Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-02 nr. 2948

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kalbasi redakcijos darbuotojai: KORNELIJUS PLATELIS, LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS ir ALVYDAS ŠLEPIKAS.
ES - IŠŠŪKIS KULTŪRAI AR NE?
30

POEZIJA 
• ALGIRDAS STEPONAS DAČKEVIČIUS2

PROZA 
• SELEMONAS PALTANAVIČIUS5

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ALI PODRIMJA

LITERATŪRA 
• Henrichas Agranovskis, Galina Baranova.
ĮMINTA RAŠYTOJO ROMAINO GARY KILMĖS MĮSLĖ
1

POKALBIAI 
• Kinu besidomintį filosofą dr. Nerijų Milerių apie Vilnių kine (ir ne tik) klausinėjo Ridas Viskauskas.
NERIJUS MILERIUS: "VILNIUS KAS DIENĄ PRASIVERIA VIS IŠ NAUJO"
4

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ29

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
GYVENIMAS ANT KALAVIJO AŠMENŲ
2
• VU LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDRA 1940-20002
• LOTYNIŠKI POSAKIAI IR SENTENCIJOS12
• JULIUS JUZELIŪNAS3
• NAUJOS KNYGOS5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Stasiulis.
PRADŽIA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jolanta Paulauskaitė.
"STREKAZA" PRIEŠ VISUOMENĘ
17
• Agnė Biliūnaitė.
ARBATOS KELIONĖ
6

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KOKIE IŠLIKSIME
• Rytis Jokūbaitis.
SUGRĮŽTANTYS
• Vidutis Bakas.
KOMPOZITORIAUS POVILO DIKČIAUS ATMINIMUI
1

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
PRINCIPO JĖGA
• TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS KAUNE
• Ridas Viskauskas.
TYLIOSIOS PREMJEROS
• LAISVĖS FILOSOFIJOS PAMOKA9

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
FANTOMIŠKAS SKAUSMAS
• Regimantas Tamošaitis.
ATGIMSTANTYS ŽOLYNAI

PAVELDAS 
• Angelė Lekavičienė.
SVIRNŲ METAMORFOZĖS

KRONIKA 
• Gediminas Girdenis.
O "VARPAI" SKAMBA
• KREIPIASI BIBLIOTEKININKAI1

DE PROFUNDIS 
• MARKSAS - POETAS?4
• MEILĖS PAŠTAS16
• NUSTEBUSI SKAITYTOJA3

MUZIKA

KOKIE IŠLIKSIME

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

Pabaiga. Pradžia 17 numeryje

Respublikinis jaunųjų pianistų festivalis-konkursas "Vaikystė su muzika" visai Lietuvai priminė, kad Panevėžys švenčia 500-ąsias įkūrimo metines. Dalyvių gausa patvirtino, kad toks renginys labai reikalingas. Suvažiavo keli šimtai dalyvių iš daugiau nei penkiasdešimties Lietuvos muzikos, meno mokyklų. Jų pedagogai turėjo progą kolegoms parodyti savo auklėtinius. Aštuonmečiai ir keturiolikmečiai vaikai jaukioje Panevėžio muzikos mokyklos festivalinėje scenoje pasijuto esą artistai.

Ryškiausi, kuriuos festivalio metu išskyrė prof. Veronikos Vitaitės vadovaujama žiuri (docentai R.Kontrimas, A.Žvirblytė, J.Šleinytė, mokytojai ekspertai G.Beleckienė, A.Šikšniūtė, mokytojai R.Šarkaitė, D.Račys), varžėsi konkurse. Trijose kategorijose (pagal amžiaus grupes) laureatų vardus pelnė penkiolika pianistų. Jauniausi, sėdėdami prie instrumento, dar nesiekė žemės. Puikiai muzikavo pirmųjų premijų laureatai Tadas Niaura ir Guoda Indriūnaitė iš Anykščių, įtaigiai apdovanojimų ceremonialo metu F.Chopino muziką skambino poetiškas Vaidrius Smilinskas iš Kauno. Laureatais tapo Veiverių, Širvintų, Garliavos, Pasvalio, Panevėžio, Biržų, Anykščių, Vilniaus, Kauno muzikos mokyklų moksleiviai. Neliko nuskriaustas pulkelis konkurso diplomantų iš Garliavos, Panevėžio, Visagino, Zarasų, Šilalės, Švenčionių, Gargždų, Jonavos, Utenos, Kauno ir Vilniaus. Jie buvo apdovanoti specialiais prizais, kuriuos įsteigė sporto klubas "Alfa", Centro sąjungos Panevėžio skyrius, parduotuvė "Du ratai", turizmo agentūra "Titano vartai" ir kiti festivalio-konkurso rėmėjai.

Kai kas gal stebisi, kad apie vaikų pasirodymus rašoma solidžiame kultūriniame savaitraštyje. Tačiau gaila, kad dažnai net tarptautiniai muzikantų konkursai Lietuvoje surengiami tylomis. Pastebėti talentingus jaunus žmones labai svarbu klojant ateities meno Lietuvoje pamatus. Tokie renginiai - miesto ar regiono kultūrinės veiklos akcentai. Jie rodo, kad dar yra vilties nepraradusių ir sumaniai dirbti mokančių žmonių, kurie bando pareikšti, jog, agresyviai stumdantis partijoms ir įvairiems veikėjukams, pilietinės visuomenės dvasia dar gyva.

Seniai Kultūros ministerija nebesidomi, kaip plėtojama pučiamųjų instrumentų orkestrų kultūra Lietuvoje. Kultūros negandų metu niokojant kultūros namus, dingo ne tik muzikantų ar kolektyvų vadovų etatai, orkestrai, bet ir instrumentai. Tačiau vos galą su galu suduriančius pučiamųjų orkestrus jau kelinti metai bando prikelti panevėžietis Remigijus Vilys. Jo pastangomis malonumą pūsti dūdą pirmiausia pajuto šiukšlynuose aplink Panevėžį bastęsi vaikai. Šis orkestro "Panevėžio garsas" vadovas užmezgė glaudžius ryšius su Europos specialistais. Jiems Lietuva atsivėrė kaip patraukli šalis.

Kovo viduryje Panevėžyje įvyko Lietuvos liaudies kultūros centro ir "Panevėžio garso" organizuotas trečiasis Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas. Šį kartą iš visos Lietuvos suvažiavo per dvidešim profesionalių ir mėgėjų kolektyvų. Klausydami už širmos, juos vertino penki žiuri nariai, atvykę iš Latvijos, Estijos, Kanados bei Olandijos.

Baigiamajame šventės koncerte pagyrų buvo nešykštėta čempionato nugalėtojui - profesionaliam pučiamųjų orkestrui "Panevėžio garsas". Vadovaujamas spaudoje virtuozu vadinamo Remigijaus Vilio, jis pelnė geriausiojo vardą. Laureatais tapo ir Gražvydo Railos vadovaujamas Šilutės meno mokyklos orkestras, Rimanto Pašiūno vadovaujamas Vilniaus B.Jonušo muzikos mokyklos orkestras, Valerijaus Filonovo vadovaujamas Rūdiškių muzikos mokyklos orkestras bei Petro Tadaro vadovaujamas Kauno J.Gruodžio konservatorijos orkestras. Daugybės klausytojų, specialistų komplimentų sulaukė Ligitos Bilevičienės vadovaujamas Panevėžio rajono Perekšlių ir Sujetų bendruomenių orkestras.

Dėmesingi šiam renginiui buvo miesto vadovai. Orkestrai apdovanoti vertingomis dovanomis - instrumentais, naujų kūrinių partitūromis, muzikos centrais.

Po čempionato R.Vilys sakė, kad prieš konkursą įvairaus pajėgumo orkestrams buvo pateiktas atitinkamas repertuaras. Lietuvoje kompozitoriai neskatinami kurti pučiamųjų orkestrams, kūriniai ministerijos neįsigijami, kaip buvo prieš gerą dešimtmetį. Todėl daugiausia partitūrų perkama iš Olandijos leidyklos "De haske". Vieno kūrinio partitūra kainuoja nuo 600 iki 1500 litų. Čempionatą remia instrumentus parduodanti olandų kompanija "Van Der Glas". Su šiomis firmomis aktyviai ir kūrybingai bendradarbiauja Lietuvos ir Olandijos jaunimo orkestrų rėmimo fondas. Rengiant trečiąjį čempionatą, daugiausia pinigų buvo išleista instrumentų nuomai. Timpanus reikėjo vežtis net iš Vilniaus. Tačiau R.Vilys džiaugėsi, kad trečią kartą rengiamos orkestrų varžytuvės išjudino visos Lietuvos orkestrus, jam ruošiantis pakilo kolektyvų meistriškumas. Todėl orkestrų klausęsi Pasaulio lietuvių dainų šventės organizatoriai vieną dieną šioje šventėje žada skirti pučiamųjų orkestrams. "Vario audra" taps įspūdingu šventės akcentu. Gal atsiras rėmėjų, kurie pakeis daugelio muzikantų aptriušusias uniformas. Gal ras galimybių finansuoti profesionalus, kurie duonos kąsniui prisiduria grodami laidotuvėse ar kasdami duobes. Ar ne per brangiai valstybei kainuoja duobkasių išmokslinimas? Kol kas Kultūros ministerija nesugeba jiems pritaikyti visuotinai Lietuvoje priimto įstatymo dėl profesinių pensijų pūtikams skyrimo.

Kokie išliksime Europoje, priklauso nuo mūsų visų: kuriančių, akinančių kultūros valdininkus, suvokiančių kūrybos prasmę ir sugebančių ją atskleisti naujai, kitokį gyvenimą Europos glėbyje projektuojančiai kartai.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:17:44 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba