Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-02 nr. 2948

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kalbasi redakcijos darbuotojai: KORNELIJUS PLATELIS, LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS ir ALVYDAS ŠLEPIKAS.
ES - IŠŠŪKIS KULTŪRAI AR NE?
30

POEZIJA 
• ALGIRDAS STEPONAS DAČKEVIČIUS2

PROZA 
• SELEMONAS PALTANAVIČIUS5

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ALI PODRIMJA

LITERATŪRA 
• Henrichas Agranovskis, Galina Baranova.
ĮMINTA RAŠYTOJO ROMAINO GARY KILMĖS MĮSLĖ
1

POKALBIAI 
• Kinu besidomintį filosofą dr. Nerijų Milerių apie Vilnių kine (ir ne tik) klausinėjo Ridas Viskauskas.
NERIJUS MILERIUS: "VILNIUS KAS DIENĄ PRASIVERIA VIS IŠ NAUJO"
4

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ29

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
GYVENIMAS ANT KALAVIJO AŠMENŲ
2
• VU LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDRA 1940-20002
• LOTYNIŠKI POSAKIAI IR SENTENCIJOS12
• JULIUS JUZELIŪNAS3
• NAUJOS KNYGOS5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Stasiulis.
PRADŽIA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
 Jolanta Paulauskaitė.
"STREKAZA" PRIEŠ VISUOMENĘ
17
• Agnė Biliūnaitė.
ARBATOS KELIONĖ
6

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KOKIE IŠLIKSIME
• Rytis Jokūbaitis.
SUGRĮŽTANTYS
• Vidutis Bakas.
KOMPOZITORIAUS POVILO DIKČIAUS ATMINIMUI
1

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
PRINCIPO JĖGA
• TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS KAUNE
• Ridas Viskauskas.
TYLIOSIOS PREMJEROS
• LAISVĖS FILOSOFIJOS PAMOKA9

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
FANTOMIŠKAS SKAUSMAS
• Regimantas Tamošaitis.
ATGIMSTANTYS ŽOLYNAI

PAVELDAS 
• Angelė Lekavičienė.
SVIRNŲ METAMORFOZĖS

KRONIKA 
• Gediminas Girdenis.
O "VARPAI" SKAMBA
• KREIPIASI BIBLIOTEKININKAI1

DE PROFUNDIS 
• MARKSAS - POETAS?4
• MEILĖS PAŠTAS16
• NUSTEBUSI SKAITYTOJA3

JAUNIMO PUSLAPIS

"STREKAZA" PRIEŠ VISUOMENĘ

Jolanta Paulauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Dailininkas Aistis Baltušnikas

Paskutiniuoju metu pastebėjau, kad lietuvių literatūra, ypač romanai, nebeatsilieka nuo šiuolaikinės kultūros tendencijų. Beveik vos ne kiekvienas įvykis yra konotuotas žodžiu "virusas", pradedant nuo siaubą keliančio azijietiško gripo atmainų ir baigiant madų ir šokių festivaliais. Akivaizdu, kad viruso ekspancija pasiekia ir dabartinį lietuvių romaną: jis tampa dvikalbis, lengvasiužetis, naiviai egzistencialistinis, o kai kuriais atvejais - pseudomitologinis. Šį posūkį liudija Sigito Parulskio "Trys sekundės dangaus" bei Undinės Radzevičiūtės "Strekaza…" romanai, kurie, beje, ir labai giminiški, ir skirtingi. Apie panašumą tarp šių dviejų knygų būtų galima kalbėti žanro ir struktūros prasme. Abu romanai grindžiami biografiniais faktais - sovietinės kariuomenės, arba darbo radijuje patirtimis. Radzevičiūtės romane svarbus vaidmuo tenka ir senojo namo gyventojams - žydams, rusams, vyrams ir moterims, su kuriais knygos personažas norom ar nenorom yra priverstas kontaktuoti. Atmetus bet kuriuos šių tekstų trūkumus, kaip antai: fragmentiškumą, skurdų žodyną, klasikinės psichologinės įtampos stoką ir panašiai, įdomus tampa kitas aspektas - antropologinis vaizduojamos uždaros visuomenės pjūvis. Pasitelkiant informacijos teoriją, galima teigti, jog palyginti su klasikos amžiumi, percepcijos lygmuo yra pakitęs: žmogus matomas kitoje pakopoje, ir šio matymo prasmė yra visiškai kitokia, tarytum žiūrėtum į jį pro daugiasluoksnį mikroskopą. Akivaizdu, kad šiuolaikinis lietuvių romanistas įgyja savotišką "La Briujero" kompleksą, vis labiau tapdamas sociologu nei psichologu. Šiuolaikiniame romane personažas be aplinkos netenka savo vertės ir, jeigu mėgintume išmesti, pavyzdžiui, Parulskio knygoje esamus sovietinės armijos parašymus, tai nieko beveik ir neliktų. Na, dar - kai kurie parulskiškos kartos apmąstymai.

Gal ir keista pasirodys, bet šiuo atveju kiek įdomesnė ir aštresnė yra Radzevičiūtės "Strekaza…". Nors romanas yra dar fragmentiškesnis (čia tiktų žodis ir "draikališkesnis"), o apie stilių išvis vengtina kalbėti, jis turi tam tikrų privalumų ir intriguotumo. Vienas iš įdomesnių momentų - tai multikultūrinė erdvė, susidedanti iš skirtingų socialinių sluoksnių ir įvairiaspalvių personažų. Veikėjų pasaulis tarsi padalijamas į nedideles visuomenines grupes, į kurias paskirstomi ir atitinkami charakteriai. Namo bute Nr. 6 apgyvendinamas Aleksandras Arsenjevičius Toporovas: "Galantiškas. Iš tų laikų, kai dar būdavo žmonių, galinčių padeklamuoti visą "Mcyri" ir nesustoti, ir nesuklysti" (p. 34), rusė, kuriai užeidavo kepimo dienos: "Dėl kepimo dienų ją prieš trisdešimt metų vedė vienas raudonveidis karininkas. O kai tik prieš penkiolika metų nustojau kepti, sako Nr. 10, paliko. Prieš tai ji jam pasakė, aš - ne lauko virtuvėlė, daugiau nevirsiu ir nekepsiu, net jei būsiu nuteista sušaudyti" (p. 18), veterinaras, abejingai herojei papasakojantis Nr. 10 gyventojos mirtį ir, žinoma, žydai, pasirodantys pačioje knygos pradžioje, ir amžinai renkantys pinigus ir kalbantys juokingu žydišku akcentu:

- Laba dėna, - sako pro šalį einanti žydų šeima. - Rhėnkam pinigus, - sako.

- Už ką? - klausiu.

- Ūž varhtūs.

- Kokius varhtūs? Prieš tris savaites rinkot ūž dūris?

- Statysime varhtūs, kad svėtimy į kėmą nėlandžiotų, - sako jie apžiūrėdami naują nr. 6.

- Landžioja? - klausiu.

- Vysą laiką, - sako žydai (p. 28).

Rolandas Barthesas, analizuodamas La Briujerą yra pastebėjęs, kad šio rašytojo išskiriami socialiniai plotai arba klasės nėra homogeniškos; jie atitinka tam tikrus mokslus. Būtent panašų išsluoksniavimą galima pastebėti ir Radzevičiūtės romane, kuriame išskirtinę vietą užima vadinamoji antropologinė klasė - moterys. Beje, šiai plotmei priskirtina ir pagrindinė herojė (reikia spėti, kad jos vardas taip pat Undinė), pas psichiatrą dažnai svarstanti savo santykius su vyrais. Jų dialoguose nemaža skaudžios ir negailestingos saviironijos dozė. Dar įdomesni jos pasvarstymai apie moterišką grožį, kuris tampa savita socialine, bet ne estetine vertybe. Knygos veikėja negali įsidarbinti televizijoje, nes, jos supratimu, neturi reikiamos išvaizdos. O pernelyg estetizuotas moters grožis, dirbtinai pagražintas kūnas, čia atrodo atstumiančiai, juokingai ir nereikšmingai. Taigi graži išorė slepia bjaurią sielą, ir šis neatitikimas įvardijamas "Matildos" kompleksu, nuo kurio, kaip sako veikėja, ji pati kenčia: "Matilda buvo nuostabaus grožio romantiško plano aktorė, todėl vaidindavo tik mylimų gražuolių vaidmenis be žodžių. Užtat namie ji buvo tikra barakuda, užnuodijusi gyvenimą pusei kvartalo" (p. 48). Tokiu būdu pasakotojas, įsiveldamas į portretines charakteristikas, tampa nenuosaikiu moralistu, prisiimančiu visuomenės kritiko poziciją, kuri kartais yra pernelyg moteriška - efemeriška, o neretai ir nihilistiška. Maždaug pusė pasakojamų dalykų yra tik laikini reiškiniai ir nereikšmingos detalės, tik dar labiau paryškinančios s.n.g. (senieji namo gyventojai) gyvenimo absurdiškumą. Šiame kontekste moterys - kvailos, smalsios, sudaro atskirą klasę; jos esti tarytum gryno socialumo plotmėje - kepėjos, radijo darbuotojos, aktorės, mamos. Čia ypatingas vaidmuo tenka mizantropijai, kurią diagnozuojasi pagrindinė knygos herojė. Pasirinkdama tokią poziciją, ji apibrėžia save kaip išskirtinį asmenį, iš esmės nepriklausantį nei moterų, nei vyrų klasei. Iš tikro geriausiai veikėją apibūdinanti metafora "strekaza": "Poprygunja strekaza lieto krasnoje propiela, aglianut(ü)sa ne uspela, kak zima…" (p.52). "Strekaza", Barthes`o terminais sakant, daugiau priklauso etnologinei klasei, kurioje bet kokia socialinė elgsena stebima iš tam tikros distancijos. Dar kartą tenka pakartoti, kad būtent ironiška pasaulėvoka sudaro galimybę s.n.g. pasaulį stebėti iš atitinkamo nuotolio. Skirtingi veikėjų pasauliai domina uždarumu. Poetiškai kalbant, paliečiamos situacijų skirtybės, kylančios uždaroje erdvėje (jų pasirinkimas gana savavališkas).

Socialiniu požiūriu įsivaizduojamas uždarumas, išgyventas arba patiriamas, sukuria tiek realų, tiek poetinį reiškinį, šiandienos kalba įvardintiną snobizmu. Snobiškąją visuomenės dalį simboliškai įprasmina Toporovo veikėjas, žaidžiantis "Go" ir, kaip mano herojė, skaitantis klasikinę literatūrą. Negailestingai pasityčiojama ir iš jo, demaskuojant jau nebepopuliarias vertybes, vis dar primenančias klasikinį dvasingumo apibrėžimą. Žaisdama su juo senąjį kinų žaidimą, ant užverstų popierių ji randa užrašytus žodžius "Laikas", "Meilė", "Mirtis", kurie merginai asocijuojasi su Shakespeare`u, tuo tarpu, kai pati įstengia parašyti tik dvi beprasmiškas raides "M". O užrašas "Go" personažei sukelia vulgarias mintis: "Sekmadienis - tai diena, kaip paaiškėja, kad

go ir GO

neturi nieko bendro. Pažiūrėjus akivaizdu" (p. 42). Natūralu, jog uždarumo erdvėje gyvenančiųjų veikla praranda savo prasmę. Iš principo čia lyg žaidžiama grynomis tautologijomis: žydai yra žydai, keisti intelektualai yra keisti intelektualai, o kvailos moterys yra tik kvailos moterys - ir tuo viskas pasakyta.

Bet koks "charakteris" Radzevičiūtės romane funkcionuoja metaforiškai. Knygos herojės akimis, su kuria, matyt, tapatinasi ir autorė, stebimas ir savotiškai analizuojamas šiuolaikinės visuomenės modelis. Skirtingų sričių įvairovė, tiek socialinių, tiek psichologinių, visai nedemonstruoja chaoso; beveik kiekvienas gyvena savo uždarame pasaulyje ir puikiausiai tarpusavyje sutaria. Šioje retai apgyvendintoje teritorijoje veikėjai tampa beveik anonimiški, išskyrus intelektualą, kuris knygoje turi savo vardą ir net pavardę. Nepaisant atskirų uždarų erdvių, romano personažus sieja vidaus giminystė, paremta aiškiomis sociologinėmis aplinkybėmis. Beveik visi charakteriai pasižymi mizantropiškumu (išimtis - rusė, Nr.10 gyventoja), nes kiekvienas jų gyvena pakankamai izoliuotai. Kita vertus, mizantropiškumas lyg ir iškreipia natūralų gyvenimo būdą, paversdamas veikėjus kiek nenormaliais: per daug smalsiais ar abejingais. Kaip pasakytų La Briujeras, mes nebejaučiame tuštybės mažumos, kuriai viskas priklauso, jaučiame tik įvairias nenormalumo atmainas; mums egzistuoja tik už normalumo ribos esantys charakteriai.

 

Skaitytojų vertinimai


2151. Zodis BLE mergaites lupose2003-05-03 18:29
Prisiminimu romanai padeda atsistoti ant zemes. Literatura pasliauzios zeme, paters` kantrios motinos keiciamus drabuzius, ir uzaugs. Uzaugs autorius/e`, siuo metu jis tik inoringas vaikas - veidrodis, atspindintis savo fiziologija, pastale ir snekas gatveje aplink. Ji traukia tai kas uzdrausta ir "stipru", zodziai pazymeti ****. Bet kaltinti uz tai jo negali.

2153. Antibiotikė2003-05-03 21:42
Pastebėjau, kad kuo šūdinesnė knyga, tuo daugiau apie ją primalama šūdo.

2155. Margarita2003-05-03 22:07
Agresyvus marketingas,taip vadinasi šis knygos pristatymas.

2165. izvergas2003-05-04 18:39
tokio klaikiai grafomaniško ir pretenzingo dalyko lietuviškai dar neteko skaityti. Būtų gerai, kad tai būtų paskutinė u.r. knyga...

2168. keule2003-05-05 02:14
"STREKAZA" PRIEŠ VISUOMENĘ? Juokinga. Ištikro, nei visuomenei, nei mums, keulems, nerūpi Radzevičiūtės blediški strykčiojimai. Tik va, keista, kad gerbiama kritikė garuoja kaip arbatinuks ant stalo, nuo kurio visi atsistojo ir nuėjo.

2175. Kirilas2003-05-05 11:01
Keista, kad recenzija spausdinama jaunimo puslapiuose, juk tai moteriškei (autorei) jau virš rtisdešimt, o nuotraukoj "Lietuvos ryto" MM tai iš viso klaikiai atrodo, kaip sovietinė asfalto klojėja. Jaunimas dabar, matyt, iki 100 metų.

2180. Kirilui2003-05-05 13:16
uztat recenzente jauna.

2181. inis2003-05-05 13:28
Košmarėlis: apie geras knygas - tylima, dėl visiško niekalo - diskusijų audra.

2183. Savitvarka2003-05-05 13:42
Kazin ar praston draugijon geros knygos apsilanko, yra "priimamos"? Pirma apsikuopti reikia, aukleti agresyvius piliecius. Siukliaveziai reikalingi net ten kur knygu neskaito.

2196. bukas2003-05-05 23:07
Idėja: išrinkime geriausių Lietuvos grafomanų dešimtuką. 1.Undinė Radzevičiūtė. 2.Kęstutis Rastenis. 3. .......... ir t.t.

2198. keule2003-05-06 03:19
Oje, kaip Kirilas įspyre - asfalto klojėja... Žinau, kad negražu juoktis, bet... cha cha cha

2201. Margarita2003-05-06 08:22
Kažko labai daug juokiasi keule.Aš ją į grafomanų 10-tuką pasiūlysiu.

2217. Lanka2003-05-06 21:56
Keule i desimtuka?! Ka jus, ji net be klaidu raso, tokia saunuole!:)))

2221. keule2003-05-06 22:02
Rinkit į dešimtuką!!! Noriu išgarsėti. Nori eiti prieš visuomenę iškeltu šnipu! Strykt strykt, bleeed...

2233. Lanka2003-05-07 10:13
Keule tu ir taip pati garsiausia asaba www.culture.lt erdveje!!! Taigi gali sau dainuoti leu leu leu, kaip puikiai moki:)))

2235. Margarita2003-05-07 11:14
Oi,Lanka, nesupras keule tokių komplimentų.Ji savo vertę pajunta,kai pajunta Damoklo kardą (kirvį) sau virš galvos.

2236. a.a. Desperadas2003-05-07 12:19
Į literatūrą vaikinės Undinės asmenyje aiškiai ateina nauja pajėga, todėl visi ir kabinėjsi, net leidykla, iškastravusi elegantišką autorės geidautą pavadinimą "Strekaza bliatj". Todėl kol kas susilaikysiu ir neduosiu signalo savo palikimo tvarkytojams leisti mano neskelbtas autobiografines knygas "Mazeirfazefakeris" bei "Jobtvojubabuškuirdiedušku".Gerų dienų iš anapus. Laiką leidžiu smagiai. Nedurniuokit ir stokit į tą sąjungą, antraip apsipazorinsit prieš visą svietą, kam tada tą Sovietų Sąjungą sugriovėt, mudylos, jeigu dabar atbulom, aš jau sakiau, įsirašykit, o paskui išstokit, praktikos juk turit, ir neduokit visko susišluot tiems šmikiams estams. Smulas su Keresu čia jau dabar kikena.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:17:41 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba