Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-02 nr. 2948

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kalbasi redakcijos darbuotojai: KORNELIJUS PLATELIS, LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS ir ALVYDAS ŠLEPIKAS.
ES - IŠŠŪKIS KULTŪRAI AR NE?
30

POEZIJA 
• ALGIRDAS STEPONAS DAČKEVIČIUS2

PROZA 
• SELEMONAS PALTANAVIČIUS5

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ALI PODRIMJA

LITERATŪRA 
• Henrichas Agranovskis, Galina Baranova.
ĮMINTA RAŠYTOJO ROMAINO GARY KILMĖS MĮSLĖ
1

POKALBIAI 
• Kinu besidomintį filosofą dr. Nerijų Milerių apie Vilnių kine (ir ne tik) klausinėjo Ridas Viskauskas.
NERIJUS MILERIUS: "VILNIUS KAS DIENĄ PRASIVERIA VIS IŠ NAUJO"
4

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ29

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
GYVENIMAS ANT KALAVIJO AŠMENŲ
2
• VU LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDRA 1940-20002
• LOTYNIŠKI POSAKIAI IR SENTENCIJOS12
• JULIUS JUZELIŪNAS3
• NAUJOS KNYGOS5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Stasiulis.
PRADŽIA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jolanta Paulauskaitė.
"STREKAZA" PRIEŠ VISUOMENĘ
17
• Agnė Biliūnaitė.
ARBATOS KELIONĖ
6

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KOKIE IŠLIKSIME
• Rytis Jokūbaitis.
SUGRĮŽTANTYS
• Vidutis Bakas.
KOMPOZITORIAUS POVILO DIKČIAUS ATMINIMUI
1

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
PRINCIPO JĖGA
• TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS KAUNE
• Ridas Viskauskas.
TYLIOSIOS PREMJEROS
 LAISVĖS FILOSOFIJOS PAMOKA9

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
FANTOMIŠKAS SKAUSMAS
• Regimantas Tamošaitis.
ATGIMSTANTYS ŽOLYNAI

PAVELDAS 
• Angelė Lekavičienė.
SVIRNŲ METAMORFOZĖS

KRONIKA 
• Gediminas Girdenis.
O "VARPAI" SKAMBA
• KREIPIASI BIBLIOTEKININKAI1

DE PROFUNDIS 
• MARKSAS - POETAS?4
• MEILĖS PAŠTAS16
• NUSTEBUSI SKAITYTOJA3

TEATRAS

LAISVĖS FILOSOFIJOS PAMOKA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kovo 15 d. Šiaulių dramos teatras suvaidino Reginos Steponavičiūtės režisuotą brazilų rašytojo Guilherme`s Figueiredo pjesę "Lapė ir vynuogės" ("Ezopas"). Apsilankiusiam svečiui iš Vilniaus buvo malonu patirti netikėtą staigmeną - pilnoje nedidelio jaukiai tvarkomo miesto teatro salėje išvysti antikinės Graikijos temą, nagrinėjančią universalias ir šiuo metu lietuviams ypač svarbias filosofines problemas.

Kas tai yra Laisvė, Teisybė, Išmintis, Valdžia, Moteris ir Vyras, Meilė, Kerštas, Dorovė, Turtas, Malonumas, Pažado tesėjimas, Melas, Kalbėjimas (Liežuvis), Žmogaus Vertė, Žmogaus Permainingumas, Sielos Gelmės?

Visą šią koncentruotą pagrindinių gyvenimo sąvokų pamoką, aiškinančią ir iliustruojančią jas paprastais žodžiais bei lengvai suvokiamomis scenomis, per porą valandų gavo (užuot skaitęs filosofijos vadovėlį ar žinyną) žiūrovas, nusiteikęs ne tik pramogai, bet ir aukštesnių dalykų paieškai.

Iš pirmo žvilgsnio spektaklio tema - įprasta šeimos, meilės trikampių, šeimininkų ir vergų santykių drama. Neretai žiūrovams ji sukeldavo šypseną ir nedrąsų juoką, tarsi patvirtindama skelbimo nuorodą, kad tai "komiška drama". Tačiau įsigilinus atsiskleidžia sudėtingesnis pjesės autoriaus ir režisierės sumanymas - pažadinti Žmogaus mąstymą, savigarbą ir vertės pojūtį, gėrio siekį ir principų laikymąsi.

Šeimininkas Ksantas (Sigitas Jakubauskas) - savimi patenkinto, pagyrūno, pervertinančio savo asmenybę, tačiau kartu ir nesąžiningo manipuliatoriaus įsikūnijimas. Jo pažadas galioja tik tiek, kol jam naudinga parama kito žmogaus, kuriam jis tariasi po to atsilyginsiąs. Tokių šiandieninėje Lietuvoje matome daug, ir, negalėdami atsiginti nuo jų manipuliacijų bei nevykdomų įsipareigojimų, ne vienas kenčiame.

Jo žmona Klėja (Jūratė Budriūnaitė) - nuolankiai vyrui paklūstančios, tačiau kartais maištingai besipriešinančios, jausmingos (atvėrusios jausmus vergui - negražiam, tačiau idealistui), o nepasiekus tikslo - kerštingos moters pavyzdys. Viena vertus, matome, kaip pavojinga atmesti mylinčios moters pasiūlymą ir įžeisti jos savigarbą, kita vertus, gal tik tikroji meilė nekerštauja, jei negauna atsako. Spektaklio pabaigą tarsi vainikavo per sudėtingas konfliktines situacijas vyro ir žmonos pagaliau rasta savitarpio darna ir bendrumas - tai, ko taip reikia šeimai ir jos gyvastingumui, prigesusiam sunkiais mūsų visuomenei laikais.

Spektaklio ašis - išmintingasis ir įžvalgusis (nors ir niūrus bei depresiškas) vergas Ezopas (Antanas Venckus), besąlygiškai principingo, manipuliacijų neįveikiamo, kantriai ir atkakliai siekiančio ir pasiekiančio aukščiausią tikslą žmogaus pavyzdys.Jo pagrindinis siekis - legaliai (atmetant Klėjos kombinacijas ją pamylėti, kad ji išprašytų vyrą suteikti jam laisvę ar pabėgti su ja) ir moraliai (nenukrypstant nuo savo tikslo ir vienašališkai gelbstint šeimininką, vis netesiantį duoto pažado) gauti laisvę ir "pažvelgti į pasaulį laisvomis akimis". Tapęs laisvas Ezopas gale paradoksaliai už tai paaukoja gyvybę, atsisakydamas "laikinai" grįžti vergauti, kad išvengtų bausmės už laisvą nuomonę, o atsisveikindamas su žiūrovais (kuriems buvo skirtas graikų minios vaidmuo) apibendrina savo padėtį žodžiais: "Nesubrendęs gyvenimui, nesubrendęs meilei, bet Laisvas!", t.y. jau turįs pamatinę vertybę, leisiančią išsiugdyti kitas. Ar tik nėra dabartinių Lietuvos žmonių pagrindinė problema ta, jog mes, Sąjūdžio laikais iškopę į išsvajotą Laisvę, užmiršome, kad ją saugodami ir ja remdamiesi dar turime ilgai ir kantriai bręsti gyvenimui ir meilei? Kad mūsų stiprybė bei gerovė (dvasinė ir materialinė) - tai sugebėjimas atsispirti ir įveikti nesąžiningas manipuliacijas? Ir ar negalėtumėme sau pasakyti: kuo laisvesni tampame savo Laisvėje, tuo sunkiau darosi gyventi savo vergovėje?

Įsimintinas ir Ezopo patarimas Ksantui (persigandusiam dėl, atrodytų, neįvykdomo įsipareigojimo išgerti jūrą, duoto pasigėrus): "Išgerk jūrą!" Pirma, vykdyk savo pažadą arba įsipareigojimą, prisiimk atsakomybę, nors tai ir atrodytų neįvykdoma, - vis tiek nors truputį apginsi savo garbę. Antra, Ezopas patikslino: "Išgerk jūrą, kad nuplautumei savo sielą!" T.y. didelio darbo sunkumai išgrynins ir sutaurins žmogaus vidų.

Vergė Melita (Danguolė Petraitytė) mėgina pasinaudoti proga, laikinai pabėgus šeimininko žmonai, ir pagerinti savo padėtį. Tačiau jos savanaudiškumą ir šeimyninių įsipareigojimų nepaisymą atsveria nuoširdumas ir žmoniškumas, kai ji, rizikuodama būti nubausta, ragina šeimininką būti teisingą ir žmonėms reikalaujant suteikti Ezopui laisvę. Tik lieka klausimas, ar Melita būtų pajėgi ir tokia principinga kaip Ezopas, kad pati pelnytų Laisvę sau?

Sargybos karininkas Agnostas (Dalius Jančiauskas) - nerūpestingas, patenkintas ir abejingas gyvenimo malonumams svečias. Ar tik nematome žmogaus, patenkinusio savo materialinius bei kūniškus poreikius ir nesiekiančio nieko dvasingesnio? Tik vergas Ezopas (nors pats nesugebėjęs atsakyti meile Klėjai) prakerta beprasmybės šarvus, perverdamas visus įžvalga: "Jis įsimylėjęs". Kiek esti Lietuvoje paskendusių rūpesčiuose, malonumų sūkuriuose, abejingumo miglose žmonių, nesuvokiančių, kad gal jos/jie irgi įsimylėję? Kokie "ezopai" ir kada pravers jiems akis?

Vergas Etiopas (Romanas Dudnikas) - nebylus baudėjas, vykdantis šeimininko, neatjaučiančio kito žmogaus, nurodymus ir nepaisantis žmogaus maldavimų bei kreipimosi į sąžinę. Kiek tokių baudėjų yra tarp Lietuvos valdininkų, mūsų teismuose, policijoje, kariuomenėje ir kitose tarnybose? Ar šie "vergai", atstovaudami Laisvai valstybei ir neretai nuvertindami Žmogaus pirmenybę prieš sistemą, neslopina "laisvesniųjų" vilčių ir norų bręsti? Ar ne tolyn nuo tokių "etiopų", klausančių tik "ksantų", jau dešimtmetis iš Lietuvos srūva emigracijos banga?

Aktorių pastangos, jausminga iškalba ir darni vaidyba tikrai verta iškeltų meninių, dvasinių ir intelektualinių tikslų. Ne veltui Vilniaus žiūrovai prieš mėnesį gastroliuojančiai trupei plojo atsistoję.

Galima paminėti, kad spalvingi rūbai, grimas ir graikiškų motyvų muzikinis fonas prisidėjo prie gyvo spektaklio veiksmo, o jaunos gražios aktorės išraiškingai atskleidė erotikos elementus, pasodrinusius spektaklio dvasią. Gal kiek užkliuvo Ezopą vaidinusio aktoriaus užsikirtimai (tačiau juk visiems pasitaiko smulkmenų), spektaklio pabaigos statiška (apmirusi) vaidyba ir, sakytum, beveidės dekoracijos - dulkes keliantys matracai (gal reikėjo pagalvoti apie kitokį dekoracijų sprendimą?). Atkreipė dėmesį pirmos spektaklio dalies pabaigoje pakabinti du Leonardo da Vinci sudėtingesni piešiniai, sunkokai radę sąsajų su spektaklio tema.

Šį spektaklį labiausiai vertėtų pažiūrėti ir apmąstyti Šaulių ir kitų miestų, miestelių bei kaimų jaunimui (kurio tą vakarą buvo nedaug) bei tiems, kurie ieško atramos, gyvenimo kelio nuorodų, savęs pažinimo šiais sumaterialintais laikais. Neabejotina, kad apsilankęs šiame spektaklyje žiūrovas ras bent šį tą, ko laukė ar tikėjosi.

O teatro trupei ir režisierei belieka nuoširdžiai padėkoti už triūsą ir paliktą gerą įspūdį bei palinkėti toliau tęsti intelektualinę ir kultūrinę Šiaulių bei kitų Lietuvos vietų žmonių žadinimo ir drąsinimo misiją.

Romualdas J.Apanavičius

Lotynų ir anglų k. mokytojas

 

Skaitytojų vertinimai


2184. teatralas2003-05-05 14:00
Matyt prasti popieriai L@M, jeigu toks mėgėjiškumas laikomas teatro kritika.Ko vertas vien "matracas"? Redaktoriai,gėda... R.Steponavičiūtės moralizuojantis didaktizmas gal ir priimtinas "Šiaulių poniūtėms", bet nederetų to vadinti profesionaliu teatru.

2189. @2003-05-05 17:21
O kur parasyta, kad cia teatro kritika. Tai lotynu ir anglu k. mokytojo laiskas.

2190. antrajam2003-05-05 17:28
teisingai, ir pasto zenkliukas yra. o kai profesionalai raso, tai irgi teatralai kabinejasi

2191. kovarskiečiai2003-05-05 17:50
Va, ir mano ciotkos Munia ir Zunia iš Kovarsko norėtų parašyt. Kodėl joms negalima? Gi turi būt teisybė, ar ne? Tegu visų mūsų ciotkas į eilę sustato, kurioms tijatras brangus iš jaunų dienų, vakaronių su šokiais. O tai dabar ciotkoms nielzia, tik Rido dziedukams galima, taip? Kur sąrašas su eile, pfu, eilė su sąrašu? Bus tau Ridai, oi bus, pažinsim tavi iš tomotaleriško juoko, kurs būdavo girdėti ne vietoj, per centrą gražiausio spektaklio. Dar susijuoksi-ir kaput. Išvežam į Kovarską ciotkoms įsisūnyt.

2207. LM2003-05-06 15:32
Pasakykit (parašykit) "ciotkoms", kad laukiam atsiliepimų. Ir ne tik apie teatrą. Laiškai visada yra laukiami.

2211. bus ,tikrai bus, ir viskas iš Kovarsko2003-05-06 16:51
Tuoj tuoj, gromatėlę jau beveik sutaisėm.

2212. palaikau2003-05-06 16:55
Kaip tik labai palaikau LM, kad laisku pavidalu spausdina bele kokias nesamones. Turi gi buti nuomoniu ivairove. Jei nebus su kuo lygint, taip ir nezinosim, kokia kritika bloga o kokia gera. Priprate tie musu keliasdesimt intelektualu prie geru tekstu, o kad ne visi juos supranta, tai niekas ir nepagalvoja. Cia tai bent aisku viskas :))

2215. palaikykim, paremkim, paramstykim2003-05-06 21:11
Daugiau neturiu ko pasakyt.

2232. Omni2003-05-07 09:57
R.Steponavičiūtės spektakliai jau seniai garsėja tokio pobūdžio palaikančiais,paremiančiais,paramstančiaias laiškais. Tik anksčiau tuos laiškus rašydavo katalikų ilgaskverniai,na dar vienas kitas makarenkos tipo mokytojas, darželių aukletojos ir pan.Ko gero, R.Steponavičiūtes partinė patirtis kitokio "žanro" ir neverta.Juk rimtesni kritikai apie jos opusus nerašo.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:17:30 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba