Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-02 nr. 2948

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kalbasi redakcijos darbuotojai: KORNELIJUS PLATELIS, LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS ir ALVYDAS ŠLEPIKAS.
ES - IŠŠŪKIS KULTŪRAI AR NE?
30

POEZIJA 
• ALGIRDAS STEPONAS DAČKEVIČIUS2

PROZA 
• SELEMONAS PALTANAVIČIUS5

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ALI PODRIMJA

LITERATŪRA 
• Henrichas Agranovskis, Galina Baranova.
ĮMINTA RAŠYTOJO ROMAINO GARY KILMĖS MĮSLĖ
1

POKALBIAI 
• Kinu besidomintį filosofą dr. Nerijų Milerių apie Vilnių kine (ir ne tik) klausinėjo Ridas Viskauskas.
NERIJUS MILERIUS: "VILNIUS KAS DIENĄ PRASIVERIA VIS IŠ NAUJO"
4

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ29

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
GYVENIMAS ANT KALAVIJO AŠMENŲ
2
• VU LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDRA 1940-20002
• LOTYNIŠKI POSAKIAI IR SENTENCIJOS12
• JULIUS JUZELIŪNAS3
• NAUJOS KNYGOS5

AKTYVIOS JUNGTYS 
 Mindaugas Stasiulis.
PRADŽIA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jolanta Paulauskaitė.
"STREKAZA" PRIEŠ VISUOMENĘ
17
• Agnė Biliūnaitė.
ARBATOS KELIONĖ
6

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KOKIE IŠLIKSIME
• Rytis Jokūbaitis.
SUGRĮŽTANTYS
• Vidutis Bakas.
KOMPOZITORIAUS POVILO DIKČIAUS ATMINIMUI
1

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
PRINCIPO JĖGA
• TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS KAUNE
• Ridas Viskauskas.
TYLIOSIOS PREMJEROS
• LAISVĖS FILOSOFIJOS PAMOKA9

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
FANTOMIŠKAS SKAUSMAS
• Regimantas Tamošaitis.
ATGIMSTANTYS ŽOLYNAI

PAVELDAS 
• Angelė Lekavičienė.
SVIRNŲ METAMORFOZĖS

KRONIKA 
• Gediminas Girdenis.
O "VARPAI" SKAMBA
• KREIPIASI BIBLIOTEKININKAI1

DE PROFUNDIS 
• MARKSAS - POETAS?4
• MEILĖS PAŠTAS16
• NUSTEBUSI SKAITYTOJA3

AKTYVIOS JUNGTYS

PRADŽIA

Mindaugas Stasiulis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vaidas Vilius
Nuotrauka iš V. Viliaus archyvo

Keliems jauniems aktoriams režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis "Pradžia. K. Donelaitis. Metai" tiesiogiai susijęs su pradžios sąvoka. Šiuokart - tai gyvenimo didžiojoje scenoje pradžia. Rašytojų sąjunga, rengdama skaitymo vakarus, jaunuosius pavadino "ateinančiais". Šiandieną šnekučiuojamės su "Meno forto" aktoriumi Vaidu Viliumi, atėjusiu iš toli - iš pačios Klaipėdos.

Klaipėdos universitete baigei lietuvių filologiją ir režisūrą, iškart po to - "Meno fortas", Eimuntas Nekrošius, "Metai". Gal pradžiai apie tą judėjimą - nuo Klaipėdos link Vilniaus?

Tas judėjimas ar šuolis yra neatsitiktinio atsitiktinumo, kaip sakydavo mano vienas dėstytojas, rezultatas. Tą šuolį galėjo padaryti bet koks kitas studentas ar šiaip žmogus, besidomintis teatru. Iš pradžių Eimuntas Nekrošius rinko teatro studiją, kurion aš, sąžiningo konkurso dėka, ir patekau.

Be jokios apgaulės ir gerųjų dvasių?

Be. Visą kaltę aš tiesiog suverčiu Fortūnai ar likimui, kadangi taip pasisekti galėjo bet kuriam kitam. Tiesiog atsidūriau tokiu laiku ir tokioje vietoje.

Bandai kuklintis?

Ne, tiesiog bandau būti kiek įmanoma objektyvus.

Kada vyko tie Eimunto Nekrošiaus kursai?

Tai buvo praėjusių metų gegužės mėnuo. Tada aš jau buvau bebaigiąs Klaipėdos universitetą, žinojau, kad sugrįžus, per keletą parų reikės parašyti diplominį darbą, išlaikyti egzaminus ir atlikti karinę tarnybą.

Kariniai įgūdžiai turbūt pravertė vaidinant "Metuose"?

Taip, kai kuriose scenose padėjo.

Grįžkime prie E. Nekrošiaus teatro kursų.

Viskas prasidėjo nuo to, kai viena dėstytoja atėjo į scenos kalbos paskaitą ir papasakojo, kad, važiuodama į darbą mikroautobusu, per radiją išgirdo žinutę, kad Nekrošius renka teatro studiją ir kviečia visus, besidominčius teatru. Dėstytoja ironiškai pasiūlė pabandyti, o studentai šį pasiūlymą sutiko dar ironiškiau. Visi nusijuokė ir pagalvojo: ką ten mums, pusiau lituanistams, pusiau režisieriams. Tačiau man ši žinia nepraplaukė pro ausis, bet užstrigo sąmonėje. Šią idėją vis puoselėjau ir slapčia laukiau gegužės mėnesio. Sulaukiau, ir niekam nieko nesakęs (nes nežinojau kuo visa tai baigsis), išvažiavau į Vilnių.

Tai tu buvai vienintelis studentas, nesupratęs dėstytojos juokų?

Tą dieną - taip.

Ar Klaipėdoje įgyti teatriniai įgūdžiai padėjo patekti į vieną geriausių teatro įtvirtinimų Europoje - "Meno fortą"? O gal atvirkščiai, režisierius E. Nekrošius norėjo "švarios rašomosios lentelės"?

Klaipėdos teatro mokykla padėjo. Jei sakyčiau "ne", būčiau labai nesąžiningas savo dėstytojų atžvilgiu. Be abejo, padėjo - ten gavau teatro pagrindus, o svarbiausia - teatro bacilą.

O kaip dėl tos "švarios lentelės"?

Režisierius Eimuntas Nekrošius akcentavo, kad nori teatro nesugadintų žmonių, dėl to į studiją buvo priimti ir nieko bendro su teatro mokykla neturintys žmonės. Jis norėjo naujų veidų be akademinių štampų. Surengdamas tokią teatro studiją, režisierius suteikė puikią progą jaunimui. Tokias studijas (angl. work shop) Eimuntas Nekrošius organizuoja užsienyje. Ten studentai plūste plūsta.

Ar kuriant Donelaičio "Metų" personažus buvo reikalingas koks nors ypatingas švarumas, organiškumas, archaiškumas?

Aš manau, kad Eimunto Nekrošiaus sprendimas rinktis nepatyrusius aktorius buvo labai teisingas, kadangi Donelaitis, rašydamas "Metus", taip pat negalėjo sekti lietuvių literatūros tradicija. Tai buvo dirvonų plėšimas. PRADŽIA.

Ar galima teigti, kad jaunas aktorius, kaip ir vaikas, yra natūraliausias, o senas aktorius velka vaidmenų kuprą?

Esu girdėjęs, kad patyrę aktoriai užsikrauna štampų naštą, nors aš to nežinau. Dar niekada nebuvau senu aktorium. Jauni neturi štampų, bet taip pat jie neturi ir patirties bei meistriškumo. To negalima vertinti vienpusiškai.

Kokį vaidmenį atlieki spektaklyje "Pradžia. K. Donelaitis. Metai"?

Pakartosiu turbūt tūkstančio tūkstantąjį kartą, kad konkrečių personažų ten nėra. Yra Donelaitis ir jį supanti bendruomenė.

Būrai?

Galima vadinti būrais, tačiau galima ir nevadinti. Tai nieko nekeičia. Na, o aš atlikau vieno iš bendruomenės narių - vaiko vaidmenį. Vaiko su savo kvailybėm, troškimais, skausmais, su savo nesėkmėm ir patirtim.

Man atrodė, kad tavo vaidmuo buvo arčiausiai Donelaičio, turiu galvoj - dinamiškumo, gyvumo prasme.

Aš sakyčiau, kad mano vaidmuo dėkingas. Jaunas vaikis gali išdarinėti ką nori, jis neturi konkrečių įsipareigojimų, tuo labiau, kad jis nėra ir konkretus personažas, jis turi daugiau erdvės.

Jau girdėjai nemažai kritikos apie spektaklį. Gal dabar galėtum pakritikuoti pats save?

Save daug kritikuočiau. Pirmiausia - trūksta patirties, ne visada pavyksta suvaidinti taip, kaip aš žinau, kad reikia suvaidinti.

Aktorinė pradžia padaryta, kas toliau?

Kol kas tik "Metai", o toliau nežinau, neturiu jokių konkrečių planų. Žinau viena - norėčiau vaidinti. Norėčiau išbandyti savo jėgas šiuolaikinėje pjesėje, ir jei aplinkybės leistų, vaidinčiau dramos teatre, būtent gyvoje scenoje.

Tavo teatrai prasidėjo Klaipėdoje, ten pabandykime ir sugrįžti. Pradėkime nuo teatro situacijos uostamiestyje. Sostinės žiūrovai, išpaikinti kultūrinių renginių gausos, sunkiai pasuka surambėjusius sprandus į vakarus. O gal ten nėra ko ir dairytis?

Tiesą sakant, mano teatrinį skonį Klaipėdoje ugdė gastroliniai spektakliai. Gėda prisipažinti, tačiau Klaipėdos dramos teatro spektaklių mačiau mažai. O šiaip Klaipėda yra žavi savo teatrine diaspora, būtent, mažaisiais teatrais: "Pilies", Benu Šarka, Klaipėdos universiteto "Dramos klase", mimu A.Mažonu. Būtent nuo jų aš ir susirgau teatro liga.

Jaunieji sostinės aktoriai turi galimybę suvaidinti viename kitame spektaklyje, taip pat įvairiose "julijose" ir "prokuroruose", "dapkuose" ir "butkuose". Taip pat gali reklamuoti dešras, duoną, cukrų. O ką veikia uostamiesčio teatro jaunimas?

Jie vaidina, režisuoja, rodo spektaklius. Teatras gyvas jaunais kūrėjais. Be to, Klaipėdoje labai kūrybiška atmosfera ir nuoširdūs žmonės. Uostamiesty jaunimas kuria dainas, kurias dainuoja penkiems savo draugams, stato spektaklius, kuriuos vaidina šimto žmonių auditorijoje. Jei žiūrėčiau į erdves, kurios man darė įtaka, išskirčiau tris: mano prigimtį formavo Žemaitija, kaimas, mano charakterį ir estetinį nusiteikimą - Klaipėda, mano teatrinę nuostatą - Vilnius ir Eimuntas Nekrošius. Pirmieji du man patys svarbiausi ir brangiausi. Aš labai džiaugiuosi, kad turiu tokią patirtį, nes ten, kaime, jautriau vystosi visi receptoriai, kurie reikalingi kūrybai.

Gal dėl tos priežasties tu - Donelaičio "Metuose"?

Aš tikiuosi, kad Nekrošius užuodė mano kaimišką prigimtį (gerąja prasme), ir tai yra viena iš priežasčių. Nežinau, kaip mano mintys atrodys Vilniaus kontekste, čia jaunimas turi absoliučiai kitą patirtį, tačiau aš nesijaučiu nusileidžiąs jiems, o kai kur jaučiuosi ir pranašesnis.

Ar žinai, ką reiškia žodis žaislis?

Aktorius?

Taip. Ar vadini save aktorium?

Nenoriu vadinti savęs profesionaliu aktorium, nors Nekrošiaus mokykla man davė be galo daug. Buvo labai sunku, tačiau tie sunkumai atsipirko su kaupu. Taip, vadinu save aktorium.

 

Skaitytojų vertinimai


34174. mindaugas stasiulis2007-01-16 16:40
tu mano bendrapavardys tu kietas Stasiuliai vakdo

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:17:24 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba