Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-06 nr. 3137

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arvydas Genys.
SVEIKI SULAUKĘ ŠVENTŲ VELYKŲ!
91
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• DEŠIMTMEČIO GODOS

AKTUALIJOS 
• Evaldas Ignatavičius.
VASARIO NOSTALGIJOS

VERTIMAI 
• Liudmila Petruševskaja.
KOMANDIRUOTĖ MANNO PUSĖN
6

LITERATŪRA 
• Elina Naujokaitienė.
GUNDYMAI, ARBA PLAUTAS IR EROTAS CHARLES’IO BAUDELAIRE’O IR LIETUVIŲ „VIDINĖS“ EMIGRACIJOS POEZIJOJE
2

KNYGOS 
• „VILNIAUS PEIZAŽAS“
• „PER ASPERA...“
• „KAS TAS VAIKINAS?“11
• „BALTOJI GĖLELĖ IR PASLAPTINGOJI VĖDUOKLĖ“2
• Jūratė Baranova.
RAŠYTOJAS: ASMUO AR KŪRĖJAS?
2
• LITERATŪRA VS MAKULATŪRA15
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
REABILITUOTI DEVINTĄJĮ DEŠIMTMETĮ
9
• Rita Mikučionytė.
MONOLOGAI PROVOKUOJA DIALOGUS
13

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
GĖRĖJIMASIS IŠ TOLI

TEATRAS 
• VILNIUJE RINKSIS UNIVERSITETŲ TEATRAI

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
ISTORIJOS LAPELIS
10

PAVELDAS 
• Regimanta Stankevičienė, Rūta Kasiulytė-Jurčienė.
RESTAURUOTAME ŠILUVOS BAZILIKOS PAVEIKSLE – JĖZAUS TEISMAS

POEZIJA 
• VIRGINIJA KULVINSKAITĖ4
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS34

PROZA 
• Tomas Šinkariukas.
KAI DIEVAS MUS UŽVERS
77

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• LAIKAS SU ARŪNE TORNAU2
• Jolita Januškevičiūtė.
SUDIE IR SVEIKA, REVOLIUCIJA
1

PRISIMINIMAI 
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
TREČIOJI VASARA. 2004 METŲ RUGPJŪTIS
3

KRONIKA 
• NEPATOGI TIESA
• „TREČIASIS ŠATRIJOS RAGANOS LAIKAS“1
• DVASINIŲ LIGŲ ANALIZĖ ŠV. JOKŪBO LIGONINĖJE1
• Stanislovas Abromavičius.
LRS KAUNO SKYRIUI VADOVAUS P. PALILIONIS
• „JEI TAIP, TAI ŠITAIP“2
• „ATVIROJE ERDVĖJE“ EKSPERIMENTUOS KETVERTAS JAUNŲ KŪRĖJŲ

DE PROFUNDIS 
• Saulius Naktinis.
ŠIEK TIEK VELNIAVOS
3

DAILĖRAŠTIS 
• ĮVADAS
• LDS MĖNRAŠTIS UŽAUGO
 APIE VILNIAUS TAPYBOS TRIENALĘ
• PASVEIKINTI 2006 METŲ LAUREATAI
• Nijolė Nevčesauskienė.
DĖLIONĖ APIE IŠSKIRTINUMUS
• KNYGOS MENAS
• LDS GALERIJOSE
• JUBILIEJAI
• INFORMACIJA
• ATGARSIAI
• NAUJOS EKSPOZICIJŲ ERDVĖS

DAILĖRAŠTIS

APIE VILNIAUS TAPYBOS TRIENALĘ

[skaityti komentarus]

iliustracija
13-osios Vilniaus tapybos trienalės plakato fragmentas; dail. M. P. Vilutis

Pirmoji Vilniaus tapybos trienalė buvo surengta 1969 metais. Tai vienas seniausių tradicinių dailės renginių Lietuvoje.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailė sovietinio meno kontekste visuomet kratėsi anuo metu būtinų socrealizmo reikalavimų. Laisvos kūrybos tendencijos labai sustiprėjo chruščiovinio „atšilimo“ laikotarpiu. Vienas iš Vilniaus tapybos trienalės iniciatorių Jonas Švažas svajojo lietuvių koloristinę tapybos mokyklą įteisinti visoje Sovietų Sąjungoje. Vilniaus tapybos trienalių istorija – tai laipsniško socrealizmo dogmų nusikratymo istorija. Pirmosiose parodose dar būta ideologinių „perkūnsargių“, tuo tarpu paskutinėse, rengtose dar sovietmečiu, jų nebeliko. Dailininkai jautė laisvos dvasios alsavimą.

Nepriklausomybės metais trienalės tapo plačiomis tarptautinėmis Baltijos regiono šalių tapybos apžvalgomis. Manau, kad Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos kultūrą tapybos trienalių tradiciją būtina išlaikyti.

VALENTINAS ANTANAVIČIUS

13-oji Vilniaus tapybos trienalė „Dialogai“, remdamasi ankstesnių trienalių patirtimi, pretenduoja tapti tarptautiniu Baltijos regiono renginiu. Parodoje dalyvauja 57 menininkai: 33 lietuvių tapytojai ir 24 dailininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Estijos, Suomijos, Danijos. Taigi kalbame apie dialogus tarp artimiausių šalių, šalia egzistuojančių kultūrų ir tradicijų, ieškodami geografinės, istorinės, meninės aplinkos panašumų ir skirtumų.

Kita vertus, galima diskutuoti, kaip tapyboje interpretuojamas šiuolaikinis Šiaurės šalių fenomenas: kiek šiaurietiškam individualizmui yra svarbi ekspresyvioji emocinė raiška ir intelektinė intuicija, kokias formas ji įgauna spalviniame kode ar pasikartojančiuose leitmotyvuose. Plačiąja prasme galime kalbėti apie šių dienų tapytojo dialogą su žiūrovu, tradicijomis, šiuolaikiniu menu, išlikimu. Dialogą traktuojame ir kaip pokalbį, ir kaip dviejų požiūrių susidūrimą, ir kaip keitimąsi informacija. Tai ypač aktualu žvelgiant ne tik į skirtingų Baltijos šalių, bet ir į įvairių kartų menininkų tapybą.

iliustracija
Parodos kuratoriai Rita Mikučionytė, Gintaras Palemonas Janonis ir koordinatorius Valentinas Antanavičius
D. Zovienės nuotr.

RITA MIKUČIONYTĖ

Sovietmečiu Vilniaus tapybos trienalės buvo išskirtinis laisvės gurkšnis. Šiose parodose pasirodę tapytojai lėmė ne tik Lietuvos tapybos kaitą. Tapybos trienales visuomet rengdavo Lietuvos dailininkų sąjunga, o parodos vykdavo Šiuolaikinio meno centre (anuomet – Dailės parodų rūmai), tad jos oficialiai žymėdavo naujas legalumo ribas.

Noras apžvelgti svarbiausias tapybos tendencijas visada kėlė atrankos principo klausimą. Principas „aprėpti neaprėpiama“ Nepriklausomybės laikais kuratorių buvo suvokiamas skirtingai. 9-osios Vilniaus tapybos trienalės kuratorius Herkus Kunčius pabrėžė, kad tapyba „mutuoja, paklūsta nūdienos anomalijoms, tačiau išlieka stabilia kultūros vertybe, apie kurią sukasi daugelis šiuolaikinio meno akcijų“. Rašydamas apie 10-ąją Vilniaus tapybos trienalę dailėtyrininkas Algis Uždavinys pažymėjo, kad „stilistiniu požiūriu daugumai menininkų būdinga spontaniška ekspresionistinė maniera, kai nevengiama tiek mitinės stilizacijos, naivaus ir drastiško jausmingumo, tiek abstrakčių elementų, neretai formuojančių tariamai racionalias struktūras arba liudijančių apie subjektyvias semantines potekstes“. 11-osios Vilniaus tapybos trienalės kuratorius Evaldas Stankevičius siekė apibrėžti „metatapybos (tapybos apie tapybą) ir angažuotos – koncepcinės tapybos sankirtos taškus“. Paskutinės parodos kuratorius Ignas Kazakevičius teigė, kad „trienalė kalba apie išeitines tradicines tiesas ir įžvalgas, kur tose tiesose slypi tradiciją graužiantis kirminas“.

13-oji Vilniaus tapybos trienalė siekia susintetinti pastarųjų metų patirtį. Laikas, prabėgęs nuo paskutinės trienalės, kelia sudėtingesnius klausimus. Manome, kad aštrių deklaracijų nebeužtenka, siekiame suvienyti skirtingus tapytojus, linkusius į konkretų dialogą konkrečiame regione.

GINTARAS PALEMONAS JANONIS

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:18:39 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba