Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-02 nr. 2948

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
 Kalbasi redakcijos darbuotojai: KORNELIJUS PLATELIS, LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS ir ALVYDAS ŠLEPIKAS.
ES - IŠŠŪKIS KULTŪRAI AR NE?
30

POEZIJA 
• ALGIRDAS STEPONAS DAČKEVIČIUS2

PROZA 
• SELEMONAS PALTANAVIČIUS5

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ALI PODRIMJA

LITERATŪRA 
• Henrichas Agranovskis, Galina Baranova.
ĮMINTA RAŠYTOJO ROMAINO GARY KILMĖS MĮSLĖ
1

POKALBIAI 
• Kinu besidomintį filosofą dr. Nerijų Milerių apie Vilnių kine (ir ne tik) klausinėjo Ridas Viskauskas.
NERIJUS MILERIUS: "VILNIUS KAS DIENĄ PRASIVERIA VIS IŠ NAUJO"
4

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ29

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
GYVENIMAS ANT KALAVIJO AŠMENŲ
2
• VU LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDRA 1940-20002
• LOTYNIŠKI POSAKIAI IR SENTENCIJOS12
• JULIUS JUZELIŪNAS3
• NAUJOS KNYGOS5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Stasiulis.
PRADŽIA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jolanta Paulauskaitė.
"STREKAZA" PRIEŠ VISUOMENĘ
17
• Agnė Biliūnaitė.
ARBATOS KELIONĖ
6

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KOKIE IŠLIKSIME
• Rytis Jokūbaitis.
SUGRĮŽTANTYS
• Vidutis Bakas.
KOMPOZITORIAUS POVILO DIKČIAUS ATMINIMUI
1

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
PRINCIPO JĖGA
• TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS KAUNE
• Ridas Viskauskas.
TYLIOSIOS PREMJEROS
• LAISVĖS FILOSOFIJOS PAMOKA9

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
FANTOMIŠKAS SKAUSMAS
• Regimantas Tamošaitis.
ATGIMSTANTYS ŽOLYNAI

PAVELDAS 
• Angelė Lekavičienė.
SVIRNŲ METAMORFOZĖS

KRONIKA 
• Gediminas Girdenis.
O "VARPAI" SKAMBA
• KREIPIASI BIBLIOTEKININKAI1

DE PROFUNDIS 
• MARKSAS - POETAS?4
• MEILĖS PAŠTAS16
• NUSTEBUSI SKAITYTOJA3

AKTUALIJOS

ES - IŠŠŪKIS KULTŪRAI AR NE?

Kalbasi redakcijos darbuotojai: KORNELIJUS PLATELIS, LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS ir ALVYDAS ŠLEPIKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Liudvikas Jakimavičius. Gal kiek per vėlai pradėjome šneką apie mūsų stojimą į Europos Sąjungą, referendumą ir iššūkius kultūrai bei kultūros žmogui. Suprantama, kaltės dalį galime prisiimti ir mes, ir kultūros institucijos, kurios šią šneką privalėjo pradėti daug anksčiau. Bet geriau vėliau, negu niekad. Girdint dabar "kalbančių galvų" chorą per masines informavimo priemones, įsiklausant į diskursus, vis dėlto reikia konstatuoti, kad kultūros reikalai yra apšnekami mažiausiai. Todėl ir buvo pradėta diskusija mūsų savaitraštyje. Bene dažniausias klausimas, kurį išgirsti iš neapsisprendusių balsuoti ar ne, kaip balsuoti - už ar prieš ES, yra elementarus, logiškas ir pragmatiškas: "O ką man ta Europos Sąjunga duos?" Žmogus yra toks padaras, kad retsykiais susimąsto: "Ar apsimoka man, ar ne?" Taip jis dažniausiai grindžia savo apsisprendimą. Šį svarstymą gal galėtume išplėsti, perkeldami problemos ašį nuo konkretaus individo į kultūrą ir "kultūros darbininkų klasę", senais terminais šnekant. Ką tas stojimas gali duoti mūsų kultūrai? Ir jei negali nieko, ar su gražiomis savo intencijomis neliksime visuomeninio gyvenimo paraštėje, kaip ne sykį jau yra atsitikę?

Kornelijus Platelis. Po tavo, Liudvikai, klausimo man kyla tokia asociacija - o ką mums davė Nepriklausomybė?.. Visų pirma kas atsitiko mums, menininkams? Neliko valdžios prievartos, cenzūros - štai kas. Bet jei kalbėsime apie sumažėjusius knygų tiražus arba visuomenės domėjimąsi "prie ruso" literatūra ir kitais menais, tai tas, kuriam tie dalykai svarbesni, pasakytų, kad ne labai ką ir davė. Taigi žiūrint, ką laikai didesne vertybe. Pavyzdžiui, man tai, kad nebėra cenzūros, yra svarbiau už tai, kad mano knygų tiražai sumažėjo apie aštuonetą kartų. Kitam gali atrodyti priešingai, bet ar tas atrodymas bus racionalus, ar neatrodys mažų mažiausiai keistas kitiems žmonėms, - tai vėlgi kitas klausimas. Panašiai ir su Europos Sąjunga. Paisydami tik savo asmeninių interesų galime skaudžiai apsirikti.

Europos Sąjunga apskritai yra ne kultūrinė, o ekonominė ir teisinė organizacija. Jai kultūra nėra prioritetas. Kultūra - kiekvienos valstybės reikalas, ir, kalbant apie Lietuvos kultūros ateitį ES, galima tik tikėtis, kad, padidėjus mūsų valstybės bendrajam vidaus produktui, bus galima daugiau lėšų skirti ir kultūrai. Tai priklauso ne nuo "ES biurokratų", o nuo mūsų pačių valdžios. Kiek yra tekę patirti, nė vienas dabartinių ES šalių kultūros ministras nenori nė girdėti apie kokią nors jo šalies kultūrinę integraciją. Visi tvirtina: "Mūsų kultūra yra mūsų reikalas". Manau, kad mes tą patį sakome dabar ir sakysime, įstoję į Europos Sąjungą.

Alvydas Šlepikas. Na taip. Europos Sąjunga yra ekonominė, teisinė, politinė valstybių bendrija, ir kultūra joje nėra prioritetas. Tai mus lyg ir turėtų gąsdinti, tačiau prisiminkime, kad Lietuvoje kultūra - taip pat joks prioritetas. Štai įžanginėje Lietuvos rašytojų sąjungos kalboje profesorė Viktorija Daujotytė paminėjo svarbų Lietuvai dokumentą - partijų, sąjungų, asociacijų. pasirašytą "Nacionalinį susitarimą siekiant ekonominės ir socialinės pažangos". Profesorė pasigedo šiame dokumente kultūros. Tarp 24-ių šį susitarimą pasirašiusių organizacijų nebuvo tik Lietuvos meno kūrėjų asociacijos. Nebuvo ir negalėjo būti, nes šis susitarimas įpareigoja nekalbėti "apie iššūkius, kuriuos naujasis mūsų šalies raidos etapas kels mūsų moralinėms, kultūrinėms ir etninėms vertybėms". Dokumente, tarkime, skiriamas didelis dėmesys anglų kalbai, tačiau nė žodeliu neužsimenama apie būtinybę saugoti ir plėtoti savąją lietuvių kalbą. Tai akivaizdžiai rodo, kad kultūra visada ir visur, taip pat ir Lietuvoje bei ES, nėra prioritetinė sritis, ir dėl to mes neturėtume gąsdintis eidami į referendumą. Lietuvos biurokratai gal net labiau ją nustekentų, negu tai sugebės europiniai jų kolegos? Kita vertus, jei keisis ekonominė situacija ne į blogąją pusę, tai gal ir kultūrai bus geriau.

Liudvikas Jakimavičius. Norėčiau replikuoti abiem. Negaliu suvokti, kaip čia dabar yra. Metinės ekonominės ataskaitos rodo, kad tas bendras vidaus produktas gana sparčiai auga ir turi tendencijų dar labiau augti. Jūsų logika remiantis, jau ir dabar kokį trejetą metų kultūra irgi turėtų kasmet gauti proporcingai didesnę paramą. Tačiau vaizdas yra visiškai priešingas. Kultūrai nuo to augimo nepasidarė geriau nė per nago juodymą. Galėtume ne visai korektiškai lyginti. Sovietų laikais, kad ir kaip žiūrėtum (net ir turėdamas galvoje tą nelemtą cenzūrą), kuriantis kultūros žmogus ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu jautėsi daug saugesnis nei šiandien. Gal tai buvo ir slaptas noras prisijaukinti kūrėją tarnauti sistemos reikmėms, tačiau niekaip negaliu suprasti, kodėl to laisvo kūrėjo nebesiekiama šiandien pakviesti tarnauti ne kokiai nors partinei ideologijai, o valstybei. Taip atrodo, kad į jį įdėmiau pradedama žvalgytis tik atsitikus bėdai arba kai reikia jo autoritetingo balso. O šiaip jis yra paliktas vienas sau kuistis su savo menais, straipsniais, eilėraščiais ir romanais. Per pastaruosius kelerius metus bene penketas pačių kūrybingiausių rašytojų iškeliavo Antakalnio kalnelin. Tikrai ne iš paties geriausio gyvenimo. Vėžiai, infarktai ar insultai yra tik paskutiniai užrašai knygelėse, kurios vadinamos "ligos istorijomis". Ir jei ta Europos Sąjunga sako, kad kultūra yra mūsų pačių vidaus reikalas, tai gal man būtų daug smagiau, kad ten, Briuselyje, šiek tiek kitaip kalbėtų. Bet grįžkim į Lietuvą. Visos "stašaitiškos" idėjos čia mūsų kultūros sferoje sukėlė ir didelę sumaištį, esą kultūra, kaip ir amatai ar verslas, turėtų paklusti "džiunglių" kapitalizmo dėsniams: "regeneruokitės, dauginkitės ataugomis ir patys save išlaikykit - jūsų reikalas".

Kornelijus Platelis. Aš jau pradžioj šnekėjau, kad mūsų kultūrinę situaciją su tarybiniais laikais gretinti yra labai sunku, nes anais laikais visuomenė gyveno lyg tam tikroje zonoje, žmonės daugelyje sričių negalėjo realizuoti savo kūrybinės energijos. Negalėjo užsiimti verslu, keliauti, net skaityti užsienyje išleistų knygų, jau nekalbant apie žurnalus, televizijas. Na, radijo laidų žmonės klausydavosi, bet jos buvo labiau politinės arba pramoginės. Tad lyginti čia yra labai sunku. Žmonės neturėjo kito pasirinkimo - tiktai domėtis kultūra arba gerti degtinę, kaip aš dažnai sakau. Ir dabar, jei kaliniai būtų labiau kultūriškai išprusę, jie labiau domėtųsi kultūra nei visuomenė už tvoros. Dabar, kai tapome visiškai laisvi rinktis, be abejo, domėjimasis kultūra smuktelėjo. Ir čia sunku kaltinti valdžią ar pačią politinę santvarką.

Vengdamas diskusijų dėl kultūros plačiąja ir siaurąja prasme, dar norėjau pasakyti, kad nors ji ES nelaikoma prioritetine, ji pati savaime yra visa ko pagrindas - ir teisės, ir verslo, ir visų kitų visuomenės gyvenimo sričių. Net ir nevadinama prioritetu, ji visada lems visuomenės raidos procesų kokybę - tiek ekonominių, tiek dvasinių. Ir sakydamas, kad Europos Sąjunga neremia kultūros, aš turiu galvoje, kad ji nenustato krypčių, kokiomis turi plėtotis jai priklausančių šalių kultūros, nekalba apie kultūrų integraciją, o tik apie tam tikras bendras demokratijos vertybes. ES remia tik kultūrinį bendradarbiavimą, skatina susikalbėjimą tarp tautų, menininkų, visų piliečių. Tam ir skirtos ES programos, tokios kaip "Kultūra 2000". Jos neturi ambicijų pakeisti kokios nors šalies kultūros. Paprasčiausiai kiekviena šalis turi įsitraukti į polilogą su savo kultūra, kad galėtų susikalbėti su kitais, kad galėtų kitiems ką nors pasiūlyti bei iš kitų ką nors paimti.

Alvydas Šlepikas. Taip, prakalbome apie kultūrą ir Europos Sąjungą, bet gal reiktų pabrėžti, jog visa, apie ką šnekame, yra ne propagandiniai dalykai, ne bandymas paveikti ar atvesti žmones į protą, priversti juos balsuoti "už", o pastanga svarstyti ir patiems aiškintis. Šiandien, matydami situaciją Lietuvoje ir gana žemo lygio propagandą, dažnai mušančią žmonėms žemiau juostos, turėtume nepamiršti, kad visa tai gali duoti atvirkščių rezultatų. Man atrodo, kad kyla didžiulis pavojus referendumo rezultatams net todėl, kad žmogus viena ar kita žino, yra girdėjęs apie Europos Sąjungą, o todėl, kad jis žino ir mato kvailiausius politikų veiksmus čia, Lietuvoj. Ėjimas į ES juk žmonėms asocijuojasi su Lietuvą valdančiais žmonėmis, todėl vien iš noro maištauti ar pasakyti:"Eikit jūs po velnių!" daugelis balsuotojų gali balsuoti "prieš". Reiktų kalbėti ir apie propagandinio šurmulio, sukelto norint priversti žmones balsuoti "už", kultūringumą. Kai reiks eit į referendumą, nuo visų kalbų, kartais paviršutiniškų, kartais kvailų, bet įkyrių, jau visus bus išbėrę spuogais. Vaikai darželiuose deklamuoja apie ES, mojuoja vėliavėlėm, auklėtojos ruošia keisčiausias vakarones… Turiu vaikų ir tai puikiai žinau. Bjauriausia, kad visos šitos "šventės vaikučiams ir tėveliams" keistai primena Lenino gimtadienius, istorijas, kaip tas "tautų vadas" gelbėjo zuikius. Man pikta, kad mano vaikas turi dainuoti apie ES, juk tokio amžiaus žmogelis mojuos vėliavėle visada, kai tik darželio auklėtoja panorės. Jam jokio skirtumo, ar Europos Sąjunga, ar Sadamas, ar Naomi Kempbel. Reikia džiaugtis, kad darželinukas žino, kas yra Lietuva, kas yra Gediminas, Vilnius, kad žino Geležinio vilko legendą. Tai tik fragmentas visoj šitoj propagandos lavinoj, bet jis liudija kvailybės karuselę, kurioje sukasi dalis Lietuvos. Ne vaikai spręs, ne vaikai balsuos referendume, o sąmoningi Lietuvos piliečiai, kuriems aišku, jog niekur dangiškoji mana iš dangaus nekrinta. Net ir Europos Sąjungoje. Dažnai įsivaizduojama, kad lietuviai yra kokie besmegeniai, kad jiems reikia daug pažadėti, ir tada viskas eis kaip iš pypkės, tačiau, vienąkart daug prisižadėjus, kitąkart žadant žmonėms jau kyla įtarimas. Bijau, kad Lietuvos ūkininkai gali išklausyti Prezidento Pakso kalbą apie gėrį, laukiantį ES, o paskui džiaugsmingai išgerti nemokamą bokalą alaus, tačiau balsuoti kiek kitaip, nei visi tikisi. Juk lietuviai nenuspėjami žmonės - prisiminkime įvairių priešrinkiminių tyrimų rezultatus ir tų rinkimų realybę. Lengva tuos žmones ir pateisinti, juk dažnam sveiko proto piliečiui gali pasirodyti keista, kad savo kieme besiriejantys valdininkai kaip į išganymą veržiasi į Europos Sąjungą. Juk jeigu nesugebama susitvarkyti, susitarti namuose, tai kaip bus įmanoma susitarti su įvairiakalbiais kitų šalių kolegomis? Propagandistai rodo vaizdo klipus, kuriuose vakariečiai kerta cepelinus, bet nė puse žodžio neužsimena, kad toje Sąjungoje reiks dirbti.

Kornelijus Platelis. Taip. Ta propaganda gana paviršutiniška. Bet manau, kad viešosios nuomonės formavimo technologai bus pasimokę iš pastarųjų prezidento rinkimų ir tas pamokas bando tiesiogiai taikyti referendumo kampanijoje. Nematyčiau čia ir labai didelės bėdos, nes yra ir tokių, kurių nepaveiks jokia agitacija. Čia gerai, Alvydai, pasakei. Mes su savo kultūrinio leidinio tiražu nesitikime paveikti jokio didesnio elektorato - paprasčiausiai patys aiškinamės, ką laimėsime ir ką pralaimėsime darydami šį žingsnį, nes nebūna veiksmų, kurie turi tik teigiamas pasekmes. Vadybininkai nuo seno mėgsta vadinamąją SWOT analizę, kuria remiantis įvertinami tam tikro planuojamo veiksmo privalumai, trūkumai, galimybės ir pavojai. Ir čia būtų galima daryti panašią analizę, susirašyt teiginius į atskirus langelius, bet manau, kad ir be analizės pavojų būtų daugiau. Manęs visai neįtikina kalbos, kad integracija į ES kelia išlikimo grėsmę mūsų kultūrai. Nesakau, kad grėsmės apskritai nėra. Savo kultūros mes neišsaugosime, nesistengdami to daryti, o vien tik atsiskyrę geležinėm uždangom. Vyksta globalizacijos procesai, pasaulinės masinės kultūros mados Lietuvą pasiekia kartais greičiau negu kitas Europos vietas, ir manyti, kad jungimasis į šią Sąjungą gali tuos procesus pagreitinti ar sulėtinti, nėra pagrindo.

Liudvikas Jakimavičius. Na, bet galima prognozuoti ir kitą dalyką. Europos Sąjungoje bus laisvas darbo jėgos judėjimas. Net kol neturėjom sutarties su ES, iš Lietuvos išvažiavo pusantro Panevėžio, jei ne daugiau, - niekas tiksliai negali į šį klausimą atsakyti. Dabar įsivaizduokim ir ateities perspektyvą: jei mūsų darbo jėgai atsiveria visos daug turtingesnės Europos Sąjungos valstybės, kuriose kas norės, galės legaliai dirbti, ir dirbti ne tik tvorų dažytoju, galima prognozuoti, kad dar 200 000 iš Lietuvos išvažiuos. Ir išvažiuos aukštesnę kvalifikaciją turintys žmonės. Bus jau dėjęs į kojas ir visas Vilnius. O žinia, kad tie žmonės, kurie dirba Švedijoje, Norvegijoje, Airijoje, Anglijoje ar Vokietijoje, jokių pinigų mokesčiais į mūsų biudžetą neatneša. Taigi ir mūsų darbo rinkoje, ir prognozuojamoje valstybės biudžeto struktūroje atsiranda ir, matyt, plėsis neaprėpiamos "skylės", kurias sąlygos tos "mirusios sielos". Kultūros žmonės kaži kodėl nėra linkę važiuoti uždarbiauti, nors ant jų pečių čia, vykstant tokiems judėjimo procesams, dar sunkiau gula ir guls mokesčių našta. Mokesčius moka daugiausia tie, kurie nemoka išsisukti nuo mokesčių mokėjimo. Todėl už savo kūrybą kultūros žmogus dabar moka jau ne trylika, o penkiolika procentų honoraro, kuris net nuskriaustam pienininkui turėtų atrodyti juokingas. Bet problema yra ir kita. Kas užpildys tą demografinį vakuumą?

iliustracija
Ričardo Šileikos nuotrauka

Kornelijus Platelis. Manau, šio proceso priežastis - ekonominė išsivysčiusių Vakarų pasaulio valstybių ir Lietuvos nelygybė. Žmonės, nerasdami darbo Tėvynėje, o ne iš gero gyvenimo, kartais išvažiuoja jo ieškoti kitur. Ten dirba dažnai net ne pagal savo kvalifikaciją, dirba paprastus juodus darbus, už juos gaudami didesnį atlygį negu už kvalifikuotą darbą Lietuvoje. Tai jokia paslaptis, ir man atrodo, jog tas dalykas laikinas ir turėtų išnykti įstojus į Europos Sąjungą ir maždaug susilyginus pragyvenimui. Man regis, gyvenimo kokybė Lietuvoje yra nepalyginamai geresnė nei daugelyje Vakarų šalių. Kad ir Lietuvos gyventojų tankumas. Mūsų yra trys su puse milijono gyventojų. Trečdaliu mažesnėje Olandijos teritorijoje gyvena penkiolika milijonų… Argi ten lieka vietos gamtai, miškams?

Liudvikas Jakimavičius. Čia, Kornelijau, ne argumentas. Sibiras labai platus, labai gražūs kedrų miškai, švaresnės nei Lietuvoje upės, kur dar galima pagaudyti lašišų, ir žuvautojų tankumas ne toks kaip Vilniuje ant Neries kranto prie mėsos kombinato.

Kornelijus Platelis. Manau, - argumentas. Be to, mūsų kultūrinis gyvenimas gana intensyvus ir bent kol kas daugeliui prieinamas. Tai irgi vienas iš kokybės rodiklių. Dabar apskritai daugelis kalba apie "globalinį kaimą", kaip ateities gyvenimo modelį. Komunikacijų technologijos taip ištobulėjo ir dar tobulės, kad žmogus galės dirbti bet kur, sėdėdamas prie kompiuterio galės keistis savo darbo vaisiais su darbdaviu ir gauti už tai atlyginimą. Ir jis gyvens ten, kur jam bus maloniau.

Dažnas čia pastebi kitą grėsmę - įteisinus laisvą darbo jėgos judėjimą ir susilyginus pragyvenimui, į Lietuvą priplūs ne tik pramonės investicijų, kurių dabar taip laukiame, bet ir žmonių, kurie toje pramonėje dirbs. Taigi Lietuvoj gyventojų tankis didės. Būgštaujama, jog taip mes ne visai savo noru galime perimti buvusių kolonijinių Europos valstybių paveldą ir problemas. Dabartinių Europos Sąjungos piliečių imigrantų grupės galės laisvai judėti visoje ES erdvėje. Tad ir Lietuvoje gali pradėti kurtis uždaros bendruomenės. Šalia to viso madingo kalbėjimo apie kultūrų skirtingumą ir toleranciją reikia pripažinti, kad problemos vis dėlto kyla. Matom tai iš Vokietijos, Anglijos ir kitų šalių patirties. Tokio pobūdžio problemų ateityje galime sulaukti ir Lietuvoj. Kita vertus, nepanašu, kad Lietuva išvengtų tokių problemų, stengdamasi užsidaryti nuo kitų šalių.

Tačiau ar mes turime alternatyvų? Aš ir dabar prisimenu M.Gorbačiovo vienintelį vizitą Lietuvoje, ypač jo pasisakymą Klaipėdoje: "Rossija na eti rubeži šla vekami". Tai, manau, ne tik jo nuomonė, tai greičiau genuose užprogramuota strategija. Tie, kurie nuoširdžiai mano, kad istorinė situacija pasikeitė, švelniai kalbant, savo norus painioja su tikrove.

Alvydas Šlepikas. Kaip pats, Kornelijau, minėjai, kultūra gali atsidurti paraštėje, tačiau, kiek žinau, nors Europos Sąjungoje kultūra ir nėra prioritetas, tačiau įžengus pro ES vartus atsiveria daugybė fondų, organizacijų, kurios skatina skirtingų tautų raidą ir kultūros vystymąsi, dialogo ar polilogo su kitom kultūrom paiešką, regioninių kultūrų plėtrą. Nežinau, kiek tai konkrečiai gali padėti ar nepadėti literatams, tačiau, tarkim, kinematografininkai, kurie negali būti finansuojami iš valstybės biudžeto (vien todėl, kad valstybei tai per brangu), ar kitų sričių kultūrininkai deda vilčių būtent į ES fondus. Kitas dalykas - atsiranda baimė, jog mūsų kultūra niveliuosis, tirps, tačiau kiekviena stipri kultūra turi savisaugos instinktą - ji priešinasi visokioms pastangoms ją integruoti. Lietuvių kultūra yra stipri, turi seną ir turtingą kalbą, tradicijas, yra kūrybinga ir aktyvi. Ji atlaikė sovietinę okupaciją ir jos antikultūrinį, antinacionalinį spaudimą, ji sugebės išlikti ir Europos Sąjungoje, kuri vis dėlto yra demokratiją puoselėjanti Sąjunga.

Liudvikas Jakimavičius. Gal ir taip. Tikriausiai tai ir bus mūsų kultūros atsparumo išbandymas, tačiau net ir labai įtaigūs pavyzdžiai neturėtų mūsų užburti ir užkerėti, nes jie yra atsiradę kitomis sąlygomis. Tarkim, galima būtų pateikti ir daugybę kitokio pobūdžio pavyzdžių, liudijančių visai kitus rezultatus. Kodėl taip greitai nutauto Rytų Prūsija? Kodėl, atsidūrusi geresnėse ekonominėse sąlygose, su kraupiu amerikietišku akcentu pradėjo kalbėti mūsų vos ne milijoninė diaspora po Antrojo pasaulinio karo, o jau jų vaikai lietuviškai kalba tik pasimokę Hiutenfeldo mokykloje? Daugybė klausimų. Gal aš sakau ir paranojišką mintį, bet istorija lyg ir pridurmu sako, kad aukštesnio lygio ekonomika nesunkiai gali "suvalgyti" net ir senesnę, net ir aukštesnio lygio kultūrą (norėčiau tikėti, kad klystu).

Kitas dalykas - mes ir iki šiol galėjome skersai išilgai skrosti tą pačią Europą, dalyvauti festivaliuose, keistis kultūrine patirtimi, naudotis fondais, ir nemanau, kad tie fondai mums labiau atsivers, įstojus į ES. Šarūnas Bartas važiavo į Prancūziją, į Maroką, ir vien dėl to, kad yra gabus žmogus, fondai jam neužsidarė, nors buvo ir Europos periferinės valstybės žmogus. Jei yra gabus menininkas, jis visados ras šaltinį, iš kur gali gauti lėšų (suprantama, ne Lietuvoj). Todėl argumentas, kad mums įstojus atsivers kokios nors aukso gyslos, man neatrodo pakankamai rimtas.

Kitas dalykas - jei Lietuvos piliečiai iš Lietuvos išsivažinėja, tai ta visuomenė, matyt, neturėjo pakankamos gravitacijos būti solidaria savo likimo lėmėja, todėl ir nuolat silpnėja. Ir jos pajėgumas išreikšti pilietinę valią referendume kelia labai didelių nuogąstavimų.

Kornelijus Platelis. Noriu grįžti prie ES fondų, nors jie kultūrininkams ir nėra tokie masinantys, kaip, tarkim, pieno tiekėjams. Yra įvairiausių fondų, tačiau Europos Komisijos struktūrose matome tik tokias programas, kurios skatina kultūrinį bendradarbiavimą. "Kultūra 2000" remia tik tuos projektus, kuriais ketinama ką nors bendrai nuveikti su partneriais kitose Europos valstybėse. Yra reikalavimas - ne mažiau kaip trys partneriai vienmečiams ir ne mažiau kaip penki - ilgalaikiams, trimečiams projektams. Knygų leidyba skatinama tik tokia, kuri supažindina tavo šalies visuomenę su kitos ES šalies šiuolaikine literatūra, - remiami vertimai. Tačiau Alvydas teisingai sakė, kad kiekviena šalis turi savo fondus, kurie skatina tos šalies kultūros plėtrą ir jos eksportą į užsienį. Tie fondai yra turtingi, ir iš jų galima sulaukti paramos, jei dirbi jų siūlomom kryptim. Tad ir mūsų kultūra, jos gyvybingumu, eksportu turės rūpintis mūsų fondai. Reikia prisiminti, jog dar yra struktūriniai ES fondai, remiantys ekonominę bei socialinę visuomenės plėtrą. Daugelyje šalių labai dažnai per socialines programas paremiama kultūra. Pavyzdžiui, atstatomi seni fabrikai, juose įkuriami kultūros centrai su naujomis darbo vietomis ir panašiai. Protingai ir kūrybingai naudojantis tais fondais, galima gauti didelę paramą kultūros infrastruktūrai. Tačiau reikia labai gerai žinoti, ko nori pats. Kai žinai, jog nori tik pinigų, nelabai išeis kokią nors kultūrą vystyti.

Liudvikas Jakimavičius. Bet pakalbėkim ir apie kitą dalyką. Kodėl ta Europos Sąjunga meta mums, vargšams, tokius didelius pinigus? Kokį ji čia turi interesą? Ir žmogui gali kilti negeras įtarimas, kad viskas čia daroma ne šiaip už gražias akis, o esama kokio slapto intereso, kuris nuo mūsų piliečio kol kas slepiamas. Už metų kitų po įstojimo gal paaiškės, kad nubalsavome ir už begales apribojimų, liaudiškai tariant, - nubalsavom už savo pačių apynasrį.

Kornelijus Platelis. Aš nemanau, kad kultūra bus kaip nors ribojama. Kai tik pradėjau dirbti J.Basanavičiaus g. 5, po trijų dienų teko nuvažiuoti į Olandiją ir susitikti su Sveikatos, socialinių reikalų ir kultūros ministre. Pirmi jos žodžiai mane labai nustebino. Ji pasakė: "Mes neišmanome kultūros". Suprantama, išmano įvairios ekspertų grupės, kurios teikia rekomendacijas. Ir Lietuvoje panaši sistema jau veikia. Kaip ji funkcionuoja - kita ir ilga šneka, nenoriu čia leistis į diskusijas. Norėjau tik pasakyti, kad Europoje kultūrai palikta visiška savivalda. Kartais, žinia, ji nėra naudinga, tačiau geresnių sprendimų neišrasta. Tiesa, visada esama šiokio tokio ekonominio reguliavimo iš visuomenės pusės. Visuomenė pati parodo, ar ji linkusi vartoti jai siūlomus menus. Tas rodiklis irgi šiek tiek turi įtakos, skirstant lėšas. Tad nemanau, kad kultūrai iš ES pusės grėstų kokie nors reguliavimai ar apribojimai. Kitas dalykas, kad mūsų kultūros reguliavimo sistema turės racionalėti. Mes dar turim pakankamai infrastruktūros elementų, paveldėtų iš tarybinių laikų. Dabar kuriasi lyg ir nauja infrastruktūra, kai menininkai gauna paramos iš kitų fondų ar rėmėjų ir nebelaukia, kol Lietuvos valdžia jiems ką nors pasiūlys. Jie patys ėmė važinėti po visą Europą, statyti filmus, spektaklius, rengti parodas, pardavinėti savo paveikslus, kitaip tariant, jau pradėjo gyventi kaip Europos Sąjungos piliečiai. Ir tos abi struktūros tebeegzistuoja. Viena teberemiama senoviniu instituciniu principu ir jo įsikibusi laikosi, kita - programiniu. Tie du principai, manau, visada išliks, tačiau keisis pagal juos skirstomo pyrago dalys. Pavyzdžiui, aš abejoju, ar daugelyje išsivysčiusių Europos šalių rastume tiek valstybinių teatrų… O šalia jų kuriasi nauji teatrai ir labai sėkmingai vaidina. Nekrošiaus, Koršunovo pavyzdžiai rodo, kad jie nebeįsiteko toje senoje struktūroje, nors kas gi jiems trukdė? Taigi tų dviejų infrastruktūrų santykis mūsų kultūrinėje panoramoje, be abejo, greičiau keisis, veikiant Europos madoms.

Alvydas Šlepikas. Norėjau replikuoti dėl Liudviko fobijų, kad mūsų tauta išsivažinės. Aš esu irgi patriotas, gal net kiek senamadiškas, bet vis viena esu įsitikinęs, kad demokratinėj šaly žmogus ir jo laisvė yra svarbiau nei pati valstybė, nes valstybė turi tarnauti žmogui. Jei jis nori išvažiuoti, kas turi teisę jam drausti?

Kornelijus Platelis. Nei politikai, nei mes čia savo kalbomis nenuspręsime, kaip Lietuvos žmogui dera elgtis. Ar jis gali išvažiuot, ar ne. Tačiau tai, ką tu, Alvydai, sakai, mane vėl skatina grįžti prie Liudviko klausimo: o kodėl gi Europa nori, kad mes prisijungtume, kur čia šuo pakastas? Kodėl Europa, mus remdama savo nelengvai uždirbamais pinigėliais, nori sulyginti pragyvenimo lygį ten ir čia? Transnacionalinių korporacijų interesais ir jų įtaka vyriausybėms to noro taip pat nepaaiškinsi, nes kapitalas judėdamas į Lietuvą mažina darbo vietas ten, kur jis buvo iki tol. Gal Europa plečiasi todėl, kad Lietuvoje yra dar vietos gyventi? Suprantama, yra ir geopolitinių, ir politinio stabilumo faktorių. Europai ne vis vien, kur eis siena su jos demokratinių vertybių kol kas dar neišpažįstančiom šalim. Turbūt kiekviena valstybė norėtų tą sieną matyti kuo toliau nuo savųjų. Tačiau mums nuo to nei šilta, nei šalta, mes savo šalies neišsinešim į Madagaskarą ar Patagoniją. Mums svarbu, kurioje tos sienos pusėje atsidursime po referendumo.

Gegužės 10 ir 11 d. referendume dėl stojimo į ES
BŪKIME KARTU!
Pilietinė nepriklausomos žiniasklaidos akcija

 

Skaitytojų vertinimai


2150. Kritiskos pastabos2003-05-03 18:08
Reiketu palyginti musu ir Europines kulturos lygius. Musiske - labai specilizuota, uzsidariusi i atskiras sritis, visuomeneje ji nefunkcionuoja ir neatrodo, kad ketina atsiverti. Jai visuomene - tai "snobai", kurie kulturos nesupranta. Be abejo visuomene ja atmes, nes uzdara negyva kultura jai nereikalinga. Europoje poziuris i kultura ir zmogu visai kitas, ten kultura yra zmoniu gyvenimo dalis, ne vieno, bet visu, ji neprivatizuoja keliu asmenu ar grupiu, mananciu, kad tik jie yra Lietuvos kultura, tik jie turi i ja teise. Kuo greiciau kultura pasveiks, tuo geriau mums visiems. Kaip matyti is media, televizija ir to kas vyksta aplink, bedrazmogiskasis musu kulturos lygis yra labai zemas, ir nera cia ko prarasti, reikia tik pasimokyti is kitu ir pagaliau sugrizti i zmogiska busena. Be abejo yra kalba, kuri lengvai pazeidziama, bet jau dabar ji pazeista nauju laiku zargono, pritaikyta mastymo ir morales lygiui, media padeda visuomenei labai greitai "nukvakti" placiu mastu, bet dalis zmoniu atsilaikys. Pats lietuviskumas irasytas genuose, lietuvis savo psichologija ir reakcijomis isliks lietuviu, kol tie genai neisnyks.

2160. 12003-05-04 11:51
Kritike,kam tu aiskini apie Europos kultura? Sitiem 3 musu kaimo kulturos Japam? Beviltiska....Parazitai isnaikins viens kita ir tada galesim ramiai pakalbeti.

2161. Sniegas Europoje2003-05-04 14:21
Pažiūrėkit į žemėlapį: sniegas padengė Europą, tik visoje Lietuvoje pavasaris. Kur mes ruošiamės stoti???

2163. Pasvarstymai2003-05-04 17:28
Musu labai nedaug, 3 mln - tai normalus didmiestis, todel kievienas zmogus brangus, ypac besidomintis kulturos reikalais.
Savo kulturai matyt labiausiai pakenkiame patys. Zodziai ir "herojai" gali labai stipriai paveikti visuomene tiek i gera tiek i bloga puse. Zmones galima uzkresti ir gerais dalykais, idejomis, ateitimi, skatinti kurybiskuma. Niekas neturi teises vaiku, paaugliu, studentu kurybiskumo zlugdyti, sutalpinti kurybos supratima i mirusias schemas, tuomet tikrai butu sansu, kad zmogus galiausiai atras savo vieta, net jei jokiu menininku netaps. Kazkodel rupinamasi, istorija, senais rastais, o nesirupinama dabartimi. Matyt net musu kulturininkai tos kulturos poveiki nelabai pajunta, net jiems ji "nereali", ir pakeicia ja zemiskesniais "realiais" dalykais. Bet yra nemazai tu kurie jaucia. Reiketu kultura demokratizuoti, liberalizuoti, dabar ji tokia fasadine ir konservatyvi, sukuriami keli autoritetai ir ju zodziai skamba kaip dogmos likusiems mirtingiesiems nusidejeliams. Tai scholastika, ir nera didelio skirtumo tarp tokiu autoriu, net jei vienas aukstina "gamta", kitas - "š****". Jauni zmones pavazines po Europa, pamatys, kad galima normaliai bendrauti vienas su kitu, gerbti vienas kita, kad yra paprasta normali kasdienine kalba ne tik kaime, bet ir mieste-didmiestyje. Yra ir miesto kultura, kuri gali buti jauki, priimtina zmogui, ji praturtinanti ir suteikianti begales nauju galimybiu. Problema yra ne atskiri zmones kulturoje, bet bendras musu poziuris vienas i kita, i praktiska, naudojamaja kultura, kuri prasideda nuo spaudos, televizijos, radijo. Neturime ne tik vidurinio socialinio sluoksnio, bet ir vidurinis kulturinis sluoksnis pasimetes, nes kulturines direktyvos is virsaus nieko bendra su ju realiu gyvenimu ir ju vertybemis neturi. Tai puikus zmones, ir daug Lietuvoje padarytu, tik palikti likimo valiai, vieni ir pasimete, be vadu, be atsidavusiu gyvai nesabloniskai kulturai profesionalu. Tie profesionalai irgi daug galetu ir sugebetu padaryti. Matyt mums reikia keisti ne zmones, bet reformuoti savo kulturini "tikejima". Juk galima ne tik pastatyti nauja Vilniu, bet ir sukurti jame nauja miesto kultura.

2173. Voina2003-05-05 10:53
Rašot apie kultūrą, apie "naujų laikų žargoną", o net lietuviško šrifto kompe susirinkt nemokat, šviesuoliai.

2182. konfrontacijos - tai akligatviai2003-05-05 13:32
Nei sviesuoliai mes, nei tamsuoliai - tik lietuviu kalbos pacifistai. Jokio karo- "voinos". Laikas "ginklus" perkalti i plunksnas.

2185. Kirilas2003-05-05 14:15
Bet rašyt lietuviškom raidėm vis dėlto nemokat.

2194. Debatai ir nerasytos ju taisykles2003-05-05 20:44
Jeigu butume maziau itarus ir daugiau pasitiketume vieni kitu, pripazintume skirtingas kitu nuomones, raides netrukdytu. Juk kultura - tai ne sugebejimas uzdeti raidems nosine ar kepure, juk sis pokalbis- tai dialogas, debatai, skirti argumentuotai isreiksti savo nuomonem, nesvarbu kokia ji ne butu, bet ne kvestionuoti vienas kitu asmenybes, sugebejimus ar ketinimus. Palikime zmonems teise rasyti taip, kaip jiems patogu siuo metu ar kaip jie sugeba. Daug ko nemokame, negalime, ne visi net kompiuteri turi, ir tai jokia yda. Pavojingiau butu manyti, kad naturali zmogaus busena - viska moketi, suprasti ir t.t.

2197. xX2003-05-05 23:52
... prisimenu, kaip Danijoje viešinti mergina rašo savo mylimai mamytei elektroniškai, jog "... danijoje vaikinai labai vaisingi, labai geri ..." --- mama puola skambinti brangiausiajai savo dukrytei, mylimai, vienintelei, tiek puoselėtai ir tiek saugotai --- tave jie jau apvaisino???!!!, ką, kaip tu leidaisi, nesitikėjau iš tavęs, išleidau tave... ---- ne mamyte, ne!!! jie vaišingi, jie tik labai vaišingi!!! --- telefonas perdavė visus garsus teisingai.... tai ir skaitau 4, 6, 8-tą --- šifruoju, grįžtu į žodžio pradžią --- kaišiojat mintims kojas, brangieji, arabiškai galiu parašyti - norit? Jau parašiau kažkur neseniai. Šatėnuose, berods. Norit kiniškai? Japoniškai?

2199. keule to xX2003-05-06 03:27
Puikus pavyzdėlis:))

2202. xX2003-05-06 08:39
... o nuo astronominės vasaros pradžios redakcija priima tik sanskritu užrašytas mintis. Apie organizuojamus kursus bus pranešta garsiai ir nepriklausomai nuo to, ar Europos sąjungai leisim prisijungti prie Lietuvos, ar paprašysim palaukti, subręsti iki mūsų kalbos lygio.

काचं शक्नोम्यत्तुम् । नोपहिनस्ति माम् ॥


2205. Arturas iš Vilniaus2003-05-06 14:26
oho

2206. Kirilas2003-05-06 15:24
Teisingai,xX, rašyti lietuviškai reikia lietuviškais rašmenimis. Ir tai jokia problema. Tai elementaru. Bet, žinoma, jeigu negerbiama sava kalba, sava tauta, tai jau kitas dalykas. Štai rašo vienas, kad daug kas net kompiuterio neturi, bet ar tai būtina, juk ir "Šiaurės Atėnus" ir "Literatūrą ir meną" galima nusipirkti spaudos kioskuose, tad kuo čia dėtas kompiuterio turėjimas ar neturėjimas ir nepagarbus rašymas be lietuviškų raidžių? Mes lyg ir apie kultūrinę spaudą rašome, tad keista, kad rašome (tiksliau - rašote) kaip visiški beraščiai.

2210. Ar sunku buti lietuviu "berasciu"?2003-05-06 16:26
Sutinku, "nelietuviskos grozybes" tos raides be nosiniu, o reakcijos i jas lietuviskos.

2213. PS. Del pagarbos2003-05-06 16:58
Pagarba tikrai daugeliu atveju pravercia, ji apsaugo nuo suklydimu. Jei gerbtume "objektus", su kuriais ir apie kuriuos kalbame (zmones, daiktus, ivykius), tuomet ir kalba butu pagarbi. Ka reiskia "gerbti kalba" gana sunku isivaizduoti - tai sustabarejas issireiskimas, reiketu pameginti pasakyti kitais zodziais. Ramiau pamascius, jeigu kas raso "nelietuviskomis" raidemis, tai gal jie turi rimtu priezasciu. Paaiskinti to "nepagarba" neimanoma, o zmones neatsargiais zodziais galima iskaudinti ir uzgauti. Atstumti kitus, "kitarusius" labai lengva, tai daug kas moka. Taciau sujungti, suburti zmones daug prasmingiau ir vertingiau, ir sunkiau...

2214. mielai keulei dėl pavyzdėlio gerumo2003-05-06 17:05
Pavyzdėlis gražus, tobulas, toks ir turi būti xX pavyzdėlis, bet suktas, ne "iš gyvenimo". Mamytė teisingai viską suprato. Toje Danijoje vaikinas merginos niekuo nepavaišins. Už gražias akis. Tokių kvailų ten nebuvo jau prieš pusę amžiaus. Kai aš ten vaišinausi.

2218. @2003-05-06 21:57
Ir nelabai neapvaisins - danu spermos kokybe yra pati prasciausia Baltijos juros regione. xX uzklupo pavasarine avitaminoze, stilius=identitetas banguoja paskutiniu metu.

2223. keule2003-05-06 22:16
Pavyzdėlis geras. Tobulas. O danai ne tai, kad nevaisingi, bet yra atbulu galu daryti.

2224. Margarita2003-05-06 22:18
Visiškai sutinku,kad rašantys "nelietuviškomis" raidėmis,turi rimtų problemų.Viena iš galimų:lakštingala negali nečiulbėti.

2226. Niu niu2003-05-06 22:33
Na baikit baikit, prieš referendumą taip apie be keturių dienų bendrapiliečius danus negražiai šnekėti...

2231. @2003-05-07 01:34
Danai isivaizduoja esa paciais liberaliausiais pasaulyje, kad tik mes nepaspringtume nuo "negrazumu" apie praleistus diakritus ir siaip kaimynus. :)

2237. X-ray arba Kestutis Rastenis2003-05-07 13:18
Klausykit, zmones, nenukrypkit i smulkmenas ir tuscias kalbas -- tas pats taikytina ir Literaturos ir meno mastytojams -- Kornelijui Plateliui, Liudvikui J ir Alvydui Slepikui -- kalbekite daug trumpiau ir is esmes, apie reikala -- tokiu atsakingu momentu, koks gal buvo tik sudarant Unija!!!!! -- tik jeigu tada gal reikejo jos nesudaryti, tai dabar priesingai -- i sita Union (nieko bendra neturincia su Soviet Union!!!) reikia butinu butiniausiai stoti, nes priesingu atveju pasekmes bus TRAGISKOS IR FATALISKOS!!!!! -- ir laikysime save visiskais debilais ir idiotais, issaugoje savo niekam (net ir mums patiems!) nereikalinga skaistybe! -- tos pleves paskui jau niekas tikrai nepradurs ir neisoperuos, nei mes patys juolab. O musu palikuonys prakeiks mus, kaip visiskus istizelius ir imbecilus, kurtiems rupejo tik issaugot savo slyksciai atrodanti lita (bent reikejo nupaisyt grazu kaip svara ar estu krona!) ir kitas regalijas. Ir atsisakiusius normalaus gyvenimo perspektyvu, kurias teikia Europos Sajunga.

Del tautinio savitumo ir kulturos unikalumo -- niekas jo neatims ir neasimiliuos, o jei atims -- tai patys busime del to kalti!!!! -- ziurek gi bure, Helsinky visur uzrasai gatvese tik suomiskai ir svediskai -- kitaip negu Vilniuje, anglisko uzraso niekur!!!!! nepamatysi, o kone visi sneka angliskai. Suomiu nacionalinio savitumo neprarys ir nesuvirskins joks Georgė Bushas ar kitas Dzonis, nors mazyte tauta -- greiciau jau jie juos suvirskins!!! -- net ir bizny -- uztenka prisimint dar neuzmirsta Tapio Parma ar helsinkio kino teatro kopija prie "Vingio", pavadinta Coca Colla Plaza--Pizdiec! -- ar panasiai -- nereikia net ir Europos sajungos -- Suomijoj tokiu pavadinimu kino teatro nesurasi, jei pavadins, tai bent jau graziai ir graikiskai -- ORION ar pan., o kavines yra pavadintos net PRAVDA ir Moskva (Kaurismaakio nuosavybe) ir jie to - rusifikacijos ir komunizmo - nebijo -- neuzmirsta Helsinky pagyvenusio (rase Valstybe ir revoliucija) Vladimiro Iljiciaus.

Taigi nors rasete, kad net Tambovo vilkas (kodel Tambovo? esama zmogaus is Tambovo?) man ne draugas (tai ir labai gerai! nenoreciau, kad butu ar kad teiktusi mane suesti -- gerai, kad bent jau kol kas nekliudo ir suka savo jautria rusisko vilko nosi nuo mano lietuvisko kvapo -- vonioj, kol neismete i gatve, dar maudausi kasdien!), vis delto patikekite siuo atveju manim. O nepasirengimas referendumui tiesiog pasibaisetinas, ka veike bicai puotaujantys ir vazinejantys uz gautus is Briuselio pinigus, jeigu iki siol neatnese man kvietimo (idomu ka veikia vyriausias Euroderybinkas, jeigu neatnesa?!@ -- o tai jo visos derybos gali i nieka pavirsti!! Girdi biciuli pone broli?!), nors skambinau i Vyr. rink.kom. ar kita nesamone ir skundziausi -- neperskaitys jie ir intern. LM puslapio, aisku.

Man suteikia vilties tik tai, kad lietuviai dazniausiai pasielgia priesingai negu kitiems viesai sako -- taigi referendumo dienom nueis ir nubalsuos uz stojima i Europos sajunga -- taip padarys visi po viena ir bus labai gerai, kad ir ka po pusvalandi per radija kalbetu kad ir gerb. Ozolas, o telefonu man sakytu, kad leidziu dvikalbes makaronines kosmopolitines knygas -- toks jau esu! -- tegu kalba -- jo vieno balsas ar susilaikymas nieko nereiskia.

Nuosirdziai Jusu,
Kestutis Rastenis

PS Atsiprasau, kad nenurodau savo emailo, nes bijau kad kaip po atsakymo Burbiui Byhiui apsisaukeliui kad esas is Maroko -- neuzblokuotumet mano pasto 78!! komentarais!! Nors, kita vertus, anonimiskai parasyti negalesite -- internetas, aciu Deivei, neleis, kaip kad leidzia LM puslapis -- o juk galima ir REIKIA padaryti tokia forma, kad BUTINAI reikalautu emailo, nes bepigu kaip .izdukui (fuck your mother!) sleptis uz pseudonimo ir nebaudziamam pult zmogu!! - taip nesielgia net chuliganai ir padorus banditai, nebent nori uzmusti kaip kad Lingi -- tik tada slepiasi -- gal toks ir buvo mano priesu tikslas?! ka gi, pizdos gangsteriai, iseisite visvien viana diena I DIENOS SVIESA!
Taigi duodu atsargini savo emaila: k.rastenis@post.skynet.lt


2241. xX2003-05-08 07:31
Na taip, tas vaisingi/vaišingi pavyzdys tik pusiau tikras (dėl to turėčiau atsiprašyt). Mama skambino dukrelei, tik šioje vietoje jos abi ne telešūkavosi, bet smagiai juokėsi (žinau šauktuko ženklą "!", net žinau užsimerkęs, kur jis yra klaviatūroje, bet ten nerandu juoktuko ženklo. Gaila...:) - civilizacija tik šaukia ir klausia; na dar procentus, dolerius skaičiuoja...).
Ech, tos dukros ir mamos... Kaip sesės, kaip dvi padružkės, ieško vis iš ko pasijuokti. Juokiasi net iš IT (informacinių technologijų, ne International Trade) netobulumo, kad ir laikino. Taigi, kad tik pasijuokti, kad tik suspėti dar pasijuokti...

O Rastenis tikras drąsuolis. Pamenu, kaip kaimo mokykloje mokytojas mano tėtį paminėjo kaip žmogų, kuris niekada nieko nekeiksnoja. Dabar atrodo šiek tiek juokinga, bet mane tai stipriai paveikė. Tikriausiai, nes mano liežuvis neapsiverčia net š. ištarti. O Rastenis drąsiai Coca Cola Placa papildė. Gal e. Redakcija neužžvaigždžiuos to papildymo?
O apie šią pavardę (padėkodamas už drąsą) prisimenu anekdotą, kai rusai, vasarojantys в Паланге, stebėjosi: aukštasis kambario kaimynas Petras Rastenis - пять раз растянись!, mažutė Birutė Rastenytė - берите растяните, ir t.t. (neatsimenu...) Su tais pavadinimais taip ir yra - Coca Cola Plaza irgi reikalauja konteksto, nors dabar net jų repertuaro nebeskaitau:)


2242. keule to 23)2003-05-08 10:43
Nulūžau:)) Juoktuko ženklas - geras žodis, reiks įsidėmėti

2243. @2003-05-08 10:43
Imu nebesuprsti, apie ka snekama. Lyg ir buvo atsispirta nuo abejoniu apie prasminguma stoti i ES. Galiu pasakyti atvirai, ka apie si musu zingsni galvoju, suprantama, jei kam nors idomu, kur pateks ar nepateks vienas popierius - balsas. Taigi sakau, esu iki spuogu isnervintas visoa sios agitacines agitbrigadu kampanijos, ir jei buciau kvailys, spjauciau i si referenduma ir vaziuociau sau nuo sauletos upes kranto gaudyti upetakiu. Bet "nie to to bylo". As tikrai bjauriuosi tuo, ka veikia musu Kulturos ministerija, kaip ji rupinasi musu kulturos identitetu ir meno zmoniu soc. reikalais, bet tai jau ne jusu interautu problemos. Viskas numirs, kas neturi savy vidines gyvybes, o esti tik is reikalo ar tik todel, kad uz buvima yra mokami pinigai. Sakyciau taip: " Lai visu pirma susitvarko valdzia, lai jie gerokai susiverzia savo dirzus, o tada jau as pamastysiu - ka man daryti. Eiti ar neiti balsuoti ir uz ka? As visai nenoriu, kad jie ant baltu arkliu isjotu i aikstes po pasisekusio referendumo ir aiskintu, kad kazka labai laimejo. Visokios tokios pergales yra musu pralaimejimo saskaita. Kaip tu, keule, manai?

2246. Gesinkit šviesą, bo bus Suomio naktis2003-05-08 11:17
Štai už ką Didijį Suomį mylime, kodėl jis mums toks apžavus. Syla Syličius, Muromiecas. Visiems kojas aukštyn, rankas už nugaros, galvą po pagalvę, o kas neturi (vienos ar kitos , o gal ir abiejų) , tai ir negaus. Su savo smulkmenomis nukrypsite į Rastenio tuščias kalbas – gausit ...(patys žinot kur) su visu atsakingu momentu. Sužinosit, kas yra tragiška ir nuo to susižinojimo bus jums kaput fatališka. Mergų, kurios su skaistybę, neoperuot- iškart į Parmos vienuolyną. Uždaryt ir nesileist į kalbas. Net pro grotas su tokiomis jokių čyru vyru. Būrės. Visus kino teatrus, kurie dar nelikviduoti, pavadint graikiškais vardais, geriau kad filosofų pavadinimais. Ten visus filmus rodyt tik įgarsintus graikų kalba, ta senąja. Filmus parsivežt tik iš Graikijos. Dar galima iš ten, kur Suomis leis. Iš vaikų neužmirškit atimt kokakolas su limonadais. Tegu trokšta, kankinasi. Iljičių į šalašą. Ten kažkur netoli ir Tombovas. Tombovą, kuris nedraugas Suomiui, sugaut, atiduot vilkams. Ir netrukdykit Suomiui maudytis. Vandens tegu prisipila su vonios kraštu. Gali pilt daugiau, tegu dar kaimynai galvas išsitrinka. O tai turbūt savo ašaromis prausdavosi po Suomio padu gyvendami. Skaitikliai (karšto vandens, kuris brangus) tegu į europos pusę sukasi. Jie ir susimokės. Gi suomis nemokės už tai, kad mums su visa Europa gardžiai kvepia? Jei kam atrodo kitaip, tų kad nė kvapo nebūtų ES, t.y. Suomiui po kojomis tegu geriau nesipainioja, nesmirdi. Ozolui radiją išjungt. Tegu kalbasi telefonu tik su Suomiu. Geriau kad per visas naktis. Ir ragelio kad nedrįstu padėti, pririšim prie rankos. Arba ozolą prie ragelio, ragelį prie telefono, telefoną prie linijos, liniją valdys ne telekomas, o Kęstutis irgi Suomis. Visus už linijų patampys. Ir joks radijas tiek nepasakys, kiek Suomis vienas pats pasipasakos. Kalbės su Ozolu tik angliškai (visi kalbėkit tik angliškai – nubausim ozolą, tegu jau suvis nieko gyvenime nebesuprata). Euroderybininkai derasi tik su Suomiu, kuris tuo metu plaukioja vonioj. Nuo jo (vandens temperatūros) viskas ir priklausys. Auštrevičiui ne Briuselin važinėt, o kasdien nešiot atsišaukimus Suomiui. Vieną dieną tegu kvietimą atneša, kitą ateina pasiimt. Kad vėl privalėtų ateit su kvietimu. Tik tegu nesusipainioja ir 10 dieną visus balsavimo biuletenius atneša Suomiui vienam pasirašyt. Tegu tądien vyr.euroderybininkas būna pasiruošęs, pasipuošęs ir su bukietu rozių luxemburg. Suomis už visus mus pasirašys. Nepasirašys - vadinas, bus jums ne Bartolomeikos, o Suomio naktis. Tada jau gesinkit dienos šviesą, išsisukit e.lemputes, galit ir patronus ištraukt, jei jums buvo lempos neteisingai prisuktos, užsimerkit ir slėpkitės. Ir tesaugo Didžioji DEIVĖ Suomio emailą!

2248. Kirilas2003-05-08 11:55
Vyrai ir moterys, gal nerašykit tokių paklodžių.... Neįmanoma skaityt. Juo labiau tada, kai visiškai nuobodžiai ringuojama sapnų dainelė. Jeigu neturit ką pasakyt, tai patylėkit. O K.Rastenis drąsus - pritariu. Ir jo tekstas linksmas. Rašyk daugiau, Rasteni.

2249. Kiriušai2003-05-08 12:25
Mes neturim ką pasakyt, todėl ir suringavome Rastenio žodžius. Iš bailumo ir pritarimo. Ir kad linksma nepasirodytų. O Jums, Kiriuša, siūlome prisijungti prie Suomio linijos (duokit jam savo telefono numerį). "Daugiau" nebeprašysit.

8785. marija :-( 2004-06-01 10:06
nieko gero

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:17:40 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba