Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-06 nr. 3137

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arvydas Genys.
SVEIKI SULAUKĘ ŠVENTŲ VELYKŲ!
91
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
 DEŠIMTMEČIO GODOS

AKTUALIJOS 
• Evaldas Ignatavičius.
VASARIO NOSTALGIJOS

VERTIMAI 
• Liudmila Petruševskaja.
KOMANDIRUOTĖ MANNO PUSĖN
6

LITERATŪRA 
• Elina Naujokaitienė.
GUNDYMAI, ARBA PLAUTAS IR EROTAS CHARLES’IO BAUDELAIRE’O IR LIETUVIŲ „VIDINĖS“ EMIGRACIJOS POEZIJOJE
2

KNYGOS 
• „VILNIAUS PEIZAŽAS“
• „PER ASPERA...“
• „KAS TAS VAIKINAS?“11
• „BALTOJI GĖLELĖ IR PASLAPTINGOJI VĖDUOKLĖ“2
• Jūratė Baranova.
RAŠYTOJAS: ASMUO AR KŪRĖJAS?
2
• LITERATŪRA VS MAKULATŪRA15
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
REABILITUOTI DEVINTĄJĮ DEŠIMTMETĮ
9
• Rita Mikučionytė.
MONOLOGAI PROVOKUOJA DIALOGUS
13

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
GĖRĖJIMASIS IŠ TOLI

TEATRAS 
• VILNIUJE RINKSIS UNIVERSITETŲ TEATRAI

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
ISTORIJOS LAPELIS
10

PAVELDAS 
• Regimanta Stankevičienė, Rūta Kasiulytė-Jurčienė.
RESTAURUOTAME ŠILUVOS BAZILIKOS PAVEIKSLE – JĖZAUS TEISMAS

POEZIJA 
• VIRGINIJA KULVINSKAITĖ4
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS34

PROZA 
• Tomas Šinkariukas.
KAI DIEVAS MUS UŽVERS
77

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• LAIKAS SU ARŪNE TORNAU2
• Jolita Januškevičiūtė.
SUDIE IR SVEIKA, REVOLIUCIJA
1

PRISIMINIMAI 
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
TREČIOJI VASARA. 2004 METŲ RUGPJŪTIS
3

KRONIKA 
• NEPATOGI TIESA
• „TREČIASIS ŠATRIJOS RAGANOS LAIKAS“1
• DVASINIŲ LIGŲ ANALIZĖ ŠV. JOKŪBO LIGONINĖJE1
• Stanislovas Abromavičius.
LRS KAUNO SKYRIUI VADOVAUS P. PALILIONIS
• „JEI TAIP, TAI ŠITAIP“2
• „ATVIROJE ERDVĖJE“ EKSPERIMENTUOS KETVERTAS JAUNŲ KŪRĖJŲ

DE PROFUNDIS 
• Saulius Naktinis.
ŠIEK TIEK VELNIAVOS
3

DAILĖRAŠTIS 
• ĮVADAS
• LDS MĖNRAŠTIS UŽAUGO
• APIE VILNIAUS TAPYBOS TRIENALĘ
• PASVEIKINTI 2006 METŲ LAUREATAI
• Nijolė Nevčesauskienė.
DĖLIONĖ APIE IŠSKIRTINUMUS
• KNYGOS MENAS
• LDS GALERIJOSE
• JUBILIEJAI
• INFORMACIJA
• ATGARSIAI
• NAUJOS EKSPOZICIJŲ ERDVĖS

SIC!

DEŠIMTMEČIO GODOS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui sukako 10 metų. Ta proga kovo 28 d. Vilniaus rotušėje vyko konferencija ir buvo pristatytas SRTRF leidinys „Veiklos dešimtmetis“, kuriame sudėti fondo tarybos narių ir ekspertų samprotavimai apie įstatymus, kultūrinę spaudą ir fondo veiklą. Konferencijoje pranešimą apie Visuomenės informavimo įstatymo paskatas ir kliūtis perskaitė Vaiva Radikaitė-Žukienė, apie kultūros spaudos dabartį ir vizijas – Almantas Samalavičius, apie tai, kaip kultūrą praturtina krikščioniškasis dėmuo, – Paulius Subačius, apie kultūrinės spaudos leidybą, vadybą ir dalybą – Laurynas Katkus ir apie kultūrinės spaudos sklaidą – Rūta Gaidamavičiūtė. Konferencija išėjo visai padori – nei sukaktuvinė, nei vaidinga, o veikiau konstruktyvi ir mąsli. Jos dalyviai nepasidalino į fondo atstovų ir remiamųjų stovyklas, daugiau kalbėjo apie diskusijų reikalingumą ir būsimą bendradarbiavimą. Nebuvo ir per daug aimanuojama, nors tam priežasčių netrūko. Pagrindinė – nepakankamas valstybės dėmesys kultūrinei spaudai. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas, o kartu ir valstybės biudžeto pajamos padidėjo gerokai daugiau nei dvigubai, tačiau SRTRF finansavimas centrinei kultūrinei žiniasklaidai net sumažėjo nuo 4,5 iki 4 mln. litų. Žinoma, galima ir toliau kalbėti, kad fondas pats turėtų kaupti lėšas iš kitų šaltinių Lietuvoje ir užsienyje, bet, nepasikeitus valdžios požiūriui į kultūrinę spaudą, gerų permainų sunku tikėtis. O kad šis požiūris pasikeis, taip pat tikėtis nelengva, nes tie, kurie ką nors sprendžia, mūsų paprasčiausiai negirdi: vienintelis konferencijos dalyvis Seimo narys po sveikinimo kalbų paliko salę.

Pranešėjai kalbėjo apie Visuomenės informavimo priemonių įstatymą, kultūrinės spaudos situaciją, jos perspektyvas. Bendrais bruožais reziumuojant pasisakymus ir diskusijas galima pasakyti, kad, kultūrinės spaudos nepradėjus normaliau remti, jokių šviesesnių perspektyvų ir nesimato, tačiau tiek fondas, tiek kultūrinių leidinių leidėjai galėtų nuveikti šį tą daugiau. Pagrindinė prielaida – ne kaltinti vieniems kitus bei reikšti nepasitenkinimą, o bendradarbiauti, aptarinėti kylančias problemas, diskutuoti. Ne viską galima nupirkti už pinigus. Leidėjai turėtų labiau pasistengti burdami savo kolektyvus, telkdami autorius, užsakydami tekstus. Fondas galėtų imtis įvairesnės veiklos ypač skatindamas kultūrinių leidinių sklaidą. „Popieriniai“ leidinių tiražai mažėja, tačiau diagramos ne visai tiksliai atspindi padėtį. Platintojai nėra suinteresuoti platinti mažatiražius leidinius, dėti daug pastangų, kad jų parduotų šimtu kitu daugiau, tad realiai padidinti tiražą įmanoma tik per prenumeratą, kuri taip pat nedidėja leidiniams atsirandant internete. Decentralizavus pirkimus, bibliotekos, būdamos suinteresuotos lankomumo rodikliais, dažniausiai užsako brangius, tačiau turinio požiūriu beverčius spalvotus žurnalus. Fondas turėtų nemažindamas bendros paramos apimties rasti būdų centralizuotai užprenumeruoti savo remiamus leidinius švietimo ir kultūros sistemos bibliotekoms ir paskelbti visų jų pristatymo prenumeratoriams ir prekybos taškams konkursą. Tokių centralizuoto pirkimo institucijų, išsilaikančių iš urminių nuolaidų, apstu Vakarų Europoje. Kita vertus, sparčiai daugėja internetinių skaitytojų. Pavyzdžiui, kultūros savaitraščius per dieną atsiverčia vidutiniškai daugiau kaip penki tūkstančiai skaitytojų. Šios sklaidos bent jau kol kas apmokestinti nederėtų, tačiau šiuos skaičius ir jų kitimą turėti omenyje reikia. Taip pat fondas turėtų išrasti mechanizmą, kaip inicijuoti naujus kultūrinius leidinius.

Švietimo ir mokslo ministerijai bei Mokslo tarybai derėtų taip pat pasirūpinti kultūros integralumu ir išplėsti recenzuojamų leidinių ratą bei nustatyti, kad kiekvienas tyrėjas per metus privalo paskelbti bent po vieną su savo tyrimų sritimi susijusią publikaciją plačiajai visuomenei skirtame leidinyje. Dabartinė sistema tik didina uždaros akademinės ir viešosios kultūros atskirtį, kuri nė vienai iš jų nėra priimtina.

SRTRF leidinys „Veiklos dešimtmetis“ baigiasi VU Žurnalistikos instituto direktorės Audronės Nugaraitės straipsniu: „Žiniasklaida: pliuralizmas, konkurencija, koncentracija“, kuriame kalbama apie vis kryptingiau pateikiamą informaciją, žiniasklaidos bei kitokio verslo jungimąsi ir didėjančią koncentraciją. Gal iš tiesų kultūros leidiniams lemta tapti kitokios, nepriklausomos, nuomonės reiškimo salynu, o Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui – to salyno gyvybės garantu? To vieni kitiems ir palinkėkime.

Kornelijus Platelis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:19:07 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba