Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-30 nr. 3347

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SIGITAS GEDA.
Sonata
43
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• RIMANTAS MORKVĖNAS.
Pirmieji žingsniai lietuviškoje diplomatijoje
10
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Čiurlionio metų kamerinė reziumė
1
• Lietuvos menų tarybos įstatymo projekto klausymas23
• AIDAS DARULIS.
„myli mane Dievas“
3
• XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“

LITERATŪRA 
• LINA BENDŽIŪTĖ.
Apie Simoną Daukantą žinome daug, o apie Juozapą Želvavičių?..
7

KNYGOS 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
Ant juodo baltu
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Dramaturgo / režisieriaus debiutas: idėjų ir jėgų pasitikrinimas1
• Su CSABA POLGÁRU kalbasi ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Teatras – galingas įrankis, bet juo naudotis reikia mokėti

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Duetų siuita

DAILĖ 
• JURGITA LUDAVIČIENĖ.
Kitas!
1
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Ateitis priklauso jiems!
7

PAVELDAS 
• Parodoje – parkų kūrėjo Édouard’o François André darbai1

POEZIJA 
• ROMAS DAUGIRDAS.
dviskaita
6
• ARVYDAS GENYS.
Rudeniop
4

PROZA 
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Rytoj
4
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Vėjo gaudytojas
3
• ILONA JANULIENĖ.
Paguoda
2

VERTIMAI 
• SIMONE DE BEAUVOIR ir JACQUES-LAURENT BOST.
Prasilenkiantys laiškai
12

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Daiktai
44

IN MEMORIAM 
• IRENA LEONAVIČIŪTĖ-BRATKAUSKIENĖ
1930 12 10 – 2011 09 24.
Man svarbu paliudyti Tautos gyvybę

SKELBIMAI 
• 2011 m. meninio vertimo konkursas „Noriu versti“1
• Kultūros rėmimo fondas skelbia2

DE PROFUNDIS
„Tėvas, ak tėvas pastatė namelį /
kvepiančios lentos, durys dažytos /
darbą padaręs, šypsosi tėvas...“ S. Parulskis
 
• res ludentes / žaidžiantys daiktai1
• AURIMAS UŽKURAITIS4
• JONAS ŽEMKALNIS.
Iš po Erlicko
10

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt šeštoji savaitė311

(PA)SKAITINIAI

Daiktai

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Mollerup P. DIZAINAS ŠALIA MŪSŲ.
Iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė-Sandberg.

– Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011.

DIZAINAS – TAI NUSIKALTIMAS?

Išgirdę žodį „dizainas“, daugelis linkę pirmiausia įsivaizduoti arba juokingai atrodantį, spalvingą dizainerį (z tariama vibratto), arba ką nors itin praktiška. Tačiau iš kur kilo dizainas, kokia jo filosofija ir ar gali jis būti taip šalia mūsų, to net nepajaučiame? Į šiuos ir kitus klausimus aforizmas, šmaikščiomis nuotraukomis ir rimtomis įžvalgomis mums bando atsakyti rašytojo gyslelę turintis švedų dizaino tyrinėtojas, profesorius Peras Mollerupas (g. 1942).

Reikia pažymėti, kad 140 puslapių knygelė – labai neprasto dizaino: tartum medžiaginiu viršeliu, nedidelė, patogi skaityti.

P. Mollerupas – vadybos magistras, technologijos mokslų daktaras, komunikacinio dizaino profesorius Australijoje ir tiesiog dizaino profesorius Oslo menų akademijoje. 1974–1988 m. leido žurnalus „Mobilia Design Magazine“ ir „Tools Design Journal“. Gavo ne vieną apdovanojimą.

Ši knyga – jo pirmoji, pirmąsyk išleista dar 1986 m. Kopenhagoje („Design att leva med“). Vėliau pasirodė knygos „Niekada nėra per gerai“ (1992), „Atsakymai į dešimt klausimų apie dizainą ir vizualumą“ (1998), „Aukščiausio lygio ženklai. Taksonomijos ir prekės ženklų istorija“ (1997), „Sustumiami objektai. Erdvės taupymo dizainas“ (2001) ir kitos. Profesorius turi tinklalapį www.permollerup.com, kuriame susidomėjusieji gali rasti naudingų dalykų.

O ko gi gali rašytojas ir skaitytojas išmokti iš dizaino tyrinėtojo? Ko gero, kiekvienas geras rašytojas, poetas, dramaturgas, prozininkas yra ir savotiškas teksto dizaineris. „Mes nesitenkiname vien naudingais daiktais. (...) Dizainas tenkina ir psichologinius, ir socialinius poreikius. (...) Patys daiktai nėra visai niekuo dėti: jie taip pat mums daro įtaką. Kurdami dizainą, kuriame pasaulį, kuris savo ruožtu formuoja ir mus“, – teigia P. Mollerupas (p. 7).

„Ant sprando užsėdę daiktai jodo žmoniją“, – rašė amerikiečių filosofas transcendentalistas Ralphas Waldo Emersonas. Daiktų šioje knygoje – apstu. Visi jie komentuojami autoriaus, o tekstas pagardinamas daugybės žymių žmonių citatomis. Tartum sekdamas kanadiečių filosofu Jeanu Baudrillard’u, P. Mollerupas parodo, jog visi daiktai tėra žmogaus tęsiniai, ekstensijos, be kurių mes gyventi negalime. Tiesa, P. Mollerupo požiūris optimistiškesnis nei J. Baudrillard’o. Jei pastarajam visi daiktai – simuliakrai, tai knygos autorius į juos žiūri paprasčiau: „Daiktai yra įrankiai, o visi įrankiai padidina įgimtus žmogaus sugebėjimus“ (p. 8).

Pasak P. Mollerupo, „dizainas – tai žmonių sukurtų daiktų radimasis apskritai“ (p. 10). Vadinasi, geras eilėraštis ar kitas literatūros kūrinys – taip pat dizainas. Prie šios išvados rekomenduoju perskaityti dvigubą skyrelį „Ornamentas ir nusikaltimas“, kuriame pasakojama apie austrų architekto Adolfo Looso (1870–1933) to paties pavadinimo 1908 m. esė. Jame padėtas lygybės ženklas tarp ornamento ir nusikaltimo, nes esą ornamentas – „tai iššvaistytos darbo jėgos, taigi ir netausojama sveikata“ (p. 72). Šioje vietoje akivaizdžiai susikerta eurocentristinis, vakarietiškasis ir rytietiškasis požiūriai (vien ko verta islamo architektūra bei ornamentiška šios civilizacijos literatūra). Kuris laimi? Manau, ginčas tebesitęsia, nors Rytai prie Vakarų priartėjo gana smarkiai.




Krzyżaniakowa J., Ochmański J. JOGAILA.
Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila.
Dailininkė Violeta Laukytė.

– Vilnius: Algimantas, 2010.

NESTABILAUS ŽVILGSNIO HEBESAS?

Žinau tik du Lietuvoje gyvenančius Jogailas, galbūt jų yra ir daugiau. Kodėl? Nežinia, ar tai mitas, ar tiesa, bet Jogaila Lietuvoje laikomas išdaviku, Lenkijoje –­ vos ne pusdieviu. Kurie iš mūsų teisūs –­ spręs laikas (matyt, jo prireiks nemažai, jei per tiek šimtmečių dar neišsprendė).

Ši knyga kaip „Władysław II Jagiełło“ išleista 1990 m. Vroclave. Jos autoriai –­ jau anapilin iškeliavę garsūs Poznanės universiteto istorikai Jadwiga Krzyżaniakowa (1930–2010) ir Jerzy’s Ochmańskis (1933–1996). Kadangi knygos nagrinėjama asmenybė – itin svarbi tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, ją pristato istorikas medievistas dr. Rimvydas Petrauskas (g. 1972). Knygoje Jogaila Algirdaitis, arba Vladislovas II Jogaila (balt. Ягайла Уладзіслаў, ukr. Влaдислав Ягайло, 1362–1434), pristatomas kaip prieštaringai vertinama Lietuvos istorijos asmenybė. Pasak R. Petrausko, jo „istorinis atminimas yra paradoksalus. Nepaisant to, šiam monarchui teko išskirtinės svarbos užduotys, su kuriomis jis gana sėkmingai susidorojo“ (p. 401). Nors lenkai ir garbina Jogailą, vis dėlto dar nuo Jano Dlugošo laikų jis lenkų istorinėje savimonėje laikytas atvykėliu iš „laukinio krašto“, neryžtingu valdovu. Vėliau Jogailos istorinis įvaizdis keitėsi, atspindėdamas „ne tiek realų XV a. valdovų, kiek pačių vertintojų pasaulėžiūrą ir lūkesčius“ (p. 401). Viena vertus, jis laikytas Lietuvos krikščioninimo pradininku, kita vertus (XIX–XX a.) – valstybės interesų išdaviku, unijos su lenkais ir po to įvykusios polonizacijos pradininku, pasak Maironio, „negilaus proto jaunuoliu, lengvai pasiduodančiu svetimai įtakai“. 1935 m. išleista Adolfo Šapokos redaguota kolektyvinė monografija „Jogaila“ gausi kritikos.

J. Krzyżaniakowos ir J. Ochmańskio knyga parašyta populiariu stiliumi, ją lengva skaityti, tai – naujausia Jogailos biografija. Veikale – keturios dalys. Pirmojoje apžvelgiama Jogailos įvaizdžio raida. „Istorijoje nesvarbūs sentimentai ir silpnybės, net ir klastotės, nusikaltimai ilgainiui išblėsta ir nueina į užmarštį“, – teigia knygos autoriai. Nesutinku. Nejaugi tą patį galime pasakyti apie Stalino ir Hitlerio nusikaltimus? Nejaugi jie, jau dabar nežinia už ką garbinami kai kurių žmonių, taps didvyriais? Lenkų istorikams atrodo kitaip: jiems svarbu, kad Jogaila suvienijo lenkus ir lietuvius, apkrikštijo Lietuvą, atnaujino Krokuvos universitetą ir laimėjo Žalgirio mūšį. Ginčytina.

Antra ir trečia dalis chronologiškai nagrinėja Jogailos, kaip Lietuvos ir Lenkijos valdovo, gyvenimo tarpsnį. Ketvirtojoje – trumpas Jogailos išvaizdos aprašymas ir bibliografija. Pasirodo, apie Jogailos viešpatavimą išliko gana gausus šaltinių rinkinys – daugiau kaip 2000 jo vardu išleistų dokumentų, dešimtys laiškų, daug metraštininkų įrašų. Tačiau gyvas būdamas Jogaila neturėjo savo kronikininko. Tik po keliasdešimties metų pirmasis apie Jogailą pradėjo rašyti J. Dlugošas (šis nekentė Jogailos ir vadino jį hebesu – prasčioku).

Knygos autoriai pripažįsta: „Iš esmės lenkų istorinėje literatūroje ligi šiol nėra sąžiningos Vladislovo Jogailos biografijos“ (p. 385). Taigi prieštaringojo valdovo paveikslą tegalime susidaryti iš J. Dlugošo fantazijos: „Galvą turėjo mažą, beveik visiškai pliką, akis juodas ir mažas, nestabilaus žvilgsnio ir nuolat lakstančias. Ausys didelės, balsas storas, kalba greita, figūra taisyklinga, kaklas ilgas“ (p. 378). O gal J. Dlugošas klydo ir Jogaila buvo panašus į fotomodelį?




Kazantzakis N. GRAIKAS ZORBA.
Iš vokiečių kalbos vertė Adomas Druktenis.
Pratarmę iš graikų kalbos vertė Diana Bučiūtė.
Dailininkas Karolis Rūkas.

–­ Vilnius: Metodika, 2011.

NESUMELUOTAS GYVENIMO DŽIAUGSMAS

Vos atsivertus šią puikią knygą, į akis krinta keista detalė: ji versta iš... vokiečių kalbos. Kiek pamenu, „Βίος και Πολιτεία του Αλέξη Ζορμπά“ („Graiko Zorbos gyvenimas ir nuotykiai“, 1946) – romanas, parašytas graikų kalba, 1964 m. virtęs filmu, 1968 m. – miuziklu. Jo autorius Nikos Kazantzakis (1883–1957), laikomas svarbiausiu XX a. graikų rašytoju ir filosofu, šį romaną laikė savo magnum opus. Tiesa, vertėjas pasiteisina, kad „verčiant šį romaną į lietuvių kalbą, be vokiškojo vertimo, naudotasi ir lenkiškuoju „Grek Zorba“). Komedija. Bet juk komedija, kaip ir tragedija, kilo iš Graikijos, tad, manykime, kad čia nieko baisaus. Juolab kad į pagalbą atėjo ir graikiškus vardus bei realijas sutikslino vertėja, prancūzų, anglų ir naujosios graikų kalbų specialistė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Diana Bučiūtė. Beje, viena iš daugybės jos verstų knygų – to paties N. Kazantzakio romanas „Kapitonas Michalis“ („Vaga“, 2002).

Apie šį šedevrą sunku kalbėti – jį tiesiog reikia skaityti. Pagrindinis veikėjas Aleksis Zorba paremtas tikrovėje gyvenusio šachtininko Georgio Zorbo (1867–1942) prototipu. Knygos pasakotojas – jaunas graikų intelektualas, prisimenantis savo „guru“, „senuolio“ (ar tai klaidelė, ar įdomiai vertėjo pasirinktas žodis?) Zorbos gyvenimą.

Zorba – nepaprasto vitališkumo asmenybė. Vieną tokią savo gyvenime yra tekę sutikti ir man. Šis žmogus neturėjo nieko bendra su vienos religinės bendruomenės įkūrėju Ošo (1931–1990), kurio tikslas buvo sukurti „naują žmogų“, turintį savyje Budos dvasingumą ir Zorbos entuziazmą gyventi („Zorba Buda“). Tikrieji zorbos vaikšto tarp mūsų. Jų nėra daug ir juos sunku atskirti nuo kitų paprastų žmonių. Ko gero, senojo, tikrojo lietuvio žemdirbo paveikslas labiausiai atitiktų graiką Zorbą –­ niekada nenusimenantis, užjaučiantis kitus, paprastas, tačiau tuo pačiu išmintingas, mokantis ir liūdėti, ir šėlti.

„Per savo gyvenimą aš padariau daug visokių darbų ir vis tiek dar visko nenuveikiau. Tokie žmonės, kaip aš, turėtų gyventi tūkstantį metų. Labanaktis!“ –­ tokie buvo paskutiniai Zorbos žodžiai.




Eitutis A. KALENDORIAI IR LAIKRODŽIAI.
Dailininkas Romas Dubonis.

–­ Vilnius: Mintis, 2010.

BANDYMAS IŠMATUOTI NEIŠMATUOJAMA

Sakoma, kad žmogus pradėjo skubėti tada, kai atsirado pirmieji laikrodžiai, tiksliau, žadintuvai, anksti ryte kėlę jį į darbą gamykloje. Šioje 300 puslapių knygoje rasime daug įvairiausių laikrodžių, kalendorių ir kitų panašių daiktų.

Ilgamečio KTU inžinerinės mechanikos dėstytojo dr. Andriaus Eitučio knyga „Kalendoriai ir laikrodžiai“ atskleidžia laiko sampratos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų dviem aspektais – kaip kultūros istoriją ir kaip laiko matavimo istoriją. Knygoje teigiama, kad nedaug tėra kultūros rodiklių, apibūdinančių jos esmę taip išsamiai, kaip laikas. Kas yra laikas? Jei žvelgsime metafiziškai arba šiuolaikinės fizikos bei matematikos požiūriu – tai ketvirtasis išmatavimas. Jei kultūrologiškai – tai epochų pasaulėjauta, žmonių elgesys, sąmonė, gyvenimo ritmas, požiūris į daiktus. Pasaulyje egzistuoja daugybė laiko matavimo sistemų (ir dabar įvairiose civilizacijose jis matuojamas skirtingai). Kodėl? Tai bandyta suprasti nuo senovės. Naujaisiais amžiais laikas pasidarė labai svarbus filosofams, jį pradėjo nagrinėti ir astronomai, inžinieriai, fizikai. Viena aišku: kuo daugiau apie laiką mąstome, tuo mažiau apie jį žinome. Net žymusis Ilya Prigogine’as iki galo nebuvo tikras, kas yra laikas, bet tarėsi priėjęs prie išvados, kad jis egzistavo visada – dar iki atsirandant visatai. Taigi ar laikas – tai Dievas? Įvairiose religijose sakoma, kad Dievas – laiko valdovas.


 

Skaitytojų vertinimai


71260. Kubilistan CCP2011-10-02 20:09
welcome

71261. terra2011-10-02 21:41
palaton, greičiau!

71321. dizainas2011-10-03 18:30
"Tartum sekdamas kanadiečių filosofu Jeanu Baudrillard’u, P. Mollerupas parodo, jog visi daiktai tėra žmogaus tęsiniai, ekstensijos, be kurių mes gyventi negalime."............ daiktai yra žmogaus kūriniai. O savo kūrinius ne tik Dievas myli:)

71322. kafkė..2011-10-03 18:38
į ornamentą musulmonai metė savo kūrybines pajėgas nuo tada kai jiems buvo uždrausta... iš pradžių pagal savo (žmogaus) atvaizdą vaizduoti Dievą, po to pranašą Muchamedą, o galų gale ir patį žmogų.

71323. mindaugui2011-10-03 18:46
aš taip pat žinau du Jogailas Lietuvoje. Įdomu ar žinom tuos pačius? Vienas iš jų dailininko Mackonio anūkas Morkūnas, o antrasis rašytojo Granausko sūnus. Manau, Jogaila nukentėjo nei daugiau nei mažiau kaip ir visi kiti lietuvių kilmės veikėjai, dirbę, rašę lenkiškai. Tai rodo, kad lietuviams labai sunku atleisti lenkams už Vilniaus krašto okupaciją. Iki okupacijos lietuvių veikalai apie Jogailą jokiais kaltinimais išdavystėmis nė nedvelkia.

71324. kafkė..2011-10-03 19:03
Mindaugas sako: "Taigi prieštaringojo valdovo paveikslą tegalime susidaryti iš J. Dlugošo fantazijos: „Galvą turėjo mažą, beveik visiškai pliką, akis juodas ir mažas, nestabilaus žvilgsnio ir nuolat lakstančias. Ausys didelės, balsas storas, kalba greita, figūra taisyklinga, kaklas ilgas“ (p. 378). O gal J. Dlugošas klydo ir Jogaila buvo panašus į fotomodelį?"........ Mindaugai, kam perši mums tą Dlugošo fantaziją? Juk pilna išlikusių Jogailos portretų. Vieną matai prieš akis ant knygos viršelio. Jis nie kiek nesiskiria nuo antkapinio paminklo. O ankapio skulptūra buvo daroma nuimant anspauda nuo velionio veido. Gražus vyras buvo Jogaila. Ne veltui moterys jį taip mylėjo. Ypač Jadvyga. Nors ją Lietuvos priešai iš pradžių gąsdino, kad jis gauruotas kaip meška. Pasirodo, pletkai ilgiau išlieka nei tiesa.

71325. mp2011-10-03 19:05
Kafke, ne visai taip. Žinoma, Dievą ir Pranašą draudžiama vaizduoti, bet šventuosius (Imamus) šiitai vaizduoja, piešia, galima tai. Ir žmogų piešti galima:) Nežinomasai 71323, vadinasi, jau yra 4 Jogailos, nes aš žinau vieną šou žvaigždę ir vieno gero žmogaus sūnų (tiksliau, žinau, kad jis yra Jogaila). Taip, A.Šapokos redaguotas veikalas apie Jogailą išėjo 1935 m., kai Vilniaus kraštas buvo okupuotas Lenkijos.

71326. mp2011-10-03 19:07
Kafke, aš neperšu Dlugošo fantazijos. Jis buvo pirmasis, aprašęs Jogailos paveikslą (gal kalbino amžininkus ar greičiau jų vaikus, taigi kažkiek autentikos turėjo būti). Visi paveikslai, kurie nesiremia Dlugošu, yra totalus fentezi. Nemanau, kad buvo gauruotas, kaip meška:) Nesu tikras, bet, ko gero, antkapis darytas gerokai vėliau ir tikrai niekur neradau duomenų, kad buvo daroma veido kaukė. Tamsta fantazuojate.

71327. beje, 2011-10-03 19:11
Dlugošas gal ir nebūtų iškraipęs Lietuvos istorijos, jei ne jo globėjo Z. Olešnickio įtaka. Viduramžių kronikininkai šiaip patikimiausi, nes jais būdavo dažniausiai vienuoliai arba kunigai.

71328. Ar tikrai karalius Jogaila – K. Kolumbo senelis?2011-10-03 19:18
Praėjusiais metais pasaulio spauda išplatino sensacingą žinią apie Kristoforo Kolumbo karališkąją kilmę, siejamą su Lenkijos ir Lietuvos karaliaus lietuvio Jogailos gimine – Jogailos sūnumi Vladislovu Varniečiu. Informacija Lietuvos spaudoj, kur ji buvo išplatinta kaip sensacinga istorija, mūsų istorikų lyg ir nesudomino. Susidarė įspūdis, kad Lietuvos istorikai, tokią žinią nugirdę, net nežinojo, ką su ja daryti... Portugalų kilmės aukštus mokslinius titulus turinčio amerikiečių mokslininko, istoriko dr. Manuel da Silva Rosa įžvalgos, kad ir nenoromis, bet buvo visgi pastebėtos, išgirstos. Istoriko T. Baranausko vedamame tinklalapyje ,,Lietuvos istorijos forumas” lyg ir mezgėsi diskusija, deja, plačiau neišsivysčiusi, greitai užgeso.

71338. katė2011-10-03 21:14
Per Jogailą lietuvių kraujas išsiliejo Europos karališkosiose šeimose, bet kas iš to?

71348. kiskis p2011-10-04 09:03
as irgi zinau esas bizono palikuonis. skaudu, bet sis faktas nesulauke platesnio atgarsio.

71356. bau2011-10-04 10:41
Į Lietuvos istotriją reikia žiūrėti lietuvio, o ne kitaučių savanaudiškais pramanais.

71362. et -2011-10-04 11:20
nieko gero kai tavo biografiją pasisavina tavo kaimynas, o po to einam pas jį klausti faktų apie save. Jogaila su Vytautu valdė pagal seėną lietuvių tradiciją - vienas gynė šalį nuo Vakarų invazijos. Jogailos vytis tą ir rodo - jo žirgas nukreiptas į vakarus, o Vytauto į rytus. Vytis gudų kalba "pogonia" reiškia vytis, išvyti priešą. Dėl šio herbo buvom vadinami pagoniais, o ne dėl netikėjimo. Dalis baltų tautų jau buvo sukrikščioninti per Bizantijos imperiją. Už Bizantijos imperatoriaus ištekėjo Vytauto anūkė. Jei Jogaila nebūtų nuvairavęs į Vakarus, būtume suslavėję kur kas anksčiau, kaip suslavėjo kriviai- krivičiai-gudai. Jogaila buvo vienas iš gudriausių diplomatų. Diplomatija jo politikoje persvėrė jėgą. Todėl ir leido Kulikovo mūšyje laimėti savo broliams iš pirmosios Algirdo santuokos. Nors buvo susitaręs su totoriais, bet mokėjo šiek tiek pavėluoti. Visgi pasivijo Dmitrijaus Bailiojo (Donskojaus) armiją, atėmė jų grobį ir paleido, kad namo negrįžtų dykas. O Rusai didžiuojasi Kulikovo mūšiu, nors visa strategija ir vadovavimas buvo Jogailos brolių. Bet ką čia ginčyses, juk ir jie pusiau rusai buvo.

71365. et -2011-10-04 11:33
gaila, kad mūsų vyriausybė per mažai dėmesio skiria istorijai kaip Lietuvos imidžo pasaulyje atkūrimui. Būtina sutvarkyti archyvus, permesti dokumantus į skaitmeninį interneto fondą, atstatant pavardes autentiška kalba. Būtų sukurtos darbo vietos, o genealoginių medžių sudarymas netgi atneštų pelną. Dabar gi gali lietuvišką genealoginį medį užsisakyti tik pas marmonus Salt Lake City. Kaip į ten pateko mūsų dokumentai, man neaišku.

71369. Ežeras - Jogaila buvo vienas iš gudriausių diplomatų.2011-10-04 11:53
Aha, pats gudriausias - atidavė lenkams didžiausią Europos valstybę, už teisę užsidėt metalinę kepurę...

71379. Istorijos nesuklastosi2011-10-04 13:11
Kokią miglą pučiama, bet nubudęs pastebi - jagėla nužudė Kestutį, o vytautėlis bučiavo tėvažudžiui ranką; pražudęs kietuvius prie Vorkslos su karių likučiais buvo įveltas į lenkų-vokiečių kivirčą, padėjo aniems sunaikinti 19 prūsų vėliavų ir išsidalinti tąjį kraštą, o lietviai vos kas antras leisgyvis grįžo. Tai makabriškai ir plėšiam - žalgiris; o kur Mindaugo Saulė?

71380. et -2011-10-04 13:38
Jogaila nužudė Kęstutį. Primityvu manyti, kad anais laikais nebuvo intrigų dvare tarp Vakarų ir Rytų įtakų kaip beje ir šiais laikais. Visų pirma Kęstutis atėmė valdžią iš teisėto paveldėtojo Jogailos. Nepamirškit, kad jo motina, Tverės kunigaikštytė su savo dvariškiais irgi buvo aktyvi Jogailos šalininkė, nors ir tempė Jogailą Rusijos link. Jogaila pasirinko Vakarus ir tai buvo geras sprendimas. Jis iškilmingai palaidojo Kęstuti, o Vytautas žinojo, kad ne jis buvo žudikas, nes ir pats buvo suimtas. Jogaila neatidavė lenkams valstybės. Ir netgi gimdymo metu mirus Jadvygai, lenkai Jogailos neatsisakė. Su antraja žmona, Granovskaja, Jogaila vaikų neturėjo. Kaip ir su trečiaja, lenkų pripiršta. Vaikai pasipylė tik kai Vytautas pripiršo lietuvaitę Sofiją. Taip atsirado Europoje pati iškiliausia, kilniausia dinastija.

71381. et -2011-10-04 13:45
vizgi istorija tendencingai klastojama. Ne popiežius siuntė Vytautui karūną. Karūną siuntė Imperatorius Sigizmundas. Ir siuntė ją dovanų kaip lygus lygiam. Vadinasi Vytautas buvo imperatorius. Čekai jam siūlė priedo savo karalystės karūną. Išlikęs mitas sako, kad karūna buvo palaidota Katedroje kartu su Vytauto palaikais. Pilsudskio okupacijos metu buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai po priedanga, kad restauruojamas Gedimino kalnas ir katedra. Ką lenkai ten rado? Nežinome. Bet Vytauto palaikai irgi dingo.

71382. nieko naujo po saule2011-10-04 13:51
kryžiaus žygiai - laisvos rinkos plėtimas ir nieko daugiau. Jais buvo suinteresuoti pirkliai kur kas labiau nei popiežius. Tereikia į šiuos laikus pažvelgti. Iškart po kalavijuočių ir kryžiuočių žygių įsiteigė Hansa prekybinė sąjunga. Žygius į palestiną taip pat organizavo žydų pirkliai, prisidengę krikščionybe. Jau ir tada tikėtasi atgauti Palestiną. O tamplieriai tik saugojo pirklių laivus nuo piratų. Istoriją reikia perrašyti.

71385. Ežeras2011-10-04 14:12
"Po pusę metų trukusių derybų šia sutartimi Jogaila įsipareigojo: ...prijungti (applicare) Lietuvą prie Lenkijos karūnos."

71418. uch tu2011-10-04 17:12
kai prabyla šarikovas ežeras apie 2X2 lygu keturi greit bėgi - ar jis nekabina makaronų. Įvaizdis tokio sovieto-ežero toks. Apie Jogaila vyruks irgi verčia pasitikrint kitus žmones. Bet bukiausia yra tai, kad šis vištiškų smegenėlių korumpuotas nariuotakojis ištiesų nenori mums perduot message apie Jogailą, jis žinią perduoda su savo genitalijomis. Nes normalus žmogus suprastų savo gailią 12 kėdžių aplinką ir norėdamas kažką svarbaus pranešt, nepainiotų savo gailaus (konotatyvinio) nicko. Susireikšminimas to ežero, kaip šuns. Nusiškikt jam ant dabartinio Jogailizmo, jam svarbu tik jo paties genitalijos.

71449. kremblys2011-10-04 20:09
Kazandzakio knygos personažas (nepaisant vertėjo iš lenkų ir vokiečių bei konsultantės pastangų jį pervadinti} yra Aleksis Zorbas. Taip, kad gerb. MP, tarp mūsų vaikšto ne zorbos, o zorbai :)

71450. kafkė..2011-10-04 20:18
labai negražiai pasirodė mūsų prezidentas Adamkus, kai paaiškėjo, kad jis visai neišmano istorijjos. Jam Bumbliausias buvo prasitaręs apie gedeminaičių dinastijos kraujo ryšį su Anglijos karaliene, jis tą ir leptelėjo atvykusiai karalienei. O kai ta paklausė - kiek iš viso jūs turėjote karalių? Pasimuistė Adamkus ir sako: VIENĄ. Prasmek iš gėdos. Ir ne Adamkus čia kalčiausias. Iki šiol mūsų istorikai šias nesąmones gieda. Jokia Lenkijos karalaitė netekėtų už žemesnio rango. Europos sąmonėje Lietuva seno buvo karalystė – ir po karaliaus Mindaugo mirties daugelis mūsų valdovų kaimynų buvo vadinami ir patys save vadino karaliais. Tokie buvo Vaišvilkas, Traidenis, Vytenis, Gediminas ir Algirdas. Po Melno taikos, visiškai ir visiems laikams atsikračius Ordino, Lietuva tapo didžiausia ir įtakingiausia Rytų Europos valstybe. Nes Anglija su Prancūzija vis dar kariavo tarpusavyje šimtametį karą save alindamos. Ji saugojo likusią Europą nuo totorių ir jų valdomų slavų kunigaikštysčių, buvo ji kelis kartus didesnė nei Lenkijos karalystė. Ne didesnis jungiamas prie mažesnio. Atviksčiai, EŽERE. Tad visai Europai, išskyrus gal tik Lenkijos ponus, buvo neginčytinas Lietuvos karalystės teisėtumas. Tai patvirtino ir pats Vokietijos imperatorius Zigmantas, pasiūlęs mūsų valdovui Vytautui dovanų aukso karūną Lucko suvažiavime.

71456. mp2011-10-04 20:43
Krembly, Jūs neteisus. Graikiškai herojaus vardas yra Αλέξης Ζορμπάς (Aleksis ZorbAS). wikipedia.org/wiki/Αλέξης_Ζορμπάς

71465. ežeras - uch tu2011-10-05 06:42
ir aš tave myliu:)

71468. Ežeras - Ne didesnis jungiamas prie mažesnio. Atviksčiai2011-10-05 09:19
Nė velnio! Po Krėvos Lietuva de jure tapo Lenkijos provincija, tai faktas, kurį ignoruoti tiesiog kvaila, o ir nenaudinga, todėl, kad tik negailestingai sąžiningai išpreperavę savo istoriją, galime apsidrausti nuo tokių tragiškų klaidų ateityje. Iki krikšto Lietuva buvo galinga, bet vistik barbarų valstybė, todėl mus ir išdūrė! Išdūrė ir Liubline ir per Padalinimus ir 1940 metais. Bet daugiau nebeišdurs.

71474. Ūkas2011-10-05 10:33
Lengviausiai atsikartoja tai, kas jau yra buvę. Sutartys -sulaužomos, o mūsų akivaizdoje privilegijomis kuriama 5-oji kolona. Ar atsilaikysim?

71490. Ežeras2011-10-05 14:16
Kiškis p. mūsų pusėje - atsilaikysim.

71491. Ežeras2011-10-05 14:25
71465 - ne mano. Vėl kažkas paliko neuždengtą šiukšlių konteinerio dangtį!

71511. Ūkas2011-10-05 18:01
Tas kafkė kartoja nuvalkiotas pasakas. Ir patyrę istorikai kartais prisiminę šlapią vaikystę, užsideda popierinę karūnėlę ir laukia kad koks kafkė jį karūnuos. Nevykėlis - nekarūnuotas, nors ir norėjo, bet istorijos nesukliastosi. Ir ne tik vainikėlį nušvilpė, Pabaiską padovanojo.

71574. jee..2011-10-06 18:01
Vytautas žiūrėjo į rytus ir kraujas jo nutekėjo į Ivano 4 gyslas. Suvienijo ketvirčiu lietuvis Ivanas žiaurumu kaip Mindaugas Rusiją, ir rusija gavo šansą žvalgytis į Vakarus, į Gediminaičių - Romanovų dinastijos valdas.

71597. vaitas2011-10-07 10:56
Kas kam rūpi, į ten ir dairosi. Jogailas lietuviams ne autoritetas, o karaliui Mindaugui už sukurtą karalystę, už išmintingą diplomatiją, apgintą Lietuvą negali atleisti tik istorijos klastotojai. Žiaurumus neišmanėliams bruka juodoji istorija, tai ir fūlas "jee".

71604. jee..2011-10-07 13:00
che che įsivaizduoju kaip mongolai turėtų dievinti ČingisChaną. Jo vizija išsipildė. Mongolai valdo pasaulį iki šiol. Iš pradžių mutavosi chazarų chanate į Aukso ordą, perėmė judaizmą iš chazarų ir tapę karinga pirklių dinastija užvaldė Rusiją ir pasaulį. Netikit? Pasakaitykite Arthur Koestler The thirteen Tribe.

71605. INO TV2011-10-07 13:18
http://inotv.rt.com/2011-10-06/Putin-bil-bi-uspeshnim-amerikanskim - Skaitykite tik tie, kuriems įdomu sužinoti, kaip senas pirdyla (labai atsiprašau)Laris Kingas vertina Putiną.

71607. dovanok kolega, :-) 2011-10-07 14:46
bet mano mako safaris nesugebėjo atrasti šios adreso. Labai gaila, bet apie Putino Rusiją neturiu nei savo, nei suformuotos nuomonės. Nors kai kas bando teigti kad esame Rusijos info įtakos zonoje...

71610. vakaras2011-10-07 15:34
Tik nereikia ant kafkes! Kafke masto teisingai!

71611. radau per googlą :-) 2011-10-07 15:43
kaip ir tikėjausi, radau tipiškai chazarišką veidą. nors šiaip, sako, žydai turi paprotį keisti savo pavardes, kad neva jų neatrastų mirties angelas, bet pairinkimas prabangios karališkos pavardės rodo ir tam tikras ambicijas. netikiu pogromais. chazarų migracija į Lemnkiją sustiprėjo po Jogailos mirties. Kaip tik per patį valstybės suklestėjimą. O pirkliai ir pinigų skolintojai mėgsta burtis sostinėse. kai valstybė nualinama, jie migruoja į kitą. va kaip iš Siovietų sąjungos, prieš jos žlugimą. nebuvo jokių progromų, bet ši karingų pirklių klajoklių tauta migravo neva į Izraelį, bet praktiškai okupuot vakarų:) Gal tai ir buvo tik gudrus apskaičiavimas? Gal ir Stalino konfliktas su trockistais buvo tik pakazucha, kad vakarai įsileistų skriaudžiamus trockistus, suteiktų jiems politinį prieglobstį? gel ir Chodarkovskis tik aukojasi vardan bendro labo? kas žino? juk kryptis aiški - NVO. Tik kas ten vyraus? Obama aiškiai pasakė - nei viena valstybė ar tauta, maža ar didelė, neturi dominuoti. Ne visiems tai patinka. Nesistebiu, kad Bušas ir Kingas Putine pamatė "giminingą sielą" . Juk ir Putinas kaip ir Bušas, pradėjo tokią saldžią valdžią tvirtinti nuo teraktų ir "karo su terorizmu". Be to, skaičiau NT dokumentuose, kad Rusija yra aktyviausia "mažumų teisių" gynėja pasaulyje:) Čečėnai ir Gruzija galėtų tai paliūdyti. Apie Afrikos Azijos tautas mažai žinome. Bet juk komunistas Milosevičius irgi gynė tas teises, neaišku kieno palaikomas.

71614. katė2011-10-07 16:09
Ko jūs norite iš tos istorijos, jeigu apie pusryčius kiekvienas iš pusryčiautojų skirtingai papasakos?

71618. INO TV2011-10-07 16:29
http://inotv.rt.com/ Nagi pamėginkite dabar... Straipsnį teks susirasti pačiam. Ten esantis video blogai veikia, todėl geriau skaityti.

71624. to INO2011-10-07 16:56
dėkui, radau per googlą ir pakomentavau, jei ką. žr. 71611.komentarą.

71662. jee..2011-10-08 08:46
internete labai daug sąmokslo teorijų. Daug dedama ant JAV, daug ant Izraelio, daugiausia, žinoma ant bankų tautos. Ir nulis ant Rusijos. Šiame fone Rusija Putinas atrodo kaip mesijas? Jau vien tai turėtų sukelti įtarimą: kažkas labai patyręs propagandos srityje. Nejau musulmonai?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
21:20:01 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba