Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-09-10 nr. 3014

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Friedrich Hölderlin.
LIKIMO DAINA
5
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI2
• TEATRAI1
• KONCERTAI1
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Birutė Jonuškaitė.
LIKIMO NUMYLĖTINIS
1
• LIETUVIŲ PEN CENTRO SKILTIS3

IŠ PATIRTIES 
• Teodoras Četrauskas.
VIENAS KITAS VERTĖJO GYVENIMO YPATUMAS
1

LITERATŪRA 
• Danutė Mukienė.
PIRMOJI MOTERIS RAŠYTOJA ISTORINĖJE LIETUVOJE
5

KNYGOS 
• Jurgita Butkytė.
SKRYDIS PO STIKLO GAUBTU
• ŽVILGSNIS IŠ ATOKIAU
• KAIRĖ IR DEŠINĖ1
• MES NIEKADA NEBUVOME MODERNŪS1
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
 Pillė Veljataga.
TARPTAUTINIS PLENERAS DRUSKININKUOSE
• ADASOS SKLIUTAUSKAITĖS LINIJOS1
• Thomas Gädeke.
VOKIETIJOS SKULPTORIAUS KARLO HARTUNGO PARODA "BESIKEIČIANTI FIGŪRA"
• PLUNGĖJE – TARPTAUTINĖ PARODA1

KINAS 
• LIETUVOS ANIMATORIAI TARPTAUTINIUOSE FESTIVALIUOSE2
• EUROPOS PAVELDO DIENŲ PREMJEROS "SKALVIJOJE"
• Rasa Paukštytė.
PRANCŪZIŠKAS SAVAITGALIS
1

TEATRAS 
• JAUNIMO TEATRAS ŽADA ĮVAIROVĘ2

MUZIKA 
• Dalia Songailaitė.
KARŠTA VASAROS GITARA
5
• LIETUVIŲ MUZIKOS BIČIULIS – CLAUDE’AS BALLIFAS (1924–2004)3

MENO DIS/KURSE* 
• Tautvydas Bajarkevičius.
RAM6: PERMĄSTANT NAUJĄSIAS MEDIJAS
30

POEZIJA 
• MARIUS BUROKAS13

PROZA 
• Juozas Marcinkevičius.
LEUKADĖS UOLA
1

VERTIMAI 
• Gilbert Keith Chesterton.
KALĖDOS IR PIRMIEJI ŽAIDIMAI
16
• APIE TAI, KĄ PRIBAIGTI IR KĄ TAISYTI3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Metju Herbert.
DAUGIAVEIDIS
7

AKTYVIOS JUNGTYS 
• VINCENTO GALLO PASAULIO METABOLIZMAI15

KRONIKA 
• VLADAS ŠIMKUS (1936.X.15–2004.IX.6)2
• BĖGIMAS VIETOJE2
• ĮKURTA VERTĖJŲ SĄJUNGA3
• "KLASIKOS" NAUJIENOS IR KITA2
• NAUJO EUROPOS TEATRO SIRENOS2
• VILNIAUS TEATRAS "LĖLĖ" SVEIKINA VETERANUS LĖLININKUS
• LIETUVOS AUTORIŲ TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJOS AGENTŪRA LATGA-A
• LIETUVIŲ MENININKŲ DARBAI BUS EKSPONUOJAMI BERLYNO MENŲ AKADEMIJOJE1

DE PROFUNDIS 
• Kerry Shawn Keys.
ORBIT KALNAS
3

DAILĖ

TARPTAUTINIS PLENERAS DRUSKININKUOSE

Pillė Veljataga

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jessie Bernnan. "Atskleista (pagal Paulą Rego)". 2004

210-ąsias miesto įkūrimo metines mininčiuose Druskininkuose rugpjūčio 15–25 d. V.K. Jonyno galerijoje vyko tarptautinis pleneras, skirtas Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) atminimui. 1989 m. nusprendęs pasistatyti namą-galeriją Lietuvoje, dailininkas pasirinko Druskininkus, aktyviai reiškėsi miesto meniniame gyvenime, puoselėjo galerijos, kaip tarptautinio dailės centro, viziją. Pasak plenero atidaryme dalyvavusios išeivijos dailininkės Rimgailės Jonynaitės-Zotovienės, Jonynas, kūręs grafiką, skulptūrą, tapybą, vitražą, būtų patenkintas, matydamas čia įvairių šalių ir sričių menininkus. Į plenerą buvo pakviesti išeivijos dailininkai – Melburne gyvenantis grafikas Adolfas Vaičaitis (garbaus amžiaus dailininkas plenere nedalyvavo, bet kiek anksčiau lankėsi galerijoje, paliko akvarelės kūrinį ekspozicijai) bei skulptorė Ramunė Laima Vasaris iš Barselonos. Užmezgus ryšius su Lietuvos Respublikos Garbės konsulu Velse Anthony’u Parceriu, į Druskininkus atvyko du jauni dailininkai iš Velso – grafikė Jessie Brennan ir tapytojas Robertas Lawtonas. Su tapytoju, profesoriumi iš Helsinkio Tommi’u Mäkelä plenero iniciatorė muziejininkė Riina Nedzelskienė (Estijos dailės akademijos absolventė, keliolika metų gyvenanti Druskininkuose) kalbėdavosi ir suomiškai. Estų kalba skambėjo ne ką rečiau nei lietuvių, anglų, ją vartojo vyresniosios kartos grafikė Õnne Eelma, jauna grafikė, fotografė Evelin Varik, architektė Heli Ernesaks bei seniai Lietuvoje gyvenančios estės – šių eilučių autorė ir metalo dailininkė Tiju Ene Vaivadienė. Pastaroji bei tapytoja Rūta Katiliūtė, pastelės technika dirbantis Adelbertas Nedzelskis – plenero dalyviai, prie kurių pavardžių plakate nurodoma Lietuva. Anglų kalba bendravo kompiuterinę grafiką kuriantis Markas Finkas iš JAV, o rusiškai šnekėti teko ukrainiečiui videomenininkui Jurijui Jermolenko.

Susirinkdavusiems vakaroti galerijos vestibiulyje netrukdė kalbų "babilonas", amžiaus ir meninių interesų skirtumai. Plenero organizatoriai siekė supažindinti su V.K. Jonyno kūryba, tad kasdien buvota maestro kūrinių apsuptyje. O vilnijanti laukų bei miškų panorama nuo Liškiavos piliakalnio ar Nemuno tėkmė, atsiverianti akiai vos išėjus iš sanatorijos, kurioje buvo apgyvendinti plenero dalyviai, leido pajusti Dzūkijos kraštovaizdžio dvasią. Ir nesistebėti, jog iš šio regiono yra kilę daug menininkų. Dar – išsami pažintis su Čiurlionio kūryba ne vien Druskininkuose, bet ir Kaune, apsilankymas Grūto parke, kuris, manau, gerai atspindi vieną kultūros raidos Lietuvoje tarpsnį. Ir pats miestas, stebinantis gatvių švara, gėlynų gausa. Šilti svečių atsiliepimai apie viešnagę Lietuvoje, Druskininkuose, V.K. Jonyno galerijoje nebuvo formalūs.

Į plenero pradžioje surengtą parodą dailininkai atsivežė po kelis kūrinius ("Draugystės" sanatorijai, kurioje gyveno ir gydomosiomis vandens procedūromis naudojosi plenero dalyviai, padovanota solidžių darbų). Uždarymo dieną R.Katiliūtė, kurios dvi mėlynosios drobės traukte traukė lig šiol dailininkės kūrybos nemačiusių užsienio kolegų žvilgsnius, dar pateikė subtilaus kolorito mišria technika atliktų darbų. Archajiškus motyvus juose, pasak dailininkės, inspiravo Liškiavos bažnyčioje matytų audinių raštai. R.Lawtonas, atsivežęs augmenijos fragmentus bei jų atspindžius vandenyje vaizduojančių naiviai "tikroviškų" drobių, tapė susidvejinusios realybės peizažą, kuriam modeliu tapo veidrodiniai atspindžiai Nemuno vandenų paviršiuje. Talentingai sukurtus psichologinius portretus bei ryškų konceptualumą demonstravo J.Brennan estampai ir piešiniai tušu. J.Jermolenko, kurio jaunatviškai efektingus videodarbus žiūrėjo vien plenero dalyviai, parodoje prisistatė prie kavinės stalelio pradėtus, visų drauge sėdėjusių pratęstus, vėliau paties autoriaus koloristiniam sumanymui paklususius piešinius flomasteriu. Šmaikštūs, meistro ranka atlikti T. Mäkelä’s škicai, elegantiškas nespalvotas Õ. Eelmos estampas, preciziški M.Finko kompiuteriu pieštos grafikos lakštai, T.Vaivadienės metalo plokščių švytintis varis, išraiškingi R.L.Vasaris skulptūrų iš medžio šaknų siluetai, jaukios A.Nedzelskio pastelės, dekoratyvi H.Ernesaks akvarelių spalvų gama – visa tai praturtino Druskininkų meninį gyvenimą.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:19:56 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba