Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-09-10 nr. 3014

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Friedrich Hölderlin.
LIKIMO DAINA
5
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI2
• TEATRAI1
• KONCERTAI1
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Birutė Jonuškaitė.
LIKIMO NUMYLĖTINIS
1
• LIETUVIŲ PEN CENTRO SKILTIS3

IŠ PATIRTIES 
• Teodoras Četrauskas.
VIENAS KITAS VERTĖJO GYVENIMO YPATUMAS
1

LITERATŪRA 
• Danutė Mukienė.
PIRMOJI MOTERIS RAŠYTOJA ISTORINĖJE LIETUVOJE
5

KNYGOS 
• Jurgita Butkytė.
SKRYDIS PO STIKLO GAUBTU
• ŽVILGSNIS IŠ ATOKIAU
• KAIRĖ IR DEŠINĖ1
• MES NIEKADA NEBUVOME MODERNŪS1
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Pillė Veljataga.
TARPTAUTINIS PLENERAS DRUSKININKUOSE
• ADASOS SKLIUTAUSKAITĖS LINIJOS1
• Thomas Gädeke.
VOKIETIJOS SKULPTORIAUS KARLO HARTUNGO PARODA "BESIKEIČIANTI FIGŪRA"
• PLUNGĖJE – TARPTAUTINĖ PARODA1

KINAS 
• LIETUVOS ANIMATORIAI TARPTAUTINIUOSE FESTIVALIUOSE2
• EUROPOS PAVELDO DIENŲ PREMJEROS "SKALVIJOJE"
• Rasa Paukštytė.
PRANCŪZIŠKAS SAVAITGALIS
1

TEATRAS 
• JAUNIMO TEATRAS ŽADA ĮVAIROVĘ2

MUZIKA 
• Dalia Songailaitė.
KARŠTA VASAROS GITARA
5
• LIETUVIŲ MUZIKOS BIČIULIS – CLAUDE’AS BALLIFAS (1924–2004)3

MENO DIS/KURSE* 
• Tautvydas Bajarkevičius.
RAM6: PERMĄSTANT NAUJĄSIAS MEDIJAS
30

POEZIJA 
• MARIUS BUROKAS13

PROZA 
• Juozas Marcinkevičius.
LEUKADĖS UOLA
1

VERTIMAI 
• Gilbert Keith Chesterton.
KALĖDOS IR PIRMIEJI ŽAIDIMAI
16
• APIE TAI, KĄ PRIBAIGTI IR KĄ TAISYTI3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Metju Herbert.
DAUGIAVEIDIS
7

AKTYVIOS JUNGTYS 
 VINCENTO GALLO PASAULIO METABOLIZMAI15

KRONIKA 
• VLADAS ŠIMKUS (1936.X.15–2004.IX.6)2
• BĖGIMAS VIETOJE2
• ĮKURTA VERTĖJŲ SĄJUNGA3
• "KLASIKOS" NAUJIENOS IR KITA2
• NAUJO EUROPOS TEATRO SIRENOS2
• VILNIAUS TEATRAS "LĖLĖ" SVEIKINA VETERANUS LĖLININKUS
• LIETUVOS AUTORIŲ TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJOS AGENTŪRA LATGA-A
• LIETUVIŲ MENININKŲ DARBAI BUS EKSPONUOJAMI BERLYNO MENŲ AKADEMIJOJE1

DE PROFUNDIS 
• Kerry Shawn Keys.
ORBIT KALNAS
3

AKTYVIOS JUNGTYS

VINCENTO GALLO PASAULIO METABOLIZMAI

[skaityti komentarus]

iliustracija

Žymusis Britų leiblas "Warp" garsėja savo elektronine muzika, bet štai vienas iš 2001 m. išleistų albumų išsiskiria savo skambesiu, kuris yra nebūdingas elektroninei muzikai, maža to, "iškrenta" iš visos "Warp" produkcijos. Be to, ir ją įrašęs žmogus – kontraversiška asmenybė, publikai galintis pasirodyti daugiau nei keistas. Taip yra kalbama apie Vincento Gallo išleistą albumą "When" ("Kada"). Tai dešimt kompozicijų, dainų ir instrumentuočių... Tylus, subtiliai skambantis, skaidraus garso, švelnus. Dainos apie neatsiskleidžiančius, neryškius santykius, bendravimo tarp eilučių pesimistines potekstes, melancholija, kartkarčiais šnarantis saksofonas, akustinės gitaros čiurlenimas, lėtai ir vangiai slenkantys virpančio garso pasikartojimai. Tuštuma, vienatvė, sutemos, mėgėjiško įrašo įspūdis. Muzika padaryta paprastai, kuklūs būgnų ir lėkščių garsai, skambantys tarsi už vatinės uždangos, atsiduria antrame plane, kas yra labai būdinga "low-fi" įrašams (t.y. įrašams, padarytiems namų sąlygomis). Bet iš tiesų tai joks "low-fi" ir sunku patikėti, kad galėtų būti, nes Vincentas Gallo – žmogus pamišęs dėl kokybiškos aparatūros, už kurią tobulesnės negalima būtų rasti. Todėl viskas skamba lyg akustinis indi-albumas, įrašytas "hi-end" fanatiko, rafinuoto stilisto, vertinančio gerą dizainą. Ir tai ne vienintelė šio albumo keistenybė.

Muzika skamba taip, jog nesunku ja patikėti, labai melodingai, akimirksniu pritraukianti žmones, turinčius priežasčių be ypatingos meilės žvelgti į aplinkui esantį pasaulį. Gali pasirodyti, kad šią muziką kuria kiek nelaimingas ir romantiškas, baltalytis jaunuolis. Ir be reikalo taip atrodo. Už viso to stovintis žmogus nė kiek nepanašus į graudulingą jauną poetą. Ilgaplaukis reakcionierius, ultrakonservatorius, antidemokratas, estetas, dendis, snobas, kultinis personažas. Iš nedaugelio interviu sunku iš karto atsakyti į klausimą: kas toks Vincentas Gallo?

Šiuo metu Vincentui Gallo 39 metai. Jis gimė Bufalo mieste. Tėvai – išeiviai iš Sicilijos. Savo tėvynainius jis vadina tikromis beždžionėmis. Vincento vaikystė buvo pilka, kvaila ir nelaiminga. Įtempti ir grubūs santykiai su tėvais, jokios pagarbos ir jausmų vaikui, pasibaigė Vincentui sulaukus 16 metų. Tėvas išvarė jį iš namų. Taip iš pradžių jis atsidūrė Europoje, o vėliau Niujorke, pankų bendruomenėje, andergraunde, tarp menininkų, muzikantų ir nepriklausomo kino kūrėjų. Kurį laiką kartu su jaunu menininku Jeanu Micheliu Basquiatu, Andy’u Warholo bičiuliu, grojo pankroko grupėje "Gray".

Vincentas Gallo – dailininkas, kurio darbai turėjo didelį pasisekimą, jais prekiavo prestižinės Niujorko galerijos. Jis surengė 15 autorinių parodų, o 1990 metais metė tapybą. "Aš nustojau tapyti aukščiausiame savo sėkmės taške – vien dėl to, kad niekas negautų mano nuostabių kūrinių. Aš tyčia tai padariau..."

Ilgą laiką Gallo dalyvavo "Formulė 2" varžybose. Daugiau nei 80 kartų tapo prizininku.

Gallo jau 20 metų rašo straipsnius ir recenzijas muzikiniams žurnalams. Jo senos garso aparatūros kolekcija geriausia pasaulyje. Kiekvienas jo namų garso stereosistemos stiprintuvas kainuoja tiek, kiek ir naujausias RollsRoyce automobilis. Jo audiotekoje 15000 plokštelių, yra sukaupęs daugiau nei 7000 videokasečių. Važinėja 1972 m. Ferrari. Gyvena name, kurį suprojektavo ir pastatė architektas Johnas Lautneris. Ši vila, savaime suprantama, yra viena iš XX amžiaus architektūros šedevrų ir egzistuoja kaip vienetinis egzempliorius. 1980-aisiais Gallo sublizgėjo hiphopo undergroundas, buvo breiko šokėjų trupės vadybininkas, ir vienas pirmųjų baltaodžių reperis.

Vincentas Gallo – kino aktorius. Jis nusifilmavo 17-oje kino filmų. Dirbo su tokiais režisieriais kaip Emiras Kusturica ("Arizona Dream"), Abel Ferara...

Vincentas, kaip fotomodelis, dalyvavo sensacingose Kelvino Kleino reklaminėse akcijose. Vėliau demonstravo dizainerių Yohi Yamamoto ir Ana Sui drabužius.

Jis neabejotinas moterų numylėtinis. Aistringas meilužis, tačiau nelinkęs moterims suteikti per daug romantiškų iliuzijų. Jau daugelį metų duodamas interviu jis kelia sąlygą, kad žurnalas garantuotų, jog jo nuotrauka bus viršelyje. Arba "Titlestory", arba nieko. Juk visi kiti tekstai tėra pauzių užpildymas tarp reklaminių skelbimų.

Gallo nerūko, nevartoja alkoholio bei narkotinių medžiagų. Jis metė savo merginą dėl to, jog ji du metus melavo, kad nerūko ir negeria. Žmones, vartojančius alkoholį ir narkotikus, jis vadina kvailomis kiaulėmis, pralaimėtojais, mainstreamo publika. "Taip, taip – narkotikai tai mainstreamas, susitepusių sielų teritorija". Jam tai – tabu. Mainstreamo jis nekenčia visa savo siela.

Gallo taip pat ir kino režisierius, jis nufilmavo juostą "Buffalo 66", pats parašė scenarijų, sukūrė garso takelį, pats vaidino ir apmokėjo filmavimo išlaidas. Filmas tapo kultiniu. Į premjerą netilpo net 14 tūkstančių norinčiųjų, bet nei vieno apdovanojimo filmas taip ir nepelnė. Kanų festivalio organizatoriai šį filmą ignoravo, prioritetą suteikdami neseniai pasirodžiusiai "Godzilai". Ištikus pykčio priepoliui, Kanuose jis iškėlė viešą nepasitenkinimo sceną, kurios metu į skutelius suplėšė savo pasą. Vėlesniuose interviu jis išpeikė visus daugmaž žinomus nepriklausomo kino atstovus, nuteikė prieš save visas Holivudo kino studijas ir visą kino žiniasklaidą. Dabar Holivude jis persona non grata.

iliustracija

Vincentas Gallo – sukūrė ir savo drabužių liniją. Jis projektuoja batų modelius ir dėvi tik pagal jo eskizus pagamintus batus. Iškilus reikalui, pats gali pataisyti televizorių arba šaldytuvą.

Vincentai, ko tu negali daryti?

Aš daugiau negaliu niekuo pasitikėti ir negaliu nieko mylėti.

Kodėl?

Todėl, kad žmonės – prisitaikėliai ropliai, šliaužiojantys iš vietos į vietą prisitaikėliai. Prisitaikantys ten, prisitaikantys čia, šlykštūs prisitaikėliai!

"Aš nekenčiu visų žmonių grupių, kurias vienija tam tikri interesai, visų taip vadinamų mažumų. Aš prieš visus "žydrus", visas mažumas, kurios kovoja kad taptų mainstreamo dalimi. Tu tik pasižiūrėk į gėjus, jie taip atkakliai stengiasi priklausyti heteroseksualiniam mainstreamui ir dabar visi senieji mainstreamo kompleksai jau būdingi žydrajai kultūrai. Kai tu sensti, turi mokėti už seksą, jei nesirengi madingai ir prabangiai, tampi neįdomus ir nepatrauklus. Kai tu per daug plaukuotas, pernelyg liesas ar apskritai kažkaip neįprastai atrodai, tu tampi atstumtuoju. Geriausia jei tu jaunas, besirūpinantis savo išvaizda blondinas. Nebeliko jokio ryšio tarp gėjų judėjimo ir andergraundo, t.y. žmonių, kurių gyvenimo būdas išties neįprastas".

"Kai šiandien mūsų žmonės kalba apie engimą, laisvių suvaržymą – tai visiška nesąmonė. Paskutiniųjų 2000 metų civilizacijos kontekste, šiandieninės aistros rasinės diskriminacijos klausimais parodo tiesioginį žmonių tamsumą. Buvo laikai, kai žmonių engimas pasiekė kritinę, šokiruojančią formą. Jeigu šiandien mes paklausytume, su kuo kovoja moterų judėjimai, žydrieji ar juodaodžiai... jie juk bepročiai! Šio pasaulio krizės yra ganėtinai paprastai paaiškinamos. Žmonės nėra nuoširdūs, netgi tada kai mylisi ar vartoja narkotikus. Kai anksčiau nuspręsdavau mylėtis, nepaisant socialinių ir religinių struktūrų nustatytos tvarkos, man buvo aišku, kad tai sąmoningas mano sprendimas. Mano ir mano partnerės. Tam tikra prasme, mes buvome undergroundo dalimi, jokiu būdu nepriklausėme mainstream’ui. Kai šiandien paaugliai užsiiminėja seksu, o jie juk visi juo užsiiminėja, tai tas noras kyla visai ne iš troškimo nepaklusti. Apie sąmoningo sprendimo valią neverta ir kalbėti. Tai tik vartojimas, aklas, bejėgis, nesąmoningas. Be abejo, aš kalbu apie mainsteamą, kuris elgiasi taip, tarsi būtų andergraundas.

Undergroundas, kuris vartotų narkotikus, užsiminėtų seksu, lankytųsi klubuose. Tai pats nemaloniausias, šlykščiausias mainstreamas Žmonijos istorijoje".

"Aš vertinu savo muziką kaip naują ir progresyvią. Problema ne menininkuose, o publikoje. Nebeliko kam įrašinėti muziką, kurti filmus, vienintelis dalykas, ko trūksta šiam pasauliui, tai gera publika. Žmonių, kurie iš tikrųjų nori žiūrėti filmus, nori klausyti muzikos, subtilių, išprususių žmonių. Tu gali būti tiek geras, kiek gera tavo publika. Bet kur ji?"

"Viena vertus, menas išgelbėjo mano gyvybę, kita – pavertė mane vergu. Aš perdaug dėmesio skiriu daiktams. Mėgstu praktiškus daiktus, padarytus su aukšta pramonine logika. Arba atvirkščiai – ištobulinto, rafinuoto dizaino daiktus. Likusieji, t.y., kas yra per vidurį, sukelia man nuobodulį. Nepakenčiu klaikiai atrodančių daiktų".

"Kai kažką darau, aš įsivaizduoju, kaip turi atrodyti pasaulis, ką turi mylėti žmonės, kaip turi mąstyti, girdėti, kokios spalvos turi būti panaudotos. Aš noriu absoliučiai viską kontroliuoti: estetiką, poetines metaforas, koncepcijas. Aš nenoriu tiesiogiai skaudinti žmonių, aš darau tai konceptualiai".

Netikiu, kad už masinės paklausos ar didelio populiarumo gali būti kas nors gero. Taip, iš dalies aš pritariu elitariniam požiūriui. Tas pats tinka ir menui. Menas turi būti turiningas. Menas negali būti visiems priimtinas. Terminas "Populiarusis menas" neturi prasmės. Aš – menininkas ir menas kreipiasi į tokius kaip aš – įdomius, daugiasluoksnius žmones. Menas privalo būti radikalus, turi erzinti kuo daugiau žmonių. Žmonės, kurie iš tiesų yra brandūs, kurie įtakoja likusius ir palieka po savęs žymę, tokie žmonės protauja kategorijomis, esančiomis toli už populiariųjų idėjų ribų".

"Masių nedomina tai, kas galėtų būti, jas domina tai, kas jau buvo. Aš galvoju, kad muzika atsidūrė tokioje pačioje padėtyje kaip ir teatras. Auditorijoje nerasi jokio įkvėpimo žymių, ir niekas jau nelaukia ir neplanuoja dar vienos naujos teatro revoliucijos. Aš kartoju: kodėl teatre neatsitiko nieko įdomaus per pastaruosius 50 metų? Tik todėl, kad žmonės, einantys į teatrą, netekę įkvėpimo. Neįmanoma mėgautis tuo, jog žmonės, kurie perka muziką, eina į koncertus – tokie neįdomūs. Mano manymu, būtent žiūrovai kastravo meno vystymąsi. Analogija būtų tokia:

daugybė moterų apdovanojo begalę neįdomių vyrų lytiniu aktu. Daugybė neatsakingų vyrų, būdami blogais tėvais bei blogais meilužiais, buvo subsidijuojami seksu ir meile moterų, kurios nieko ypatingo ir nesitikėjo. Šiandien bet kuris menkysta, kiekvienas bukaprotis padaras, eilinis nevykėlis turi galimybę dulkintis. Tai tapo taip paprasta, jog iš nusivylimo man svyra rankos".

Pagal užsienio spaudą parengė Nura Sho ir Vlad.

 

Skaitytojų vertinimai


10134. zetas2004-09-14 07:45
stachiai durnas tas vincentas

10135. zetas2004-09-14 07:48
viskas ka jis sako yra prieshingai ir del kiekvienos tezes galima stipriai pasikapoti bet mes to nedarysim

10136. Audrius2004-09-14 09:55
O man atrodo, kad jis normalus. Jis gyvena kaip galvoja, o ne galvoja kaip gyvena.

10146. Shakermaker :-) 2004-09-15 08:01
Visų pirma, tai labai džiugu buvo atrasti straipsnį apie Gallo.Visų antra, man tikrai patinka jo darbai ( kad ir straipsnyje minėti "Buffalo 66" ir "When"). Faktas, kad prieštarauti jam būtų galima, bet, kaip minėjo Zetas, mes to nedarysim ;) Tegu gywena ir daugiau kuria. "Todėl, kad žmonės – prisitaikėliai ropliai, šliaužiojantys iš vietos į vietą prisitaikėliai. Prisitaikantys ten, prisitaikantys čia, šlykštūs prisitaikėliai!". Šiai jo minčiai, manau, niekas nepaprieštaraus.

10157. vladas :-) 2004-09-15 23:29
Tai šių laikų apaštalas, šventasis. Kaip mes (šių laikų visuomenė - kad ir lietuviai Lietuvoje) pagedę: ir matosi, ir lengva numanyti iš reiškiamų nuomonių.

10163. q2004-09-16 08:35
kodel nera Vincento nuotraukos L&M virselyje ?

10166. to 101462004-09-16 10:08
savoka zetas rashosi ish mazhosios (tox brendas)

10195. whatever you chose2004-09-17 16:13
vincentui dar ne galas, vincentas nuostabus. vincentas nori undergroundo, kurio jau niekad nebebus.

10196. what ever you choose2004-09-17 16:17
jei vincentas nebutu toks piktas, kad pasaulis pasikeite ir undergroundas seniai virtes mainstreamu, butu mieliau priimamas. del viso kito jis aisko teisus. visiems rekomenduoju jo bufalo 66 ir when

21322. sima2006-01-13 20:55
vincent gallo zmogus is didziosios raides...estetas todel jis man tiek panasus i mane

26000. PRO :-) 2006-04-29 17:10
Turintis tvira savo nuomuone zmogus... uz tai as jy labai gerbiu...

27454. aistin2006-05-30 01:00
taip, vincentas pavaro. taip, bufallo 66 yra kietas filmas. bet kaip mane uzkniso tas jo perfekcionizmas, tas požiūris, kad štai, visi jūs kiaulės. Nedrįsk manęs teisti vincentai. tu šios teisės neturi, nes aš tau jos neduodu!

40999. Vivi :-) 2007-09-29 21:44
Duok Dieve mums tiek sukurti,sukaupti,igyvendinti,pasiekti...suvokti,patirti.Zavi asmenybe visame kame..o apie kiaules-kiekvienas savo trukumus pastebime kituose ir ju nekenciame!Sorry,Vincentai,bet mes visi tave mylim,o tu kankinkis,tai padeda kuryboje!

60974. jurgele :-) 2010-07-02 00:18
stumia jis normaliai:)

61510. Lubinas :-) 2010-07-19 15:00
Visiems, kam jis patinka, rekomenduoju filmus: The Brown Bunny, Tetro. Nuostabus kūrėjas, kurį, gaila, daugumai sunku pripažint.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:19:43 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba