Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-30 nr. 3347

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SIGITAS GEDA.
Sonata
43
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• RIMANTAS MORKVĖNAS.
Pirmieji žingsniai lietuviškoje diplomatijoje
10
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Čiurlionio metų kamerinė reziumė
1
• Lietuvos menų tarybos įstatymo projekto klausymas23
• AIDAS DARULIS.
„myli mane Dievas“
3
• XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“

LITERATŪRA 
• LINA BENDŽIŪTĖ.
Apie Simoną Daukantą žinome daug, o apie Juozapą Želvavičių?..
7

KNYGOS 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
Ant juodo baltu
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Dramaturgo / režisieriaus debiutas: idėjų ir jėgų pasitikrinimas1
• Su CSABA POLGÁRU kalbasi ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Teatras – galingas įrankis, bet juo naudotis reikia mokėti

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Duetų siuita

DAILĖ 
• JURGITA LUDAVIČIENĖ.
Kitas!
1
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Ateitis priklauso jiems!
7

PAVELDAS 
• Parodoje – parkų kūrėjo Édouard’o François André darbai1

POEZIJA 
• ROMAS DAUGIRDAS.
dviskaita
6
• ARVYDAS GENYS.
Rudeniop
4

PROZA 
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Rytoj
4
• NIJOLĖ DRUNGILAITĖ.
Vėjo gaudytojas
3
• ILONA JANULIENĖ.
Paguoda
2

VERTIMAI 
 SIMONE DE BEAUVOIR ir JACQUES-LAURENT BOST.
Prasilenkiantys laiškai
12

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Daiktai
44

IN MEMORIAM 
• IRENA LEONAVIČIŪTĖ-BRATKAUSKIENĖ
1930 12 10 – 2011 09 24.
Man svarbu paliudyti Tautos gyvybę

SKELBIMAI 
• 2011 m. meninio vertimo konkursas „Noriu versti“1
• Kultūros rėmimo fondas skelbia2

DE PROFUNDIS
„Tėvas, ak tėvas pastatė namelį /
kvepiančios lentos, durys dažytos /
darbą padaręs, šypsosi tėvas...“ S. Parulskis
 
• res ludentes / žaidžiantys daiktai1
• AURIMAS UŽKURAITIS4
• JONAS ŽEMKALNIS.
Iš po Erlicko
10

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt šeštoji savaitė311

VERTIMAI

Prasilenkiantys laiškai

1937–1940

SIMONE DE BEAUVOIR ir JACQUES-LAURENT BOST

[skaityti komentarus]

iliustracija


        Laiškų autoriai – Simone de Beauvoir (1908–1986), kurią draugai, bičiuliai vadino Kastoru, ir Jacques’as Laurent’as Bostas, buvęs Jeano Paulio Sartre’o mokinys Havro licėjuje, susipažino dar 1935 metais. Jų artimas ryšys užsimegzė po dvejų metų, kai dvidešimt vienerių sulaukęs Bostas atvyko į Paryžių studijuoti filosofijos. Korespondencija nutrūko karo pradžioje, o draugystė ir bendravimas išliko visą gyvenimą.


Ponui Bostui, iki pareikalavimo
Annecy, Aukštutinė Savoja
Persiųsta į Les Grasses,
Begnins, Vaud kantonas,
Šveicarija

[Mazaganas, Marokas]
Trečiadienis [rugpjūčio 3 d.] [1937]

Mano meile, aš tebekalbu į tuštumą. Dažnai, kai vakarais aš jums ką sakydavau, jūs neatmerkdavote akių, jūs visiškai nieko neatsakydavote; bet jūs mane spausdavote prie krūtinės arba šypsodavotės man ir kartais ištardavote : „Man labai patinka, kai jūs su manimi kalbate“, –­ dabar nieko nebeliko. Aš nelabai įsivaizduoju, kur jūs skaitysite mano laiškus, nei kokia nuotaika. Aš tiktai manau, kad jums patiks juos gauti, o man patinka jums rašyti, dėl to nesibaigiantis pokalbis, kurį palaikau su jumis per visą šią kelionę, man neatrodo toks beprasmis. Ką tik atvykome į pakrantės miestą, kuris vadinasi Mazaganas; jau ketvirta valanda, ir Sartre’as miega viešbutyje; aš išėjau pasivaikščioti po seną portugalų miestą ir pasvajoti apie jus. Perėjau getą su barzdotais žydais ir senomis žydėmis, galvas apsivyniojusiomis plačiais geltonais šaliais, ir įsivaizdavau, kad jūs žengiate šalia, aš visą laiką jums kažką kalbėjau. Kartais aš kreipdavausi „tu“, pavyzdžiui, aš jums sakiau: aš tave myliu. Aš užlipau ant pylimo, per žingsnį mane sekė kažkoks berniukas, kuris tebėra čia, priešais mane; aš sėdžiu ant pylimo krašto, kurį dengia šešėlis, matau jūrą, rudos ir tamsiai žalios spalvos vandenyną, kertamą ilgo molo; aš matau nutįsusius pylimus, kurie supa kubo formos namus su plačiomis terasomis; pučia sūrus vėjas, ir saulė danguje pradeda leistis; tai nuoilsio valanda, tas metas, kai aš jaučiuosi ištremta toli nuo tavęs, mano mylimasis, kai neaiškiai prisimenu praeitį, kai nežinau, kada grįšiu; aš tiktai žinau, kad aš tave karštai myliu, kad aš norėčiau laikyti tavo ranką. Su tavimi aš buvau tokia laiminga, man atrodo, kad niekada tau šito taip ir nepasakiau. Aš manau, kad niekas, net ir tu, negali žinoti, kaip mano gyvenimą pakeitė mano meilė tau, meilė, kurią tu man dovanojai. Mano mylimas, aš norėčiau jums suteikti didžiulę laimę, tokį malonų ir prasmingą gyvenimą, kokio tik jūs galėtumėte trokšti. Aš jaučiuosi be galo tvirtai su jumis susijusi, tai nuostabu, jūs visą laiką –­ šalia manęs, ir kai aš galvoju apie jus, aš tariu: aš jus myliu, ir kai aš galvoju apie save, aš tariu: jis mane myli; toji, kuri keliauja po Maroką, nebėra tokia pati, kaip anksčiau. Staiga aš pasidariau įmantruolė, ir visi šie miestai, ir toji tolumoje matoma violetinė smėlio lyguma man atrodo baisiai romantiška, nes aš čia vaikštinėju kartu su savo meile jums.

Visi šitie mano rašymai yra gryni niekai, bet žinokite, kad dieną ir naktį, ištisas valandas aš šnekučiuojuosi su jumis –­ linksmai arba liūdnai, bet visada švelniai ir aistringai. Aš jus myliu – ne atokvėpio, ne trumpalaike meile, bet didžiule meile, trokšdama sielvarto ir džiaugsmo, tokia meile, kuriai aš įsipareigojau kūnu ir siela, tokia sunkia, neįkainuojama meile, kad kartais man net užgniaužia kvapą. Aš norėčiau būti jūsų glėbyje, užsimerkti, nutilti.

                            Kastoras



Ketvirtadienis, 28 [gruodis] [1939]

Mano brangiausias Kastorai, aš ką tik gavau jūsų laišką. Jūs puikiai rašote, daug geriau negu aš, šiuo metu aš rašau apgailėtinus laiškus. Nė šį vakarą aš jums neparašysiu gražaus laiško: esu kiek apsunkęs nuo karščio, maisto ir alkoholio; pastarosiomis dienomis mes jo išgeriame didžiulius kiekius.

Šįryt atsikėlėme pusę septynių ir nedideliu sunkvežimiu nuvažiavome į miškelį, kur dvi valandas ėjome sargybą. Vis pasninga, tikriausiai, naktį, nes niekada nepamatysi krentančio sniego, bet jis dengia žemę. Nelabai šalta, visai pakenčiama. Važiuojame per ištuštėjusius kaimus, kelyje kivirčijamės, o visiems kelyje sutinkamiems sargybiniams, kurių čia – pulkai, vairuotojas turi pasakyti slaptažodį.

Grįžę vienuoliktą valandą, pavalgėme sriubos, ir šią popietę gerai pailsėjome šiltoje virtuvėje.

Galbūt aš jums sakiau, kad mus maitina karališkai, maisto per daug ir mes ne viską suvalgome. Vienas paketas tenka dešimčiai mūsų, o taikos metu tekdavo dalintis keturias dešimčiai. Iš tiesų, tai kelia gerovės ir nepaprasto pertekliaus įspūdį. Einame valgyti sriubos įsispyrę į šlepetes ir stumdami vaikišką vežimėlį, prasilenkiame su tipais, apsitūlojusiais neįtikėtinais apdarais. Aš jums sakiau, kad trisdešimt mūsiškių atsidūrėme gana dideliame apleistame kaime, ir tai buvo labai neįprasta. Ėjome iš namo į namą, rausėmės ir ieškojome, buvo baisiai įdomu tai matyti. Visi prisigrobė civilių drabužių, švarkų, kelnių, batų, kepurių, ir niekas nedraudė taip elgtis, kadangi šalta. Aš nekantrauju, kada galėsiu viską jums smulkiai papasakoti, jums bus tikrai įdomu. Sartre’as buvo teisus, tai kelionė, primenanti atostogų išvyką, bent jau čia. Visais atžvilgiais, čia yra geriau negu ten, kur buvome anksčiau. Išskyrus tai, kad kartas nuo karto tenka dvi valandas stypsoti sargyboje. Aš jums rašau tokius trumpus ir apgailėtinus laiškus dėl to, kad čia tiesiog neįmanoma imtis rašymo, bet aš atsigriebsiu vėliau. Bet jūs ir toliau gražiai man rašykite. Kastorai, aš jus myliu, man patinka jūsų laiškai. Skaitydamas jūsų laišką, aš be galo užsinorėjau vėl kartu su jumis paslidinėti ir skaniai papietauti, jūs esate pati šauniausia bičiulė, su jumis man buvo baisiai gera; vėl bus taip, kaip buvo, norėtųsi, kad tai įvyktų netrukus. Nuostabu, kaip gerai mudu sutariame, ir koks aš buvau laimingas. Man be galo smagu prisiminti mudviejų santykius; Kastorai, aš jus myliu visomis savo jėgomis, ir aš norėčiau jus pamatyti, galbūt nebereikės to labai ilgai laukti. Iki pasimatymo, aš jus myliu ir jus ilgai ilgai bučiuoju. Aš jus myliu.

                            Bost


Iš prancūzų kalbos vertė GENOVAITĖ DRUČKUTĖ
Versta iš: Simone de Beauvoir, Jacques-Laurent Bost.
„Correspondance croisée“ (1937–1940). – Paris: Gallimard, 2004.


 

Skaitytojų vertinimai


71295. Ingis ir Agė2011-10-03 12:39
Skaitom ir stebimės... Apžiūrėjom iš vienos pusės, iš kitos, galiausiai apuostėm... Na, ir kas tuo norima pasakyti?

71332. zanūda2011-10-03 20:53
Ingi - Age, dabar apsičiupinėkit, paskui pasikasykit. Kartais padeda :) Jei ir tai negelbės - čiupinėkit ir kasykit vienas kitą tol, kol nebeliks poreikio gilintis į kitus. Esančius vienas kitam, bet vis prasilenkiančius.

71333. Ingiagi2011-10-03 20:54
Ingiage, dabar apsičiupinėkit, paskui pasikasykit. Kartais padeda :) Jei ir tai negelbės - čiupinėkit ir kasykit vienas kitą tol, kol nebeliks poreikio gilintis į kitus. Esančius vienas kitam, bet vis prasilenkiančius.

71335. Pardon,2011-10-03 20:59
Taip patiko straipsnis, kad net susidvejinau iš tos laimės :)

71339. jona - kan2011-10-03 21:51
Kai nustačiau kas yra Katė /nustatyti man buvo būtina/, tai ji man suteikė seklio morkos statusą. Taigi, valandėlę patyrinėjusi, pati tuo netikėdama, sakau tau: sveika, brangioji ...!

71340. jona2011-10-03 22:01
Labai atsiprašau, bet ne ten pataikiau... Žr. žemuogių pievelę... Jeigu jau čia atsidūriau, tai pasakysiu ir aš savo nuomonę apie tuos laiškus: laiškai ypatingi tuo, kad juos rašė labai įžymūs žmonės.

71395. Agė2011-10-04 15:43
O labai įžymūs žmonės nepasako dėmesio nevertų dalykų?

71406. jona - Agnei2011-10-04 16:14
Manau šiuo atveju kaip tik taip ir yra.

71431. terra2011-10-04 17:58
tie laiškai yra tiesiog gražūs, todėl, manau, jie ir atspausdinti

71448. Padlyzizmas čia, daugiau nieko.2011-10-04 20:02
Tokio gražumo laiškų iš komentatorių surinktum krūvas, nieko čia ypatingo nėra.

71466. muse 2011-10-05 06:58
visiškai pritariu. padebesiečių laiškai daug smagesni nei neištikimos Sartro žmonos ir jos meilužio banalūs sentimentai. Kam vargti tokias knygas verčiant? Ką jos duoda? Tik knygynų lentynas užkemša taip, kad tarpt jų prapultų geros knygos. Na, nebent jos būtų pardavinėjamos Maksimoj. O pirktų jas terros skonio skaitytojai. Bet pristatinėt jas tiktų tik maximos skrajutėse.

71478. terra2011-10-05 11:29
taip, čia yra mano skonio tekstas

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
21:19:59 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba