Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-30 nr. 3347

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SIGITAS GEDA.
Sonata
43
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• RIMANTAS MORKVĖNAS.
Pirmieji žingsniai lietuviškoje diplomatijoje
10
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Čiurlionio metų kamerinė reziumė
1
• Lietuvos menų tarybos įstatymo projekto klausymas23
• AIDAS DARULIS.
„myli mane Dievas“
3
• XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“

LITERATŪRA 
• LINA BENDŽIŪTĖ.
Apie Simoną Daukantą žinome daug, o apie Juozapą Želvavičių?..
7

KNYGOS 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
Ant juodo baltu
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Dramaturgo / režisieriaus debiutas: idėjų ir jėgų pasitikrinimas1
• Su CSABA POLGÁRU kalbasi ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Teatras – galingas įrankis, bet juo naudotis reikia mokėti

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Duetų siuita

DAILĖ 
• JURGITA LUDAVIČIENĖ.
Kitas!
1
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Ateitis priklauso jiems!
7

PAVELDAS 
 Parodoje – parkų kūrėjo Édouard’o François André darbai1

POEZIJA 
• ROMAS DAUGIRDAS.
dviskaita
6
• ARVYDAS GENYS.
Rudeniop
4

PROZA 
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Rytoj
4
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Vėjo gaudytojas
3
• ILONA JANULIENĖ.
Paguoda
2

VERTIMAI 
• SIMONE DE BEAUVOIR ir JACQUES-LAURENT BOST.
Prasilenkiantys laiškai
12

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Daiktai
44

IN MEMORIAM 
• IRENA LEONAVIČIŪTĖ-BRATKAUSKIENĖ
1930 12 10 – 2011 09 24.
Man svarbu paliudyti Tautos gyvybę

SKELBIMAI 
• 2011 m. meninio vertimo konkursas „Noriu versti“1
• Kultūros rėmimo fondas skelbia2

DE PROFUNDIS
„Tėvas, ak tėvas pastatė namelį /
kvepiančios lentos, durys dažytos /
darbą padaręs, šypsosi tėvas...“ S. Parulskis
 
• res ludentes / žaidžiantys daiktai1
• AURIMAS UŽKURAITIS4
• JONAS ŽEMKALNIS.
Iš po Erlicko
10

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt šeštoji savaitė311

PAVELDAS

Parodoje – parkų kūrėjo Édouard’o François André darbai

[skaityti komentarus]

iliustracija
Édouard’o Debat-Ponsano
nutapytas É. F. André
portretas su André anturio gėle (Anthurium andreanum) Captan parko fone
(Prancūzija)

1902 m.

Lietuvos dailės muziejus ir Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17) surengė parodą „Parkų kūrėjas Édouard François André“, kuri skirta pasaulinio garso prancūzų kraštovaizdžio architekto ir parkų meno teoretiko, leidinių autoriaus ir redaktoriaus, architektūros profesoriaus ir keliautojo Édouard’o François André (1840–1911) mirties šimtmečiui paminėti (ji veiks iki 2012 m. gegužės). Grafų Tiškevičių rūmų koplyčioje rodomoje parodoje siekiama atspindėti unikalų E. F. André palikimą, kuris parodos stenduose atsiskleidžia jo sukurtų parkų Europos valstybėse, Šiaurės Afrikoje, Lotynų Amerikoje istorinėse nuotraukose, dabarties fotografijose, ikonografinę medžiagą komentuojančiuose informaciniuose tekstuose ir audiovizualiniuose kūriniuose. Vaizdžiuose parodos stenduose apie É. F. André parkus Lietuvoje skelbiami jų tyrinėtojų ir populiarintojų Vaivos Deveikienės ir Stepono Deveikio tekstai, o kitose šalyse esančius parkus pristato istoriko Mindaugo Šapokos parengta informacija.

Parodos žiūrovai kviečiami susipažinti ir su gausiu E. F. André kūrybiniu palikimu, kurį sudaro ne tik unikalūs parkai ir sodai, bet ir jo garsiosios knygos, ekspedicijos po Lotynų Ameriką rezultatai, architektūros profesoriaus akademinė veikla Versalyje. Palangos gintaro muziejaus parodų salėje žiūrovai kviečiami šešiolikos reprezentacinių stendų ekspozicijoje susipažinti su E. F. André parkais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinį pripažinimą kraštovaizdžio architektui pelniusiais parkais Prancūzijoje, Anglijoje, Liuksemburge, Italijoje, Olandijoje, Egipte, Urugvajuje, Bulgarijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir kt. šalyse. Kaip žinoma, É. F. André sukūrė per šimtą parkų įvairiose pasaulio šalyse.

Édouard’as François André gimė 1840 m. liepos 17 d. Buržo mieste Prancūzijoje. Jo tėvas buvo šio miesto sodininkas, todėl nuo pat ankstyvos vaikystės É. F. André turėjo galimybę ugdyti savo polinkį: domėtis gamta ir tyrinėti augalus bei įgyti pirmąsias praktines želdininkystės žinias. 1860 m. É. F. André buvo priimtas į Paryžiaus miesto Želdynų tvarkymo skyrių, aštuonerius metus dirbo vyriausiuoju Paryžiaus sodininku, dalyvavo daugybės didžiųjų Paryžiaus ir jo priemiesčių viešųjų parkų kūrimo ir plėtimo darbuose. 1867 m. jis su bendraautoriumi laimėjo Liverpulio miesto savivaldybės viešojo Sefton parko konkursą, vadovavo jo kūrimui. Kiek vėliau É. F. André paskleidė savo parkų modelį Liuksemburge, Bulgarijoje, taip pat ir Lotynų Amerikoje, kur 1890 m. sėkmingai darbavosi Urugvajaus sostinėje.

Édouard’as François André yra aplankęs daugelį Europos šalių ir abu Amerikos žemynus. 1873 m. jis gavo Švietimo ministerijos pasiūlymą vykti į mokslinę kelionę po Pietų Ameriką ištirti ir aprašyti kelias naujas bromelijų rūšis. Iš šios kelionės É. F. André parvežtą gausią augalų kolekciją tyrė ir aprašė kiti botanikai. Pats É. F. And­ré atsidėjo bromelijinių (Bromeliaceae) šeimos augalų tyrimui; jų turėjo 129 rūšis ir 14 varietetų. Mokslininkas aprašė 91 naują rūšį, 14 varietetų ir 2 naujas gentis. 1889 m. išleistas solidus veikalas „Bromeliaceae Andreanae“, iliustruotas 39 litografiniais piešiniais. Pasakojimą apie 1875–1876 m. kelionę po Pietų Ameriką É. F. André paskelbė almanache „Aplink pasaulį“ („Tour du monde“). Vėliau ši publikacija išleista atskira knyga „Pusiaujo Amerika“ („L′Amérique Équinoxiale“, 1999). Į Europą E. F. André parvežė ir joje išplatino anturį (Anthurium Andreanum).

Daugiausia dėmesio parodoje skiriama keturiems Lietuvos dvarų parkams, kuriuos XIX a. pabaigoje E. F. André, talkinant sūnui René, sukūrė grafų Tiškevičių rezidencijose Palangoje, Lentvaryje, Užutrakyje ir Trakų Vokėje. Parko plano projekto autorius É. F. André kartu su sūnumi René Édouard’u André (1867–1942) pirmą kartą Palangoje, taip pat ir kituose trijuose Lietuvoje projektuotuose parkuose, apsilankė 1898 m. birželį. Yra išlikęs ir šeimos archyvuose saugomas iš Palangos 1898 m. birželio 18 d. rašytas R. André laiškas. Palangos parko kūrimo darbai buvo aprašyti 1906 m. „Revue Horticole“ žurnale, R. André straipsnyje, kuriame detaliai išdėstyta, kaip per kelias vasaras buvo formuojamos Palangos parko erdvės. Palangos parko kultūrinę vertę ir meninę sėkmę nulėmė ne vien É. F. André talentas, bet ir parkui parinktos vietos gamtinis ir istorinis unikalumas bei panaudotų parko kūrybinių komponentų gausa ir įtaigumas. Šiame parke – didelė vaizdų ir nuotaikų įvairovė. Rūmai įkomponuoti tarp parko tvenkinio ir istoriškai garsios lietuvių šventovės –­ legendinio Birutės kalno, nuo kurio atsiveria gražus reginys į jūrą.

Lentvario dvaro sodybos ansamblis su parku iki mūsų dienų išliko toks, koks buvo sukurtas valdant grafui Vladislovui Tiškevičiui pačioje XIX a. pabaigoje. Šios dvaro sodybos klestėjimo periodas truko iki Pirmojo pasaulinio karo. Lentvario dvaro parkas yra labai vertinamas tiek Lietuvos, tiek Europos specialistų, nes jis atskleidžia visą Édouard’o François André kūrybinę jėgą – nuostabiai suvaldytas ir pritaikytas reljefas, stilistinė darna, proporcijų elegancija, vaizdų tapybiškumas ir dermė. O svarbiausia – laiko mažai paliestas autentiškumas.

iliustracija
Ekspozicijos fragmentas
Tomo Kapočiaus nuotrauka

Užutrakio dvaro sodybos ansamblis yra įsikūręs ypač gražioje ir istoriškai svarbioje vietoje – iš visų pusių tyvuliuoja Galvės ir Skaisčio ežerai, nuo rūmų terasų atsiveria vaizdai į Trakų pilį. Parko struktūroje buvo labai svarbi tvenkinių sistema. Tyrimais nustatyta, kad ją sudarė per 20 tarpusavyje ir bent su vienu iš didžiųjų ežerų sujungtų tvenkinių. Šiuo metu stengiamasi atkurti tą vandens veidrodžių didybę, kuri turėtų teikti realybės ir atspindžių žaismę, erdvės ir platybės įspūdį.

Trakų Vokės parke svarbų vaidmenį atlieka natūralus reljefas. Jis puikiai panaudotas parko emocinei įvairovei sukurti. Atsiranda daug apžvalgos galimybių – puikiai iš viršaus apžvelgiami žemutinėje terasoje plytintys tvenkiniai, apžvalgos aikštelėje su baliustrada žvilgsnis krypsta į apylinkių tolius Vilniaus link. Esminė parko struktūra yra išlikusi. Parko kompoziciniai elementai išsidėstę tiek centrinėje, tiek ūkinėje dvaro dalyje. Yra išlikę treji (iš ketverių) vartai, visi skirtingo stiliaus. Didelį įspūdį daro nepaprastai išraiškingos liepų alėjos.

Paroda vaizdžiai atskleidžia, kaip É. F. André vardas yra glaudžiai susijęs su prancūzų želdynų meno suklestėjimu pasaulyje XIX a. pabaigoje. Jis parkus planavo vadovaudamasis XIX a. vyravusio angliškojo stiliaus tradicijomis, bet kartu sukurdamas geometrines kompozicijas prie pastatų. Jo parkai – puikūs mišraus stiliaus (style mixte) pavyzdžiai. É. F. André kūrybos tyrinėtojai sutaria, kad parkai, kuriuos jis sukūrė, iki šiol gyvuoja todėl, kad jų kompozicijos principai paremti puikiu augalijos išteklių pažinimu ir pritaikymu konkrečioms vietos klimato sąlygoms. É. F. André kūrybinė patirtis ir universalus želdynų išmanymas įtaigiai atskleistas knygoje „Sodų menas“, kuri pagrįstai laikoma tobuliausiu traktatu apie parkų ir sodų kompoziciją (1879); ji ir šiandien reikšminga kaip viena svarbiausių studijų apie parkų ir sodų meną: „Aš nesiūlau mūsų parkuose atsisakyti egzotinės augalijos, bet jos auginimas turėtų apsiriboti parko teritorija, egzotiniai augalai neturėtų plačiai pasklisti. Pirmenybę teikčiau vietinei augalijai. Dėl to kraštovaizdis būtų tik efektingesnis, pilnas patrauklių detalių. Augalo grožis ypač išryškėja tinkamai parinkus jam aplinką, kuri taps dar patrauklesnė, jei suformuosime ją kaip natūralų gamtinį foną iš žolinių augalų (krūmų, puskrūmių, vijoklinių, varpinių augalų, paparčių, samanų ir pan.). Didelė vietinių rūšių įvairovė, susidariusi per daugelį vystymosi metų, sukuria įstabų, akį traukiantį derinį. Yrančios augalų dalys išnyksta palaipsniui, nepalikdamos negražių pėdsakų – žemė niekuomet nelieka plika. Nuostabi augmenijos dermė ir jos kontrastai yra begaliniai ir visuomet žavūs.“

É. F. André buvo ne tik pasaulinį garsą pelnęs parkų kūrėjas, bet ir sodų architektūros profesorius nacionalinėje Versalio sodininkystės mokykloje, rašė straipsnius profesinėje spaudoje ir ilgą laiką buvo sodininkystės žurnalo „Revue Horticole“ redaktorius. Į Lietuvą É. F. André atvyko 1898 m. jau būdamas brandus parkų kūrimo meno specialistas. Kelionėje jį lydėjo ir kartu dirbo jo sūnus René André (1867–1942).

Šiemet pasaulis mini É. F. André šimtąsias mirties metines. Garsusis parkų kūrėjas, pasaulį palikęs 1911 m. spalio 25 d., palaidotas Paryžiuje, Monmartro kapinėse.

Parodą parengusių Lietuvos dailės muziejaus ir Regionų kultūrinių iniciatyvų centro partneriai – Édouard’o François André klubas Lietuvoje, Palangos botanikos parkas, Trakų istorinis nacionalinis parkas. Parodos ekspozicijos autorius Romualdas Budrys, dailininkas Gediminas Akelaitis. Paro­dos kuratoriai –­ Regina Makauskienė, Danutė Mukienė, Aušrinė Mačėnienė, Mindaugas Šapoka, Saulius Striuogaitis. Parodą parėmė Palangos miesto savivaldybė. Svetainėje www.ldm.lt publikuojama visa parodos stendų ekspozicija. Išsami medžiaga apie parodą skelbiama ir www.muziejai.lt; www.pgm.lt; www.samogit.lt.


Lietuvos dailės muziejaus informacija

 

Skaitytojų vertinimai


71603. Irgi i tema2011-10-07 13:00
http://actusmagnus.wordpress.com/2011/09/17/marta-vosyliute-paroda-motyvas-vertas-grieko/

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
21:20:12 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba