KOMPOZITORIAUS POVILO DIKČIAUS ATMINIMUI

Balandžio 14 d. Lietuvos muzikų sąjunga Vilniaus rotušėje surengė vakarą, skirtą kompozitoriaus, buvusio Lietuvos muzikos draugijos valdybos pirmininko Povilo Dikčiaus 70-osioms gimimo metinėms.

P.Dikčius gimė Kulniškių kaime, Ukmergės rajone. Mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje. Šešetą metų šiame miestelyje mokytojavo, vadovavo muzikos mėgėjų kolektyvams.

Vilniaus J.Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje Povilą kompozicijos mokė Povilas Tamuliūnas ir Jurgis Gaižauskas. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje kompoziciją jis studijavo prof. Eduardo Balsio klasėje. 1956-1971 m. dėstė muzikos mokyklose. Daugiau nei dešimt metų dirbo administracinį darbą.

1987-1991 m. P.Dikčius buvo Lietuvos muzikos draugijos valdybos pirmininkas. Atgaivindamas prieškaryje veikusią muzikų organizaciją, jis užsibrėžė tikslą - Nepriklausomybę atgavusioje valstybėje spręsti muzikų socialinius, muzikinio švietimo klausimus. Jo vadovavimo draugijai metais buvo įkurtas kamerinis choras (vadovavo prof. P.Gylys), folkloro ansamblis "Vydraga" (vadovavo A.Klova), kaimo kapela "Vakarėlis" (vadovavo A.Šarpytė ir V.Skudas), leidykla "Muzika". Surengti tarptautiniai prof. Davido Oistracho smuikininkų meistriškumo kursai. Draugija pradėjo leisti natų rinkinėlius, rengti koncertus mokyklose, tolimuose respublikos kultūros namuose.

Daug metų muzikai dūsavo neturėdami profesinės spaudos. 1989 m. birželio 14 d. P.Dikčiaus pastangomis vėl pasirodė kuklus, bet informatyvus dvisavaitinis Lietuvos muzikos draugijos leidinys "Muzikos barai". Ta proga P.Dikčius priminė 1931 m. išleisto pirmo numerio įžangoje pasakytus tuometinio redaktoriaus Motiejaus Budriūno žodžius: "…muzikos menas Lietuvoje, neturėdamas savo spaudos (…), kai kuriose srityse rodo stagnaciją, o kai kur regresą, nes darbas dirbamas be tikslesnio jėgų apskaitymo, be patyrimo koncentracijos ir analizės". P.Dikčius manė, kad "po įvairius leidinius išbarstytas muzikinio gyvenimo metraštis nepajėgia aprėpti plačios mūsų veiklos. Kiek susikaupė mūsų kompozitorių nepastebėtų naujų kūrinių? Kiek liko neužfiksuotų ir neįvertintų koncertinių premjerų, gastrolių? (…) Greta to šiandien būtina nuolat kelti vaikų ir jaunimo muzikinio auklėjimo problemas…" Pirmieji atgaivintus "Muzikos barus" parengė ir redagavo Vaclovas Juodpusis ir Boleslavas Zubrickas.

Studijų metais P.Dikčius kūrė įvairių žanrų kūrinius. Minėtini simfoninė poema "Mindaugas", Styginių kvartetas, vokaliniai kūriniai. Reikšmingiausi kompozitoriaus darbai sukurti devintame dešimtmetyje. Tai nebaigta instrumentuoti opera "Ugnis", kamerinė oratorija "Moters paveikslai", Simfonija kameriniam orkestrui, sonata "Dialogai" smuikui ir altui, styginių kvartetai ir kiti kūriniai.

Atminimo vakare smuikininkė Ingrida Armonaitė ir pianistė Lina Šatkutė atliko sonatą "Medžioklė", Antanas Jonušas ir Lija Neugasimova - "Improvizacijas" birbynei ir fortepijonui. Sonetus dainavo Natalija Katilienė, fortepijonu skambino Eglė Parkumaitė. Fortepijonines pjeses grojo Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleivės. Tėvui skirtas eiles deklamavo P.Dikčiaus dukra kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė, prisiminimais dalijosi studijų draugas prof. Romanas Plečkaitis, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas kompozitorius Rimvydas Žigaitis. Vakarą vedė muzikologas V.Juodpusis, su pagarba ir meile priminęs visiems kūrybingą muziką, tolerantišką, kuklų ir veiklų žmogų Povilą Dikčių.