ALGIRDAS STEPONAS DAČKEVIČIUS

Lituanistas, dirba "Kalvotosios Žemaitijos" redakcijoje.
Pirmieji eilėraščiai respublikinėje spaudoje pasirodė 1981 metais ("Jaunimo gretos"). Išleido poezijos rinkinį "Dienų pasiklausius". Ruošia spaudai antrąją poezijos knygą.

GAL APSKRITIMAS, O GAL ELIPSĖ

Po pašalo iškilo iš vagos
alavo puodelis.
Prakiuręs dugnas, matės,
lopytas ne kartą,
bet kraštai puikiausiai
dar išlaikę apskritimą,
o gal elipsę.
Kai kur šiek tiek
palikę dantų žymės -
tai paskutiniai šeimininkai - šunys.
Bet su kita vaga
užbiro šviežios žemės.
Trumpa akimirka pasiglemžė
gal apskritimą, o gal elipsę.

SKIEDRYNO KALADĖ

Ką tik išskalbti baltiniai,
pasisiūlę pabūti už burę,
padūkusiai plazda,
atsikratę pavargusio kūno.
Tik skiedryno kaladė
nuskaldytais šonais
nebegali iš glėbio
kirvio paleisti.

PRASIKALTUSIO ŽVILGSNIO PRIEMENĖJ

Aušra užklups užrakintą
prasikaltusio žvilgsnio priemenėj.
Atsarginis raktas, ir tas
per klajones kažkur bus pradingęs,
o senasis - gal asloj
po nuodėguliais guli.
Beliks ilgai mindžikuoti
prie giminės batų išrikiuotos eilės.
Gerai, kad savųjų nusiauti nereiks, -
iš sarmatos nebūtų kur dėtis.
Kaip tik dabar to pirmutiniojo rakto
labiausiai reikėtų,
tik jis galėtų atverti
lengvai girgždančias duris.
Bet be atsako
prasikaltusio žvilgsnio priemenėj,
tarsi nieko nebuvę,
jau glaustinėjas diena.

RAIDĖS VIRŠ STAKTOS

Tą rytą, kai turėdavo ateiti
Trys karaliai,
Virš durų staktos sušvisdavo
Kasparo, Merkelio ir Baltazaro
vardų pirmosios raidės
K M B.
Tai jas, beblunkančias
tašyto rąsto nelygumuose, kasmet
kreida paryškindavo tėvas,
Tos raidės visiškai nepanėšėjo
į marguojančias laikraščiais
išklijuotose sienose:
laikraštinės - didelės ir mažos - juodos kaip
nulietos,
karališkosios - tik didelės ir baltos, palinkusios
į priekį,
tarsi vis einančios.
Ir dar su baltais kryželiais
ant baltų nugarų.

NEREGINČIOSIOS ROŽANČIUS
Mamai

Karklais išpinta tvora
jai vasaromis panėšėjo į rožančių.
Kiekvienas virbas malda šnibždėdavosi.
Šakos, įlinkimai, įlūžimai -
atilsis tarp "Sveika Marija" ir "Tėve mūsų".
Praregėtų akys ir nustebtų, kas belikę:
žievės nusilupę, žagarai vieni...
Bet jau keliskart nueinant ir pareinant,
tik iš šono nuobodžioje kelionėje,
retas beišgirs, kaip neužkliūdama,
gal kiek suvirpčiojusi
tarp išsikaišiojusių stabarų,
palengva pasisuka už kampo
vakaro giesmė.

KETURLAPIS DOBILAS
IŠ MOTIEJAUS VALANČIAUS LAIKŲ

Gyva tikrovės liekana
iškrenta iš Motiejaus Valančiaus
kantičkos išsausėjęs tarp litanijų
keturlapis dobilas
ir slysteli po giedančios procesijos kojomis.
Kažkas jį įmina į šventoriaus žemę,
iškilminga procesija vis suka ir suka ratus
aplink bažnyčią,
giliau ir giliau palaidodama,
ko gero, paskutinį dobilą,
ir dar keturlapį,
iš Motiejaus Valančiaus laikų.

MEDINĖS GUTENBERGO RAIDĖS

Iš neturėjimo ką veikti
tašyt raides pradėjo.
Ir taip užkliuvo,
kad sėdėjo dieną naktį
su pjūkleliu ir brūžekliu
dirbtuvėj užsidaręs.
Galiausiai pabaigė visą raidyną.
Ir tik dabar, laikydamas
šviežiu medžiu kvepiančias raides,
suprato, ką padirbęs.
Dėliojo, džiaugės tarsi vaikas.
Labiausiai jam patiko lygiašonės -
atsimuša geriau ir mažiau vargo -
kairės nuo dešinės nereikia skirti.
Surinko pirmąją eilutę, gerai įmirkė
ir visu svoriu užgulė ant balto popieriaus.

VIENODAI NULIŪDĘ

Mūsų protėvius dažniausiai
užtiksi nuotraukose
per laidotuves.
Atrodo, ne tie žmonės:
susikaupę, švariai apsirengę
ir vienodai nuliūdę.
Nepatogu jiems buvo vagoje pozuoti,
o ir kokia naujiena žiūrėti
į save dirbantį?
Kitas dalykas - prie bažnyčios
stabtelėti vardan išeinančiojo
ir trumpai atsikvėpti
prieš vėl įšokant į purvabridžius -
iki kito karto sustojant
vienodai nuliūdus.

ŠAUKŠTO SKOBIMAS

Atsiveria beržo rievė,
keičiasi, vinguriuoja,
netgi pražysta.
Dailus įdubimas
pagaliau atranda
savo kraštus
ir atsiremia į kotą
su neįmantriais užkirtimais.
Gal kad neišsprūstų iš delno,
o gal kad surastum
tarp kitų, triskart per dieną
kartojančių dubenio maldą.

NAKVYNĖ SENAME DVARE

Tarp sunkiai pataisomų sienojų -
nepataisomi baldai.
Tik poniška nosis šnirpščioja
prie keptuvės
su čirškinamomis kepenėlėmis.
Iš pageltusių nuotraukų
žvelgia ūsuoti vyrai,
dažniausiai sėdintys,
o moterys -stovinčios.
Knygų - pilna etažerė,
tarp jų ir "Sename dvare".
Kaip akibrokštas kampe -
televizorius, prieš pat užmiegant
pradėjęs rodyti "Baubą".

ANTRININKAS
Vydūnui

Tarsi jūrų kriauklę
prisidėjęs prie ausies,
vis klauso abejonių,
akylai saugo, kad paikai neįsimylėtum
savo atspindžio.
Kartu niūniuoja neišdainuotas dainas
ir pagarbiai šnibždasi Dangaus laukymėj
su rasotais žvaigždynais.

SUTRUPINTAS ŠIAUDAS - IŠEINANČIAI DIENAI

Pro medžių šakas,
jau ir pro smilgas,
paskutiniai blyksniai
susilieja su
pargirgždančio rato didybe.
Ir taip aiškiai,
be jokio skubėjimo,
išeinančiai dienai
be galo pritinka ramybė.
Tik palydi jos dvelksmą, ir tiek.
Dar spėji viens į kitą sumušti
nukleiptus batus -
išbyra prie slenksčio sutrintas šiaudas -
tiek dienos ir tebūta.