KARŠTA VASAROS GITARA

Kristupo vasaros festivalis, kaip ir dera dideliam festivaliui, vis labiau segmentuojasi pagal žanrus ir temas. Šiemet šalia vargonų ciklo suskambo dar du "Kristupo" projektai, kuriuos drąsiai galima vadinti "festivaliais festivalyje" – "Kristupo klavyrai" bei "Karšta vasaros gitara".

Iš tiesų Vilniuje esama aistringų gitaros mėgėjų – per patį vidurvasarį Šv. Kotrynos bažnyčia buvo perpildyta, o ispano Pepe’s Justicijos koncertą netgi teko pakartoti. Taigi galima drąsiai teigti, jog Vilniaus muzikiniame gyvenime atsirado ryškus bei reikalingas renginys, savotiškas centras, apie kurį šiandien gali suktis didelė gitaros muzikos gyvenimo dalis. Ciklui "Karšta vasaros gitara" vadovauti buvo pakviestas žymus Vokietijos gitaristas, Miunsterio aukštosios muzikos mokyklos dekanas ir gitaros profesorius Reinbertas Eversas. Jo dėka Kristupo festivalis tapo solidžiu tarptautiniu gitaros centru. Lietuvoje dar nėra buvę, kad vienu metu susirinktų tiek daug klasikinės gitaros žvaigždžių: vienu geriausių pasaulio gitaristų šiandien laikomas japonas Šin Iči Fukuda (Shin Ichi Fukuda), estų gitaros meistras Heiki’s Mätlikas, ispanas flamenko virtuozas Pepe Justicija. O svarbiausia, kaip parodė baigiamasis koncertas, kuriame grojo jaunieji gitaristai iš Estijos, Lietuvos ir Pietų Korėjos, šio renginio tikslas – ne tik paįvairinti muzikinį Vilniaus vasaros gyvenimą, bet ir bandyti tapti svarbiu edukacijos centru, naujų talentų radimosi vieta.

"Karštą vasaros gitarą" pradėjo, kaip ir dera, jos vadovas R.Eversas, puikiai Lietuvoje pažįstamas gitaristas, kasmet pasirodantis čia ir rečitaliuose, ir su orkestru, ir kaip kamerinių ansamblių dalyvis. Neužmirštamas prieš kelerius metus buvo gitarų dueto koncertas Bernardinų bažnyčioje, kur R.Eversas grojo kartu su W.Weigeliu.

Šį kartą R.Eversas parengė solidžią akademinę programą, kurios akcentu tapo J.S.Bacho kūriniai. Šios gitaros interpretacijos, atliekant smuikui parašytą muziką, pasižymėjo apgalvota koncepcija. Gal tik nustebino Everso atlikta "Čakona", kurią muzikantas pateikė kaip ištisinį besiplėtojantį vaizdą. Puikiai nuskambėjo kontempliatyvi ir erdviškai įprasminta Lietuvoje beveik nežinomo Peterburgo kompozitoriaus A.Knaifelio "Postliudija". Ryškiai ir vaizdingai buvo paskambinti ispanų kompozitorių J.Turinos, F.Soro ir kitų kūriniai.

Tikru gitaros poetu galima pavadinti japonų gitaristą Š.Fukudą. Nepriekaištinga technika, virtuoziškumas, nepaprasta muzikavimo laisvė, per plauką priartėjanti prie improvizacijos, buvo tarsi nepastebimi dalykai – lyrinis vaizdingumas, subtilus skambesys, lėtųjų dalių nirvana hipnotizavo klausytojus. S.Fukudos repertuare nemažai šiuolaikinių kompozicijų, parašytų specialiai jam. Dalį jų gitaristas atliko ir koncerte Vilniuje. Tačiau bene labiausiai mūsų publiką jis nustebino pristatydamas žymųjį japonų modernistą Toru Takemicu (Takemitsu) kaip popmuzikos ir populiarių filmų kompozitorių.

Mūsų kaimynams festivalyje atstovavo estas, Talino muzikos akademijos dėstytojas H.Mätlikas. Šis puikus gitaristas pateikė itin solidžią bei rimtą programą, kurią sudarė vien J.S.Bacho ir M.Regerio kūriniai, reikalaujantys ypatingo meistriškumo bei subtilios interpretacijos. H.Mätliko susikaupimas, charakteringi niuansai ir labai tiksliai perteikiamas stilius klausytojus sužavėjo. Estai išties gali didžiuotis tokiu gitaristu.

P.Justicija, Kristupo festivalyje sulaukęs didžiausio publikos dėmesio ir pasisekimo (organizatoriams netgi teko surengti papildomą koncertą, kai visi norintys netilpo į sausakimšą Šv. Kotrynos bažnyčios salę), Ispanijoje yra vienas nedaugelio gitaristų, grojančių solinę flamenko muziką be šokėjų ir kitų instrumentų pritarimo. Naujas jo albumas "…Y tiempo" buvo pripažintas geriausiu Ispanijoje metų flamenko įrašu. P.Justicija – kompozitorius ir improvizatorius, flamenko pagrindu sukūręs savą improvizacinės muzikos stilių, tarsi jungiantį andalūziškojo flamenko ir džiazo bruožus. Koncerte Vilniuje P.Justicija pademonstravo geriausius ispanų gitaros mokyklos bruožus – virtuoziškumą, muzikavimo laivę, spontaniškumą, nepaprastai plataus diapazono gitaros skambesį. Koncertai nuskambėjo kaip vientisos siuitos. Improvizuojantis, laisvas ir labai temperamentingas muzikanto grojimas nepaliko abejingų klausytojų.

Nepaprastai įdomus buvo jaunųjų gitaristų koncertas, kuriame daugiausia grojo Lietuvos atlikėjai. Puikiai, techniškai švariai muzikavo Saulius S. Lipčius, dar kartą paliudijęs savo meistriškumą. Gerai pasiruošęs yra ir Valdemaras Mikuckis. Vis dėlto, siekiant techninio tobulumo, šiek tiek nukentėjo pati muzikos dvasia. Jis grojo pernelyg atsargiai, susivaržęs. Štai I.Albenizo "Asturias" buvo grojamas per lėtai, muzika prarado jai būdingą gyvą, ugningą virtuozišką charakterį. Nors lyriškos vietos skambėjo labai įtikinamai ir įkvėptai.

Nepaprastai įdomu buvo susipažinti su estų gitaros mokykla, kurios vadovą H.Mätliką girdėjome festivalyje. Mokyklai būdingas akademiškumas. Stipri gitaristė, pasirinkusi sudėtingus A.José ir M.de Ferranti kūrinius, techniškai juos atliko labai sėkmingai, deja, jai kiek trūko artistiškumo, gebėjimo įtikinamai perteikti muzikos charakterį, todėl jos grojimas atrodė dar neatsikratęs mokykliškumo.

Visiškai priešingą įspūdį paliko R.Everso mokinio Sung Jin Kimo iš Pietų Korėjos muzikavimas. Nepaprastai subtiliai nušlifuotos atskiros frazės, imponuojantis susikaupimas, tiesiog grafiškas faktūrų perteikimas ir tikslumas liudijo, kad girdime jau subrendusį muzikantą. Ypač įspūdingai skambėjo N.Koškino raiškus, kupinas išmonės ciklas "Princo ženklai". Vis dėlto nepaprasto subtilumo ir intymumo siekimas, nuolatinis piano, visą koncertą tarsi balansuojant ant girdimumo ribos, neleido atsiduoti muzikos sugestijai, nuolat pasigesdavome aiškesnio ir skambesnio gitaros garso.

Taigi "Karšta vasaros gitara" pranoko visus lūkesčius ir tapo tikra švente klausytojams. Bene vienintelis priekaištas festivalio organizatoriams būtų ciklo pavadinimas, vargiai atitinkantis kilnią klasikinės gitaros muzikos prigimtį, tarytum atėjęs iš kokios nors prasto popso reklamos. Tačiau net ir tai nesumažina vilčių, kad taip sėkmingai užgimusi gitaros festivalio tradicija bus pratęsta ir kitąmet.