Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-30 nr. 3347

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SIGITAS GEDA.
Sonata
43
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• RIMANTAS MORKVĖNAS.
Pirmieji žingsniai lietuviškoje diplomatijoje
10
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Čiurlionio metų kamerinė reziumė
1
• Lietuvos menų tarybos įstatymo projekto klausymas23
• AIDAS DARULIS.
„myli mane Dievas“
3
• XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“

LITERATŪRA 
• LINA BENDŽIŪTĖ.
Apie Simoną Daukantą žinome daug, o apie Juozapą Želvavičių?..
7

KNYGOS 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
Ant juodo baltu
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Dramaturgo / režisieriaus debiutas: idėjų ir jėgų pasitikrinimas1
• Su CSABA POLGÁRU kalbasi ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Teatras – galingas įrankis, bet juo naudotis reikia mokėti

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Duetų siuita

DAILĖ 
• JURGITA LUDAVIČIENĖ.
Kitas!
1
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Ateitis priklauso jiems!
7

PAVELDAS 
• Parodoje – parkų kūrėjo Édouard’o François André darbai1

POEZIJA 
• ROMAS DAUGIRDAS.
dviskaita
6
 ARVYDAS GENYS.
Rudeniop
4

PROZA 
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Rytoj
4
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Vėjo gaudytojas
3
• ILONA JANULIENĖ.
Paguoda
2

VERTIMAI 
• SIMONE DE BEAUVOIR ir JACQUES-LAURENT BOST.
Prasilenkiantys laiškai
12

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Daiktai
44

IN MEMORIAM 
• IRENA LEONAVIČIŪTĖ-BRATKAUSKIENĖ
1930 12 10 – 2011 09 24.
Man svarbu paliudyti Tautos gyvybę

SKELBIMAI 
• 2011 m. meninio vertimo konkursas „Noriu versti“1
• Kultūros rėmimo fondas skelbia2

DE PROFUNDIS
„Tėvas, ak tėvas pastatė namelį /
kvepiančios lentos, durys dažytos /
darbą padaręs, šypsosi tėvas...“ S. Parulskis
 
• res ludentes / žaidžiantys daiktai1
• AURIMAS UŽKURAITIS4
• JONAS ŽEMKALNIS.
Iš po Erlicko
10

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt šeštoji savaitė311

POEZIJA

Rudeniop

ARVYDAS GENYS

[skaityti komentarus]




            Pauzė


            Kalba – tai ir poezija
            į rasas nužengus rudens ugnis
            Logo dvasia ir
            pašiurpęs balso balandis
            nei burkuoja nei šnypščia
            lakina degantį laišką

            amžinuoju grįžimų keliu


            2010



            Vasaros nukirsdinimas


            Priartėja Svarstyklės prie stiklo
            to langelio kur Veido žvaigždynas
            toks sulysęs net žvilgsnį stingdo
            rudeniop lapų tonai ir stilius

            rudeniop balsą nešasi vėjas
            o prieš vėją kas ten išgirsta
            kaip rugsėjo šveitrus kalavijas
            kerta vasaros galvą girtą


            2010



            Giliai po vidurnakčio


            Už sienos sūnus – girdžiu – neužmiega
            neramiais žingsneliais trumpina naktį
            prieš pilnaties aukso tvaskią užuolaidą
            (metas jau prisimint nykstančią giminę)
            prieš visa kas rodos užtrenkta
            giliai po vidurnakčio vai –
            duokliškom durim
            toj nuošaliausioj sodyboj
            iki vakarinės verandos
            jų net septynetas

            girgžda vaitoja nors
            sutepėm vakar vyrius
            žvilgėjusius žalvariu

            prisimenu – ir staiga
            per cypiančią orlaidę
            ima verstis pigių cigarečių dūmai
            užmigloja tai kas jau buvo
            kai vėl prisikėlėm
            vėliau nei įpratę
            šulinio vandeniu šlakstėmės
            sapnų suvienodintus veidus
            ir dar kaltinom pilnatį


            2009



            Link tos ribos


            Sekmadienį gimiau,
            sekmadienį ir mirsiu...
            Eilėraštis, 1989

            Gimtadienis, tyla, Svarstyklės taip
            nebetoli, o medžiuose lizdai
            atvėsę – rodos niekur nebespėsiu – – –
            Bet antklodę nubloškęs nuo galvos,
            matau, kaip gęsta spindesys kalvos.
            Sekmadienis. Ir sėlina rugsėjis.

            Ar spėsiu prisimint, kaip gyvenau
            tarp tų sekmadienių lyg akmenų?
            Jaučiu, kaip Zodiako ratas veržias
            link tos ribos – gausu šviesos karčios
            keliaujant virš apmąstymų erčios,
            kurios nesaugo mūzos nei paparčiai.

            Apsunkę vaisiai, bet erdvės trauka
            it kelianti ir gelbstinti ranka
            jau skubina: apleiski jaukų kampą.
            Guodžiuos, dar šis sekmadienis, ne tas…
            Ir penklinėj voratinklio natas
            stebiu: kaip šoka jos, kaip skamba.

            Kelionė tęsiasi. Jaučiu, kas bus toliau –
            Svarstyklės. Argi nieko negaliu
            pakeisti, net mylėdamas rugsėjį?
            Tik antklodę nubloškęs nuo galvos,
            matau nejaukų spindesį kalvos,
            kur teks man kopti... Spėsiu, dar suspėsiu.


            2010



            Rudeniop I


            Kregždės ruošėsi išskrist į Afriką,
            ant laidų nutūpę tarsi natos.
            O raudona tūkstantstygė arfa –
            saulė pamažu virš sodo leidos.

            Saldžios liepos sausžiedžiais kvepėjo,
            lyg pašėlę lįsdamos per langą.
            Vasaros brydė. Nurudę pėdos
            priminė, kad ir sugrįžt nelengva.

            Laukė toliai ir rudenės erdvės.
            Lyg slėpynių laukas ištuštėjo
            ir jausmai… Kažkas lyg verksmas
            veržėsi atgal. O gal – Aukštybėn?

            Numirgėjo rudeniop ir baigės
            visa, bet ne sapnas… Vaikas regi:
            surūdijusiais siauruko bėgiais
            vis dar bėga briedis devinragis.


            2011



            Dar vienas saulėlydis


            Gal tau ir skirta kitokia dalia
            tai ko niekam jau nebereikia
            tik atminties ugnį kurstyt
            ir prižiūrėti krosnelę
            kad nelauktai užsukusiai Viešniai
            nušvistų akys atšiltų
            įdiržę širdies delnai

            į šilo banguojančią jūrą
            grimzta žarijos raudonio saulė
            sugrįžk – išsemk iš krosnelės pelenus
            dar žiaudriai kibirkščiuojančius
            jais ir patręšk jurgino baltojo žemę
            kitą rugsėjį jis dangiškai nusišypsos

            greit iškeliausim į Miestą
            kas čia mus prisimins? –
            nebent pražilę kaimynų vaikai
            ir senųjų šventviečių dvasios
            ar horizonto link brūkšteltas vieškeliukas
            kai nusileis dešimt tūkstančių
            žarijos raudonio saulių


            2009



            Ruduo įžiebia žiemą


            Kiekvienas rudenio lapas
            primena liežuvį kuriuo
            gyvoji gamta byloja gęstantį spindesį

            ir aukštąsias akimirkas
            sulydančias pažinimą ir žaismę
            bet vis daugiau aukoju

            virš juodo obels kelmo iškėlęs
            šimtametę girnapusę
            Aukštaitijos kalnely radau

            tą įsimintiną dieną kai
            kasiau sunkųjį baltmolį –
            lyg išvaduotoji saulė

            greit sužėruos raudoniu
            anų obuoliukų – jų mažutėliams
            atnešdavo baisi kalėdojanti senė

            dar neperžengus slenksčio
            vapėdavo: piniedzy piniedzy
            todėl ją vadinom Pinionza

            gaudavo pinigėlį duonos ir lašinių
            ir laumių taukais sužibėdavo
            pusnėtos Kalėdos

            tik tų obuoliukų niekad neparagavau


            2009



            Rudeniop II


            Prisiminsi vasarišką žiogą,
            tylą virstant intymiausiu kuždesiu,
            pieno lakt puškuojantį ežiuką,
            brolį arba kitą giedrą žmogų – – –

            Ir prabudęs – kažkodėl keistai
            jausies dėl prisiminimų žiogiškų;
            susimąstęs: kas tai? kas tatai?

            Zodiakas suks ratus. Kur tu?
            Gal po Grįžulu dabar sukniubęs
            ieškai – pamiršai kažką svarbaus.

            Mėnuo pažvelgė langan taikus –
            Lyg Rėdos mūs ratas aptakus – – –

            Žerplėja pluta, rūdija peilis.
            Daiktus dengia patina gilaus
            vakaro dangaus, ir krebžda pelės.

            Bet staiga – lyg po vaikystės lempa –
            dar išgirsk: ir tai patirti lemta;
            viską, kas pro vėjų ūžesį
            virsta intymiausiu kuždesiu.

            Neklausyk mėnulio apvalaus.
            Prisimink, mąstyk ir atgailauk – – –


            2010


 

Skaitytojų vertinimai


71397. Rimvydui2011-10-04 15:49
Butis,buitis,kampelis sielos ir ištikrųjų nežinau kritikos šablonų. Galiu pasakyti patiko ar nepatiko. Ne mano stilius, tačiau kažką lyg ir pagrybavau. Vienas liaunutis baravykėlis.

71399. Atsiprašymas2011-10-04 15:51
Ne Rimvydui, o Arvydui!

71656. Rimantas :-) 2011-10-07 22:42
ARVIDAI;- O aš dar nedrįstu pažvelgti į savo vidų.Ačiu,,Link tos rybos`` jūs pažvelgėte per petį didžiajam mano AŠ.Labai sujaudino.

71669. Orė2011-10-08 11:18
Tai genialiausias šių dienų jaunuolis. Kokios įžvalgos, koks giluminis pasaulio matymas. Būkite grafomanai, bet būkite teisingi...ir nepavydėkite talento talentingam... Tai ko gero greitai pripažins įžvalgiausias ir įtakingiausias kritikas Valentinas Sventickas, o ne suniekins jaunuolį grafomanės-laisvo elgesio poetesos

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
21:20:08 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba