Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-06 nr. 3137

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arvydas Genys.
SVEIKI SULAUKĘ ŠVENTŲ VELYKŲ!
91
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• DEŠIMTMEČIO GODOS

AKTUALIJOS 
• Evaldas Ignatavičius.
VASARIO NOSTALGIJOS

VERTIMAI 
• Liudmila Petruševskaja.
KOMANDIRUOTĖ MANNO PUSĖN
6

LITERATŪRA 
• Elina Naujokaitienė.
GUNDYMAI, ARBA PLAUTAS IR EROTAS CHARLES’IO BAUDELAIRE’O IR LIETUVIŲ „VIDINĖS“ EMIGRACIJOS POEZIJOJE
2

KNYGOS 
• „VILNIAUS PEIZAŽAS“
• „PER ASPERA...“
• „KAS TAS VAIKINAS?“11
• „BALTOJI GĖLELĖ IR PASLAPTINGOJI VĖDUOKLĖ“2
• Jūratė Baranova.
RAŠYTOJAS: ASMUO AR KŪRĖJAS?
2
• LITERATŪRA VS MAKULATŪRA15
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
REABILITUOTI DEVINTĄJĮ DEŠIMTMETĮ
9
• Rita Mikučionytė.
MONOLOGAI PROVOKUOJA DIALOGUS
13

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
GĖRĖJIMASIS IŠ TOLI

TEATRAS 
• VILNIUJE RINKSIS UNIVERSITETŲ TEATRAI

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
ISTORIJOS LAPELIS
10

PAVELDAS 
• Regimanta Stankevičienė, Rūta Kasiulytė-Jurčienė.
RESTAURUOTAME ŠILUVOS BAZILIKOS PAVEIKSLE – JĖZAUS TEISMAS

POEZIJA 
• VIRGINIJA KULVINSKAITĖ4
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS34

PROZA 
• Tomas Šinkariukas.
KAI DIEVAS MUS UŽVERS
77

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• LAIKAS SU ARŪNE TORNAU2
• Jolita Januškevičiūtė.
SUDIE IR SVEIKA, REVOLIUCIJA
1

PRISIMINIMAI 
 Leonas Peleckis-Kaktavičius.
TREČIOJI VASARA. 2004 METŲ RUGPJŪTIS
3

KRONIKA 
• NEPATOGI TIESA
• „TREČIASIS ŠATRIJOS RAGANOS LAIKAS“1
• DVASINIŲ LIGŲ ANALIZĖ ŠV. JOKŪBO LIGONINĖJE1
• Stanislovas Abromavičius.
LRS KAUNO SKYRIUI VADOVAUS P. PALILIONIS
• „JEI TAIP, TAI ŠITAIP“2
• „ATVIROJE ERDVĖJE“ EKSPERIMENTUOS KETVERTAS JAUNŲ KŪRĖJŲ

DE PROFUNDIS 
• Saulius Naktinis.
ŠIEK TIEK VELNIAVOS
3

DAILĖRAŠTIS 
• ĮVADAS
• LDS MĖNRAŠTIS UŽAUGO
• APIE VILNIAUS TAPYBOS TRIENALĘ
• PASVEIKINTI 2006 METŲ LAUREATAI
• Nijolė Nevčesauskienė.
DĖLIONĖ APIE IŠSKIRTINUMUS
• KNYGOS MENAS
• LDS GALERIJOSE
• JUBILIEJAI
• INFORMACIJA
• ATGARSIAI
• NAUJOS EKSPOZICIJŲ ERDVĖS

PRISIMINIMAI

TREČIOJI VASARA. 2004 METŲ RUGPJŪTIS

Vasaros su Algimantu Baltakiu: apie rimtus ir ne visai rimtus dalykus

Leonas Peleckis-Kaktavičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Algimantas Baltakis su anūkais
Giedriaus Pociaus nuotrauka

Ištrauka iš spaudai rengiamos knygos „Žodi, kuris esi“

Pabaiga. Pradžia 3136 numeryje

Artimesnė pažintis su K.Borutos našle paskatino prisiminti kitų kolegų žmonas. Ta proga – ir garsų J.Baltušio posakį: „Sulaukėt dvidešimt penkerių ir rašykit testamentus, tada niekam nebus jokių problemų.“

A.Baltakiui labiausiai įsiminęs Antano Miškinio testamentinis prašymas dėl jo psalmių, parašytų lageryje ant cemento maišų popieriaus. Buvo 1987 metų pabaiga, kai jis su profesorium Vytautu Kubilium poeto našlės Aleksandros paprašė psalmių, kurių viena kita buvo pasirodžiusi išeivijos spaudoje.

– Neturiu, – pasakė A.Miškinienė.

Vyrai nepatiki, dar ir Vytauto Jakelaičio liudijimą, kad tokie rankraščiai egzistuoja, primena.

– Bet… ar jūs nebijot? – našlė jau lyg ir nuolaidesnė.

Tačiau tądien psalmių rankraščių taip ir neteko pamatyti. A.Miškinienė paprašė ateiti kitą dieną. Bijodama, kad neatsitiktų nepataisomas dalykas, namuose jų nelaikė.

O kitą dieną A.Baltakis su V.Kubilium psalmes jau persirašinėjo. Vienas skaitė, kitas rašė.

*

– Algi, Algi… – Sigita rodo A.Baltakiui pro šalį praplaukiantį originalų burlaivį.

Tačiau poetas žiūri į kitą pusę.

– Marios niekur nepabėgs, o daili mergina praeis… – šypsosi Algimantas.

*

Apie nutikimus literatūriniuose vakaruose A.Baltakis galėtų pasakoti ir pasakoti.

Vienas prisiminimas itin originalus.

Tai buvo berods šeštajame dešimtmetyje, kai Lietuva buvo padalyta į begalę rajonų, o jiems vadovavo nelabai raštingi žmonės. Kalvarijų rajone (Suvalkijoje, ne Žemaitijoje) vykusiame vakare dalyvavo drauge su Antanu Jonynu. Stalai, kaip tuomet buvo įprasta, lūžo nuo taurių gėrimų ir gardžių valgymų. Vietinis karaliukas – kompartijos pirmasis sekretorius, nutaręs viešai parodyti erudiciją, priėjęs prie A.Jonyno, pasakė:

– Labai myliu ir gerbiu jūsų poeziją. Ypač patinka eilėraštis „Neverkit pas kapą narsiųjų draugų“.

A.Jonynas nesutriko:

– Atleiskit, sekretoriau. Bet ne aš šito eilėraščio autorius, o Julius Janonis. Niekaip negalėjau juo būti, nes jis žuvo dar 1917 metų pavasarį.

Kaip pasijuto vakaro šeimininkas, turbūt nereikia sakyti.

*

A.Baltakiui kartą teko gelbėti K.Maruko gyvybę. Kaip tik toje vietoje, kur dabar mariom grožimės.

Kolega buvo neseniai palaidojęs seserį. Labai sielvartavo. Tai nesunku buvo pajusti ir tądien Nidoje gurkšnojant „Ešerinėje“. Buvo nemažai išgėrę. Kai išėjo prie marių, neslėpdamas, ką ruošiasi daryti, nelaimingas žmogus vandeniu brido tolyn. Mariomis, žinia, toli gali nueiti, negilu, tačiau pačių marių vis vien nepereisi. Nepadėjo atsitokėti nė lapkričio šaltis.

Iš pradžių bandė stabdyti bičiulį žodžiais. Negelbėjo. Tik kai gerai trinktelėjo, lyg ir atsitokėjo K.Marukas, tarsi iš kito pasaulio sugrįžo.

*

Pasirodžius „Durnių laivui“, išpopuliarėjo Vytautas Petkevičius. Dėl to „populiarumo“ net bylos keliamos.

– Petka visais laikais tikrovę maišė su vaizduote, – sako Algimantas, mokęsis su V.Petkevičiumi vienoje gimnazijoje.

A.Baltakio liudijimu, šis kolega niekada nebuvęs stribas, stribas buvo jo vyresnysis brolis, Vytautas tik pasigyręs. Knygoje „Durnių laivas“ vien A.Baltakiui, A.Maldoniui ir Just.Marcinkevičiui skirtų neteisingų eilučių apstu. Išgalvota, supai­niota, pripainiota.

Jaunystėje, A.Baltakis su V.Petkevičium yra dalyvavę ne viename literatūros vakare. Jų metu kolega tiek prikalbėdavo, buvo toks drąsus ir visa žinantis, kad pas­kui ilgai tekdavo aiškintis, teisintis. Pradėjus priekaištauti tuometiniam Rašytojų sąjungos pirmininkui E.Mieželaičiui, Algimantas dažniausiai pasakydavo: „Nieko nežinau, nieko negirdėjau. Aš pats ruošiausi kalbėti.“ Ir buvo beveik teisus.

Pagaliau kartą pasakė:

– Daugiau su Petka manęs nesiųskit.

*

Tą vasarą buvo nemažai rašoma apie šviesaus atminimo dailininką Stasį Krasauską. Algimantas prisiminė su jaunystės draugu susijusias skaudžiausias akimirkas.

Paskutinįsyk matėsi prieš pat jam išvykstant lemtingon kelionėn į Maskvą. A.Baltakis, kaip ir kiti Stasio draugai, žinojo, kad padėtis beviltiška, tačiau iš paskutiniųjų stengėsi neišsiduoti. Ar nepajuto šitos šventos veidmainystės pats S.Krasauskas, šiandien Algimantas nėra toks tikras. Juk Stasys ne tik buvo visapusiškai talentingas žmogus, bet ir neblogas psichologas. Be to, A.Baltakis visose gyvenimo aplinkybėse stengiasi būti atviras.

Tačiau vykti į Maskvą, į iškilmes, kuriose S.Krasauskui turėjo būti įteikta SSSR valstybinė premija, atsisakė. Žinojo, kad draugui liko gyventi vos kelios dienos ir šitokios įtampos gali neišlaikyti. O kai įvyko baisiausia, A.Baltakiui buvo perduotas Roberto Roždestvenskio parašytas atminimo eilėraštis ir prašymas jį išversti laidotuvėms.

Vertė naktį. Su ašaromis akyse. Bene sunkiausia buvo pirma, nesyk pasikartojanti eilutė. Išvertus ją pažodžiui, eilėraštis neskambėjo. Kol netikėtai buvo užrašyta: „Stasy, broleli, nemirk.“

– Ne, pats skaityti niekaip nebūčiau pajėgęs, – prisipažino A.Baltakis. Skaitė aktorius. Tačiau kas toks, Algimantas neįsidėmėjo. Pernelyg didelis skausmas buvo širdy.

*

Sumanėme Algimanto automobiliu nuvykti į Juodkrantę. Bet kelionė baigėsi vidury kelio. Pastebėjęs, kad jokių ženklų nerodo aušinimą reguliuojantis prietaisas, A.Baltakis sunerimo. Sigitai priminus, jog taip jau ne sykį yra buvę, netapo ramesnis. Netoli Preilos stabtelėjome. Kai atsidarė kapotą, Sigita tyliai, tačiau nepiktai pasišaipė: „Vis tiek nežino, ko kur ieškoti.“

Tačiau šito neslėpė ir pats Algimantas.

Po tokios „techninės poetinės“ apžiūros buvo nuspręsta surizikuoti ir nuvažiuoti bent iki didžiosios kopos. Likimo ironija: grįžtant nelemtas prietaisas jau veikė.

– Kol vairavau žigulius, didelių problemų nebuvo, daugmaž viskas buvo aišku, – nors nuotaika kiek pasitaisė, vis dėlto matėsi, kad Algimantą jaudina bejėgiškumas, ištikus menkam techniniam nesklandumui. Nors būdamas toli nuo technikos, A.Baltakis mėgsta vairuoti, ir jam tai puikiai sekasi. Jei kokią dieną nesėda prie savo golfuko vairo, jaučia, lyg ko trūktų.

*

– Baltaki, atvesk mane į literatūrą. Nesigailėsi, – jau ne pirmąkart netoli Algimanto namų sustabdo jį įspūdinga gražuolė.

Algimantas pasakoja, kad ta įkyruolė nėra nežinoma, tačiau jos eilės (išleidusi knygelę, o gal porą) didelių vilčių neteikia. Nors nėra ir beviltiškos. Tačiau labiausiai kelia nerimą agresyvios debiutantės akys. Beprotės akys.

– Nors… beprotybė ir poezija – ne tokie jau nesuderinami dalykai, – tarsi sau sako A.Baltakis.

Regis, labiausiai nuo šitos gražuolės bėgti kuo toliau jį verčia jos žodžiai apie turtus. Materialius. Ir akivaizdus noras užlipti.

*

Šią vasarą Algimanto nuotaika tokia ir buvo visą laiką: nuskriausto vaiko, kuriam mama nenuperka trokštamo žaislo.

Vis dėlto kartais ir pro niūrius debesis šis tas švysteli.

Šiandien A.Baltakis pakvietė pietų. Kai išgertas alaus buteliukas nors šiek tiek praskaidrino buitį, prasitarė, jog be migdomųjų jau senokai negalįs užmigti. Visiems nusprendus, kad nederėtų prie šitų vaistų priprasti, baltakiškai sublevyzgojo:

– Kartais ir valerijonai padeda. Bet, kai tik jų išgeriu, atsibundu su stačiu.

Pasakė ir žiūri nusikaltusio vaiko akim į Sigitą.

*

Į „Urbo kalną“ kelioms valandoms užsuko Klaipėdoje vasarojantis Bronys Savukynas. Su svečiu ir Baltakiais dairėmės po Nidos krantinę, kuri porą dienų buvo tapusi archajiška, – rugpjūtyje čia kelinti metai vyksta įspūdingas etnografinis renginys.

– Ar meškos nebeateina? – klausia B.Savukynas ir papasakoja, kaip kadaise, jam čia atostogaujant, buvęs smagus nuotykis. Eidamas pušynėlio, kuris veda į Nidos centrą, link, pamatė Aleksį Churginą, energingai gestikuliuojantį rankomis. Tik po kurio laiko išvydo tokį vaizdelį: vertėjui iš paskos žingsniavo keturi vorele išsirikiavę šernai. A.Churginas buvo nei gyvas, nei miręs.

Tačiau daugiau rūpesčių, anot B.Savukyno, jam keldavo K.Maruko džiovinamos (vytinamos?) žuvys. Jų balkonai pirmo korpuso pirmajame namelyje buvo greta, todėl musės aplankydavo ir kaimyną.

– Reikėjo pabarstyti žuvis pipiriukais, ir problemos nebūtų buvę, – patarimą ateičiai duoda A.Baltakis. – Na, ir druskos musės nemėgsta.

– Nebuvo didelės problemos ir taip, – šypsosi Bronys. – Vakare pabelsdavo į duris Marukas ir pranešdavo: užkanda balkone, degtinytė – šaldytuve. Ar po to gali pykti?

*

– Save matei? – A.Baltakis klausia B.Savukyno.

„Urbo kalno“ pagrindinį korpusą, kuriame įsikūrusi kavinukė, jau kelinti metai puošia kultūros žmonių portretų galerija.

– Baisus veidas, – konstatuoja kalbininkas ir redaktorius.

– Tačiau ne toks kaip Valdo, – nuramina Algimantas.

V. K. portretą įsidėmi daugelis kavinukės lankytojų. Ne tik todėl, kad kabo geriausiai matomoje vietoje. Fotografas, matyt, žinojo, ką daro, liepdamas poetui juoktis, nes kaip tik todėl išryškėjo dantys. Tikras vampyras.

O gal čia tiesiog atsitiktinumas – pasinaudota kūrėjo geranoriškumu ir fiziniu trūkumu? Kad paskui rimta mina būtų galima samprotauti apie fotomenininko psichologines nuojautas.

*

Baltakių šeimą sujaudino viena TV laidos „Atleisk“ istorija. Kažkokia panelė, ieškanti per televiziją savo tėvo, ištarė Baltakio pavardę.

– Jau pradėjau dairytis į duris, ar nepaskambins ir neįžengs su gėlėmis, kaip tokiais atvejais būna, – pasakojo Sigita.

Nuojauta sustiprėjo, kai telefonu paskambino dukra, kuri žiūrėjo laidą. O čia dar Algimantas nei šioks, nei toks.

Kol netrukus paaiškėjo, kad TV ekrane ištarta pavardė buvo kiek kitokia – be trečiosios raidės.

– O gal iš tikrųjų buvo dėl ko jaudintis? – Sigita, atrodo, jau ne pirmą sykį bando patraukti per dantį Algimantą.

*

A.Baltakio automobilio stebuklinga istorija prisiminta ir atsisveikinimo vakarą. Jonas Liniauskas, anksčiau taip pat turėjęs golfą, papasakojo, kokia tai galinga mašina. Kai naujutėliu, gal ketvirtį milijono kainuojančiu žaisliuku kažkokia nekantri panelė stuktelėjo į mašinos užpakalį, susiplojo tik jos mašinytės raudona nosis. Kai netrukus ir pirmininko žmona taranavo mersą, kolekcijai parsinešė tik jo šukes.

Taip visiems sutartinai išgyrus golfuką, prisiminta daugiau istorijų. Algimantas papasakojo, kaip išdidžiai kadaise jautėsi Algirdas Pocius, įsitaisęs zaporožietį. Ne vaikščiojo, o skraidė. Kol nutarė parodyti, kokius nepakartojamus stabdžius mašinikė turi. Kaip reikiant įsibėgėjo savo garažo link ir, kai buvo netoli, spustelėjo… Deja, iš laimės vietoj stabdžių užmynęs greičio pedalą, garaže atsidūrė su visomis durimis.

O Vladui Dautartui per didelis pasitikėjimas savo, kaip vairuotojo, sugebėjimais baigėsi blogiau. Panašioj situacijoj ne tik savo žiguliuką supylė, bet dar ir kitą automobilį apdaužė. Tada viską metęs parbėgo namo, atsigulė į lovą ir užsiklojo galvą. Kad nieko negirdėtų ir nematytų. Beveik kaip strutis.

*

2004 m. rugsėjo 25 d., šeštadienis

Tikėdamasis, kad Sigitai jau padaryta operacija, paskambinau Algimantui. Pasirodo, kol kas atliktos paruošiamosios procedūros, svarbiausia numatyta savaitės pradžioje. A.Baltakis sunerimęs, be nuotaikos. Prašau padrąsinti Sigitą.

Paklaustas, kokia jo paties sveikata, liūdnai atsako, kad prasta: jaučiąs silpnumą. Ir šiaip… Beveik įsivaizduoju tragišką mostą ranka.

– Pribaigs mane ta blaivybė, – pagaliau pasako.

– Perduokit Sigitai, kad Leonas su Silvija prašo Algimantą nors vienai dienai reabilituoti, – bandau gelbėti padėtį.

Sigitos atsakymas, nors ir tariamas ne į telefono ragelį, nesuteikia jokių vilčių:

– Arba blaivybė, arba aš…

 

Skaitytojų vertinimai


36799. realistas2007-04-09 17:50
Kam gali būti įdomu, kada A. Baltakis atsibunda su stačiu?

36875. amigo2007-04-10 22:19
Nuo valerijono su stačiu - tai naudinga informacija. Visa kita - kažkokie beryšiški rašlinėjimai. Nei apie asmenybę, nei apie kūrybą...

36937. Vardas arba parašas2007-04-11 22:48
Nu žinot - tokias rašliavas rašinėti, o dar jas ir publikuoti. Visai jau gėdos anei saiko nebeliko ar ką?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:19:01 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba