – jo kūryba XIX ir XX amžių sandūros meno kontekste. Jeigu lyginame Čiurlionį ir, pavyzdžiui, Lisztą, įdomu paskutiniuosiuose Liszto kūriniuose pastebėti taip pat atsirandantį ezoterikos dvelksmą, būdingą Čiurlionio kūrybai. Čiurlionis, kaip žinome, studijavo Leipzige, įžengė į modernizmo pasaulį, galbūt ten patyrė bendras tuometes europines įtakas.

Tad ar įsipareigojate būti Čiurlionio ambasadoriumi Italijoje?

Šis titulas man didžiulė garbė ir atsakomybė. Kartu ir labai įdomu – jaučiu artumą Čiurlioniui. Mane drąsina ir vis augantis dėmesys Čiurlioniui, tai skatina toliau gilintis į jo kūrybą. Parodai išleistas katalogas tapo „Palazzo Reale“ rekordiniu – iki tol nė vienas nebuvo taip gausiai pirktas. O į Čiurlionio muzikos koncertus, kuriuose ir man teko garbė groti, bilietai iš anksto buvo išperkami.

Matyt, su čiurlioniškomis vizijomis atvykote į Lietuvą – tad ar jos pasiteisino, ar reali Lietuva nuvylė?

Pamačiau Lietuvą tokią, kokią Čiurlionio dėka ir įsivaizdavau. Studijuodamas Čiurlionį, vis bandžiau įsivaizduoti ir jo šalį – ne fizinę apraišką, bet dvasią. Ir vos atvykęs į Lietuvą, iškart pajutau būtent čiurlionišką dvasią.


 

Skaitytojų vertinimai


71461. Tara2011-10-04 21:29
Pianistas labai teisingai suvokė Čiurlionio dvasią. Tik instrumentą reikia verkiant pastatyti naują, kad ir Fazioli, nes dabar kiekvienam grojančiam Maceinos antikvaru yra gerokas šokas. Italas tai "suvirškino", bet galiu kirsti lažybų, kito tokio nėra po pirštais turėjęs. Kur mūsų mecenatai? Padorus instrumentas verkiant būtinas, jei norime plėtoti koncertinę veiklą ir šiame labai svarbiame kultūros taške.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
21:20:13 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba