Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-06 nr. 3137

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arvydas Genys.
SVEIKI SULAUKĘ ŠVENTŲ VELYKŲ!
91
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• DEŠIMTMEČIO GODOS

AKTUALIJOS 
• Evaldas Ignatavičius.
VASARIO NOSTALGIJOS

VERTIMAI 
• Liudmila Petruševskaja.
KOMANDIRUOTĖ MANNO PUSĖN
6

LITERATŪRA 
• Elina Naujokaitienė.
GUNDYMAI, ARBA PLAUTAS IR EROTAS CHARLES’IO BAUDELAIRE’O IR LIETUVIŲ „VIDINĖS“ EMIGRACIJOS POEZIJOJE
2

KNYGOS 
• „VILNIAUS PEIZAŽAS“
• „PER ASPERA...“
• „KAS TAS VAIKINAS?“11
• „BALTOJI GĖLELĖ IR PASLAPTINGOJI VĖDUOKLĖ“2
• Jūratė Baranova.
RAŠYTOJAS: ASMUO AR KŪRĖJAS?
2
• LITERATŪRA VS MAKULATŪRA15
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
REABILITUOTI DEVINTĄJĮ DEŠIMTMETĮ
9
• Rita Mikučionytė.
MONOLOGAI PROVOKUOJA DIALOGUS
13

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
GĖRĖJIMASIS IŠ TOLI

TEATRAS 
• VILNIUJE RINKSIS UNIVERSITETŲ TEATRAI

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
ISTORIJOS LAPELIS
10

PAVELDAS 
 Regimanta Stankevičienė, Rūta Kasiulytė-Jurčienė.
RESTAURUOTAME ŠILUVOS BAZILIKOS PAVEIKSLE – JĖZAUS TEISMAS

POEZIJA 
• VIRGINIJA KULVINSKAITĖ4
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS34

PROZA 
• Tomas Šinkariukas.
KAI DIEVAS MUS UŽVERS
77

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• LAIKAS SU ARŪNE TORNAU2
• Jolita Januškevičiūtė.
SUDIE IR SVEIKA, REVOLIUCIJA
1

PRISIMINIMAI 
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
TREČIOJI VASARA. 2004 METŲ RUGPJŪTIS
3

KRONIKA 
• NEPATOGI TIESA
• „TREČIASIS ŠATRIJOS RAGANOS LAIKAS“1
• DVASINIŲ LIGŲ ANALIZĖ ŠV. JOKŪBO LIGONINĖJE1
• Stanislovas Abromavičius.
LRS KAUNO SKYRIUI VADOVAUS P. PALILIONIS
• „JEI TAIP, TAI ŠITAIP“2
• „ATVIROJE ERDVĖJE“ EKSPERIMENTUOS KETVERTAS JAUNŲ KŪRĖJŲ

DE PROFUNDIS 
• Saulius Naktinis.
ŠIEK TIEK VELNIAVOS
3

DAILĖRAŠTIS 
• ĮVADAS
• LDS MĖNRAŠTIS UŽAUGO
• APIE VILNIAUS TAPYBOS TRIENALĘ
• PASVEIKINTI 2006 METŲ LAUREATAI
• Nijolė Nevčesauskienė.
DĖLIONĖ APIE IŠSKIRTINUMUS
• KNYGOS MENAS
• LDS GALERIJOSE
• JUBILIEJAI
• INFORMACIJA
• ATGARSIAI
• NAUJOS EKSPOZICIJŲ ERDVĖS

PAVELDAS

RESTAURUOTAME ŠILUVOS BAZILIKOS PAVEIKSLE – JĖZAUS TEISMAS

Regimanta Stankevičienė, Rūta Kasiulytė-Jurčienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Paveikslas po restauravimo
Jovitos Ambrazaitytės nuotrauka

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre po tyrimų ir restauravimo darbų Kauno arkiviskupijai grąžintas baroko epochoje sukurtas paveikslas, vaizduojantis vieną svarbiausių Didžiosios savaitės siužetų – Jėzaus teismą. Apie tai – dailės istorikės Regimantos Stankevičienės ir tapybos restauratorės Rūtos Kasiulytės-Jurčienės pasakojimas.

Šiluvos švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje, be malonėmis garsaus didžiojo altoriaus paveikslo „Šiluvos švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, išliko dar keli tapybos kūriniai iš ankstesnės, 1640 m. pastatytos ir 1651 m. pašventintos, Šiluvos katalikų šventovės. Savita ikonografija iš jų išsiskiria paveikslas su apačioje įrašytu pavadinimu lenkų kalba: „Kruvinas Pasaulio Išganytojo Kristaus žydų teismas“.

Šiai aliejumi ant drobės nutapytai daugelio figūrų kompozicijai (92 x 188,3 cm) taikytinas trumpesnis pavadinimas „Jėzaus teismas“ – taip ji minima ir istoriniuose dokumentuose. Šiluvos prepozitūrinės bažnyčios 1677 m. vizitacijos akte šio siužeto paveikslas neminimas, o 1731 m. bažnyčios inventoriuje tarp paveikslų įrašytas „Viešpaties Teismo pavaizdavimas“. 1736–1758 m. turto sąrašuose nurodoma, kad paveikslas „Žydų teismas“ yra virš zakristijos (kaba virš įėjimo į zakristiją). Provincialia barokine maniera kūrusio tapytojo paveikslas pagal stilistiką skirtinas plačiam XVIII a. pirmų trijų dešimtmečių laikotarpiui. 1678–1730 m. laikotarpio Šiluvos bažnyčios turto sąrašai nežinomi, tad paveikslo sukūrimo datos archyviniais duomenimis patikslinti negalima.

Šiluvos „Jėzaus teismo“ siužeto esmę galima suvokti iš pirmo žvilgsnio, tačiau paveikslo visą turinį suprantame tik atidžiai apžiūrėję figūras ir perskaitę visus komentarus, kurie parašyti lenkų kalba.

Kūrinyje du Jėzaus teismo proceso etapai – religinis, t. y. Žydų aukščiausiosios tarybos, ir civilinis, t.y. Romos vietininko Poncijaus Piloto, teismai – pavaizduoti kartu. Gulsčio ir ilgo stačiakampio paveikslo centrinės ašies viršuje nutapytas po baldakimu stovintis vyriausiasis žydų kunigas Kajafas, o kairiame viršutiniame kūrinio kampe – soste sėdintis Poncijus Pilotas. Per visą paveikslo ilgį dviem, trimis lygiais išdėstytos figūros, kurių rankose – lakštai su jų vardais ir ištartais žodžiais. Galima suprasti, kad tai Kajafo rūmuose susirinkę Rašto aiškintojai, seniūnai, aukštieji kunigai ir teismo taryba (Mt 26, 57, 59; Mk 14, 53). Kanoninėse evangelijose nėra paminėti šių asmenų vardai, tik evangelistas Lukas (Lk 23, 50–53) nurodo, kad vienas teismo tarybos narys – Juozapas Arimatietis iš Piloto išprašė leidimą palaidoti Jėzaus kūną ir atliko šias apeigas. Kiti evangelistai Jėzų palaidojusio teisuolio pareigų nenurodo, tik šv. Jonas priduria, kad šis žmogus buvo Jėzaus mokinys, ir pamini kitą Jėzaus laidotuvėse dalyvavusį jo pasekėją Nikodemą (Mt 27, 57–60; Mk 15, 43–49; Jn 19, 38–42). Šiluvos paveiksle pavaizduoti abu jie. Ne tik jie vieni bando teisiamąjį apginti, Jėzų teisina arba bent skatina visa ištirti, būti teisingiems, nepažeisti senųjų teisių dar penki kiti asmenys. Beveik visi teisingieji nutapyti paveikslo kairėje pusėje, o dešinėje kūrinio pusėje daugiau tų, kurie Jėzų smerkia, yra jam abejingi arba reikalauja bausti. Jėzų smerkiančių – dvylika. Jų skaičių papildo Kajafas, virš kurio figūros įrašyti žodžiai: „Patys nežinote, ko norite, geriau tegu vienas numiršta, negu visa tauta pražus“ (laisva evangelijoje (Jn 18, 14) esančių Kajafo žodžių interpretacija).

Sunkoka paaiškinti, kodėl prie Kajafo baldakimo (kairėje) nutapyta moters figūra: evangelijose minima ir dailėje neretai vaizduota Piloto žmona. Šiuo atveju prie Piloto nutapyti tik du romėnų kariai. Į dešinę nuo Kajafo matyti pastato (Piloto rūmų?) su balkonu ir lodžija, kurioje grūdasi minia, fragmentas. Virš šios fono scenos užrašyti iš trijų evangelijų paimti žydų minios šūksniai: gąsdinimas, kad Pilotas, paleidęs Jėzų, praras ciesoriaus malonę (Jn 19, 12), raginimas nukryžiuoti (Mt 27, 22–23; Mk 15, 13–14; Lk 23, 21) ir amžinos kaltės dėl Jėzaus pasmerkimo prisiėmimas (Mt 27, 25).

iliustracija
Paveikslo fragmentas prieš restauravimą
Rūtos Kasiulytės-Jurčienės nuotrauka

Piloto teismą ir Nukryžiavimą nulėmusį jo sprendimą apibūdina paveiks­lo apačioje (virš kūrinio pavadinimo) esantis įrašas. Į kairę nuo jo nutapyti du prie stalo sėdintys teismo raštininkai. Ant stalo padėta knyga, rašalinė ir Piloto teismo simbolis – padėklas su ąsočiu rankoms plauti. Į dešinę nuo centrinio teksto įkomponuotas sėdintis erškėčiais vainikuotas, raudonu pajuokos apsiaustu apgaubtas Jėzus, į kurio surištas rankas įdėtas pasityčiojimo skeptras – švendras.

Jėzaus teismo procesas krikščioniškoje dailėje buvo rodomas įvairiomis scenomis. Kartais kūrinių cikle būdavo pavaizduoti keli proceso epizodai. Katalikų dailėje nuo XVI a. pabaigos vyravo Kafajo arba Piloto rūmuose vykusių apklausų scenos. Lietuvos, kaip ir Lenkijos, taip pat daugelio kitų kraštų, dailininkai, vaizdavę Jėzaus Kančios siužetus, dažnai rėmėsi flamandų dailininkų grafikos kūriniais. Šiluvos „Jėzaus teismo“ fragmentuose galima įžvelgti tokių pavyzdžių įtaką, bet panoraminė įrašais papildyta kompozicija kitokia.

Šiluvos paveikslo autorius kuo nors rėmėsi, nes jo nutapyta kompozicija nėra originali. Keletas panašiai Jėzaus teismą vaizduojančių kūrinių išliko Lenkijos šventovėse, pavyzdžiui, 1670 m. sukurtas paveikslas yra Krokuvos švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, o XVIII a. paveikslas Imbramovicų (Krokuvos vaivadija) norbertiečių vienuolyne. Istoriniai dokumentai liudija, kad panašiai sukomponuotas paveikslas su įrašytomis Jėzų kaltinančiomis sentencijomis XVIII a. pradžioje puošė Salantų bažnyčios šventoriaus vartus. Paveikslų, vadintų „Žydų teismu“ arba „Viešpaties teismu“, tuomet buvo ir kitose bažnyčiose (pavyzdžiui, Ylakių ir Luokės). Tokius siužetus tapę Lietuvos ir Lenkijos baroko laikotarpio dailininkai galėjo remtis ne tik grafikos pavyzdžiais. Tikriausiai būta religinių misterijų ir kitokių dramos kūrinių, kuriuose Jėzaus proceso dalyviai gavo savo vardus ir Viešpatį kaltinančius arba teisinančius žodžius.

Šiluvos paveiksle „Jėzaus teismas“ ap­rašytam evangelijose Viešpaties teismui suteikta konkretumo ir vaizdumo. Šis dailės kūrinys svarbus XVII–XVIII a. bažnytinės kultūros liudininkas, leidžiantis suprasti, kaip tuomet buvo apmąstoma, interpretuojama ir pamokomai perteikiama Jėzaus Kančia.

Šiluvos švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos paveikslas „Jėzaus teismas“ į Lietuvos dailės muziejaus P.Gudyno restauravimo centrą atvežtas smarkiai nukentėjęs. Beveik 200 metų senumo istorija, netinkamos laikymo ir kraustymo sąlygos, nežinomo „restauratoriaus“ bandymai gelbėti irstančią paveikslo drobę – visa tai paliko pėdsakus paveikslo paviršiuje. Paveikslas įrėmintas gelsvai rusvais rėmais, kurių dažų sluoksnis aptrupėjęs, matyti, kad jie perdažyti. Paveikslo paviršius apdulkėjęs, pabalęs, nešvarus, kai kur nesimato, kas vaizduojama. Daugelyje vietų suplyšęs paveikslo pagrindas – drobė. Paveikslui naudota drobė buvo susiūta iš dviejų dalių. Kadaise siūlei pradėjus irti, paveikslas beveik pasidalijo į dvi dalis, vėliau atsirado dideli vertikalūs figūriniai įplyšimai. „Restauratorius“ bandė gelbėti besiplaikstančias irstančios drobės dalis. Kitoje paveikslo pusėje prie porėmio buvo pritvirtinti du papildomi skersiniai, įstatyti tiksliai didžiausių įplyšimų vietose. Paveikslo ilgis yra beveik 190 cm. Tokio ilgio skersinį surasti buvo nelengva, tam panaudotas greičiausiai iš eglės (iš jos viršutinės dalies) medienos pagamintas skersinis, siaurėjantis, mažai apdorotas, ant jo likę medžio žievės ir požievio likučių. Tada paveikslą dalijančių įplyšimų drobės pakraščiai per tapybos sluoksnį vaizdinėje pusėje prismeigti metaliniais smeigtukais prie skersinio. Tų smeigtukų suskaičiuota 59, jie aprūdiję ir kai kur visiškai sugadinę tapybinį sluoksnį. Tokie smeigtukai kanceliarinėms reikmėms buvo naudoti XX a. II pusėje. Tikėtina, kad kaip tik tada šitaip buvo gelbėjamas paveikslas. Jis restauruotas dar mažiausiai kartą ar kelis, tai rodo įvairių prikalimų žymės paveikslo užlankose.

iliustracija
Paveikslo fragmentas restauravimo metu
Vilmos Šileikienės nuotrauka

Apatinėje ir viršutinėje paveikslo užlankoje ir porėmio kraštinėse yra išlikę medinių vinučių likučiai (išsidėstę kas 12–13cm), įvairaus dydžio metalinių vinių keleto perkalimų pėdsakai. Šoninėse paveikslo porėmio kraštinėse yra išlikusios ir geriausiai pastebimos paskutinio prikalimo žymės, nes porėmio šoniniai kraštai nuobliuoti (nutašyti) maždaug apie centimetrą, todėl seno kalimo žymių beveik nelikę. Porėmis taip taisytas greičiausiai dėl didelių drobės įplyšimų, nes laisvai kabančios nepritvirtintos drobės dalys linkusios susitraukti, o apatine kryptimi nuo svorio pernelyg išsitempti. Tada išsiklaipė ir paveikslo piešinys. Paveikslo vaizdinėje pusėje yra atsispaudusių porėmio ir visų jo pakraščių žymės. Šie kraštai atsispaudę po du kartus, tai liudija paveikslo pertempimus.

Paveikslo dažų sluoksnis plonas, lygus. Daugybė smulkių dažų sluoksnio krakeliūrų atsirado laikui bėgant ir dėl įvairių drobės pažeidimų: susibangavimų, įplyšimų ar lenkimo. Kūrinio paviršiuje daug nutrintų vietų, kur matyti gruntas, kai kur ir drobė. Tapybos sluoksnis pažeistas rūdžių tose vietose, kur drobė prie porėmio buvo prisegta smeigtukais, ten dažai byra, arba jų beveik nelikę.

Restauravimo dirbtuvėse paveikslas buvo ištyrinėtas. Cheminiai tyrimai pateikė informacijos apie paveikslo gruntą, dažus, paviršiaus dangą, apie tai, kad paveikslas buvo restauruotas, – tapybos paviršiuje rasta proteinų. Paveikslas buvo arba restauruojant tvirtintas gyvulinės kilmės klijais, arba jo paviršius buvo padengtas baltyminės kilmės danga jį atnaujinant.

Cheminiais tyrimais nustatyta, kad paveikslo gruntas rausvai rusvos spalvos, jame rasta kreidos, raudonosios ochros ir švino baltojo pigmentų. Identifikuoti tapybinio sluoksnio pigmentai: švino baltasis, auksinė ochra, cinoberis, Berlyno mėlynasis. Berlyno mėlynasis pigmentas, naudotas nuo 1725 m., padėjo patikslinti paveikslo sukūrimo laikotarpį, kuris sutampa su dailėtyrininkės minimais archyviniais duomenimis – paveikslo „Jėzaus teismas“ paminėjimu 1731 m. bažnyčios inventoriuje. Paveikslo sukūrimo laikas galėtų būti XVIII a. trečiasis dešimtmetis.

Restauruojant sudėtingiausia buvo iš­tiesinti, išlyginti paveikslo pagrindą, suklijuoti didžiausius įplyšimus, kurie buvo išklaipę paveikslo piešinį: įplyšimai dalijo pavaizduotų žmonių figūras ir veidus. Paveikslą restauravome kartu su restauratore Brigita Kaupyte. Suklijavome įplyšimus kraštas prie krašto ir išlyginome drobės deformacijas, nes ji buvo išsitampius. Įplyšimai buvo sutempiami specialiai priklijuotomis ir suvarstytomis kilpomis, kol iki minimumo sumažėjo tarpai, o paveikslo piešinys sutapo abiejose plyšimo pusėse. Paveikslo pagrindą sutvirtinome dubliuodamos žuvų klijais nauja panašaus tankumo drobe. Dubliuotas paveikslas ištemptas ant paruošto naujo porėmio, ištrupėjusių dažų ir grunto vietos gruntuotos pasigamintu restauraciniu gruntu.

Tapybinis paveikslo sluoksnis jautrus tirpikliams, todėl paviršiaus nešvarumų ir dangos likučių valymas pareikalavo atidumo: seną baltyminės kilmės dangą pašalinti sunku, ypač jei dažų sluoksnis yra plonas ir pažeidžiamas.

Pašalinus paviršiaus nešvarumus, ištrupėjusios vietos retušuotos akvarele. Kai kuriose vietose teko sujungti trūkstamas dalis ar atkurti pagal išlikusias piešinio dalis visumą. Paveikslas „atsigavo“, ir dabar akį traukia tiek kompozicija, tiek detalėmis, kurias galima pamatyti tik iš arčiau.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:18:59 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba