Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-06 nr. 3137

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arvydas Genys.
SVEIKI SULAUKĘ ŠVENTŲ VELYKŲ!
91
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• DEŠIMTMEČIO GODOS

AKTUALIJOS 
• Evaldas Ignatavičius.
VASARIO NOSTALGIJOS

VERTIMAI 
• Liudmila Petruševskaja.
KOMANDIRUOTĖ MANNO PUSĖN
6

LITERATŪRA 
• Elina Naujokaitienė.
GUNDYMAI, ARBA PLAUTAS IR EROTAS CHARLES’IO BAUDELAIRE’O IR LIETUVIŲ „VIDINĖS“ EMIGRACIJOS POEZIJOJE
2

KNYGOS 
• „VILNIAUS PEIZAŽAS“
• „PER ASPERA...“
• „KAS TAS VAIKINAS?“11
• „BALTOJI GĖLELĖ IR PASLAPTINGOJI VĖDUOKLĖ“2
• Jūratė Baranova.
RAŠYTOJAS: ASMUO AR KŪRĖJAS?
2
• LITERATŪRA VS MAKULATŪRA15
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
REABILITUOTI DEVINTĄJĮ DEŠIMTMETĮ
9
• Rita Mikučionytė.
MONOLOGAI PROVOKUOJA DIALOGUS
13

FOTOGRAFIJA 
 Skirmantas Valiulis.
GĖRĖJIMASIS IŠ TOLI

TEATRAS 
• VILNIUJE RINKSIS UNIVERSITETŲ TEATRAI

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
ISTORIJOS LAPELIS
10

PAVELDAS 
• Regimanta Stankevičienė, Rūta Kasiulytė-Jurčienė.
RESTAURUOTAME ŠILUVOS BAZILIKOS PAVEIKSLE – JĖZAUS TEISMAS

POEZIJA 
• VIRGINIJA KULVINSKAITĖ4
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS34

PROZA 
• Tomas Šinkariukas.
KAI DIEVAS MUS UŽVERS
77

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• LAIKAS SU ARŪNE TORNAU2
• Jolita Januškevičiūtė.
SUDIE IR SVEIKA, REVOLIUCIJA
1

PRISIMINIMAI 
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
TREČIOJI VASARA. 2004 METŲ RUGPJŪTIS
3

KRONIKA 
• NEPATOGI TIESA
• „TREČIASIS ŠATRIJOS RAGANOS LAIKAS“1
• DVASINIŲ LIGŲ ANALIZĖ ŠV. JOKŪBO LIGONINĖJE1
• Stanislovas Abromavičius.
LRS KAUNO SKYRIUI VADOVAUS P. PALILIONIS
• „JEI TAIP, TAI ŠITAIP“2
• „ATVIROJE ERDVĖJE“ EKSPERIMENTUOS KETVERTAS JAUNŲ KŪRĖJŲ

DE PROFUNDIS 
• Saulius Naktinis.
ŠIEK TIEK VELNIAVOS
3

DAILĖRAŠTIS 
• ĮVADAS
• LDS MĖNRAŠTIS UŽAUGO
• APIE VILNIAUS TAPYBOS TRIENALĘ
• PASVEIKINTI 2006 METŲ LAUREATAI
• Nijolė Nevčesauskienė.
DĖLIONĖ APIE IŠSKIRTINUMUS
• KNYGOS MENAS
• LDS GALERIJOSE
• JUBILIEJAI
• INFORMACIJA
• ATGARSIAI
• NAUJOS EKSPOZICIJŲ ERDVĖS

FOTOGRAFIJA

GĖRĖJIMASIS IŠ TOLI

Skirmantas Valiulis

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pagaliau turime bent dalį fotografo Jano Bułhako kelionių knygelių, sudėtų į vieną – „Vilniaus peizažas“, išleistą „Vagos“ leidyklos. Fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas yra išvertęs iš lenkų kalbos ir kitus J. Bułhako kelionių po Vilniaus kraštą užrašus, bet jie turės palaukti leidybos, kaip ir šiuo metu verčiama fotografo atsiminimų knyga. S. Žvirgždas yra išvertęs ir teorinį J.Bułhako veikalą „Šviesos estetika“, kurį ketinama artimiausiu metu išspausdinti. Tai būtų įrodymas, kad Vilniuje buvo ne tik fotografuojama, bet ir leidžiamos fotografijos teorijos knygos, fotografijai skirti žurnalai, ji buvo dėstoma Vilniaus universitete (dabar VU Žurnalistikos institute dėstoma fotožurnalistika). Verta tai prisiminti, nes kartais tvirtinama, kad Lietuvoje fotografija į aukštąsias mokyklas atėjo tik XX a. pabaigoje. Gera proga panagrinėti J. Bułhaką ir jo sukurtas tradicijas bus rudenį Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, surengtoje jam skirtoje mokslinėje konferencijoje.

Kuo žavi J. Bułhako Vilniaus peizažai šiandien? Įrodymu, kad peizažas visada yra meilės objektas. Regis, J. Bułhakas rašė iš meilės ir buvo ne menkesnis žodžio meistras, negu fotografas. Gamtą kartais aprašo rafinuotu, kupinu kultūrinių asociacijų stiliumi: „Už Pilies salos į ežero turkio emalį įsilydė gražiausi salų smaragdai. Jie tankiai apžėlę medžiais, krūmais, žolių atvašynais, pilni uogų, gėlių ir paukščių trelių. Augmenijos užgožtos, vienišos kaip Beklino paveiksluose salos, rodos, aidi klasikinių idilių atgarsiu ir tvyro nerūpestinga, dangiška, be nesantaikos ar priešiškumo žmogaus ir gamtos sugyvenimo palaima“ (čia apie Trakus). Vertėjui S. Žvirgždui kartais nelengva buvo plaukti stiliaus vingrybėmis, ypač susidūrus su retesniais, mažai vartojamais lenkiškais žodžiais. Tačiau jis – ne vien fotomenininkas, bet ir žodžio meistras, trumpose esė nupiešęs mūsų fotografų portretus („Susipynusios vieno medžio šakos“, „Lietuvos miestelių fotografai“). Tad ir „Vilniaus peizažus“ skaitome pasigėrėdami. Kartais užtenka ir trumpučio sakinio: „Vidurdienio saulės pražulniais spinduliais apšviestas Šv. Jono bažnyčios fasadas – tikra šviesos simfonija.“

iliustracija
Janas Bułhakas. „Šv. Ignoto gatvė“. 1917

Puikiai parinktos J. Bułhako fotografijos padeda įsivaizduoti, kokiais maršrutais keliavo autorius. O kaip šiandien atrodo tos vietos? Vargu ar dabar nuo Šeškinės kalvų Vilnius atrodo kaip „nuo­s­tabiausias vaizdas, tarsi iš 18 a. graviūros ar akvarelės“. Ir Gariūnų nepoetizuojame kaip J. Bułhakas: „Prie mūsų kojų guli paslikas visas pasaulis, kerintis linijų, formų, spalvų eldoradas, ir, regis, trūksta tik juodos šėtono figūros iš biblinio Gustavo Dore medžio raižinio, sparnuota ranka rodančios į tolį ir šnibždančios klastingus pažadus.“ Bet štai pernai, važiuojant su S. Žvirgždu į tradicinį fotografų seminarą Nidoje, Gariūnai prieš mus iškilo tokiame pasakų rūke, kad Stanislovas ilgai gailėjosi nesustojęs ir neiškrapštęs iš kelionmaišio fotoaparato. „Teks ilgai medžioti panašų momentą“, – atsiduso fotografas, dabar ruošiantis naują paro­dą –­ Neries vaizdai nuo Vilniaus tiltų.Ypač jį vilioja sostinės panoramos, kurių vis daugiau randa ir Vilniaus fotografijos istorijoje. J. Bułhaką irgi žavėdavo kvapą gniaužiančios panoramos, pasakiškos didybės tolumos.

Buvo ir yra fotografų, kuriems Vilnius – pasakų miestas. Priklausau vilniečiams iš kaimo, tad man artimas J. Bułhako noras „pažvelgti į Vilnių peizažisto ir valstiečio akimis, prisiliesti prie gelmenų, prie Vilniaus dvasios, atskleisti jo kaimišką, idilišką veidą“. Kiekviena karta myli Vilnių savaip. Dabar ne tik žavisi juo, bet mato ir grėsmes jo harmonijai. „Tik tada, kai žmonės pakeičia gyvenamąją vietą ar palygina Vilnių su kitu miestu, įsitikina, kaip stipriai yra prie jo prisirišę, ir pradeda ilgėtis“, – rašo J. Bułhakas. Šventa tiesa. Dokumentiniame filme „Czesławo Miłoszo Vilnius“ poetas patvirtina, kad gyveno Varšuvoj, Paryžiuj, bet tik jaunystės miestas – Vilnius – jam sudilgina širdį. Galbūt kai kas atrasime Vilnių ir su „Vilniaus peizažu“ rankose, nes, kaip sakė knygoje cituojamas Leonardas da Vincis, „kuo gilesnis pažinimas, tuo karštesnė meilė“.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:18:40 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba