TYLIOSIOS PREMJEROS

Monika Mironaitė Arnoldo Baryso nuotrauka

Tarptautinei teatro dienai artėjant, kovo 25-ąją, sostinės "Skalvijos" kino centre įvyko elegiškas kino vakaras - rodytas Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus filmas "Aktorė Monika Mironaitė" (iš ciklo "Menininkų portretai"). Ypatinga vakaro publika - vyresnės kartos inteligentija, kuriai MONIKA buvo ir bus viena iškiliausių mūsų teatro artisčių. O ketvirtą dešimtį pradėjęs vakare galėjo jaustis esąs "jaunuolis"…

Filme įspūdžiais ir prisiminimais apie M.Mironaitės legendą su meile ir pagarba dalinasi aktoriai Jonas Kavaliauskas, Ona Knapkytė, Rūta Staliliūnaitė, Laimonas Noreika, Michailas Jevdokimovas, režisierius Rimas Tuminas, (tuometinio) teatro direktorius Pranas Treinys. Filme panaudoti garso ir vaizdo įrašai, liudijantys M.Mironaitę - talentingą skaitovę ir teatro aktorę. (Kaip mažai tuomet aktoriai filmuoti!)

Žiūrovams parodyta ir filme nepanaudota medžiaga. Ji - intymesnė, asmeniškesnė, įvairiapusiškiau atskleidžianti filmo heroję. Štai R.Tuminas, pasakodamas, kaip repetuoti spektakliai "Tyli naktis" ir "Žana", plėtoja aktorės pasipriešinimo senatvės negalioms temą, subtiliai praveria duris į jos charakterio, biografijos ir bendravimo su režisieriumi slėpinius. Pasak režisieriaus, M.Mironaitė mažomis gudrybėmis išsireikalaudavo sau palankių mizanscenų, prisitaikymų…

Filmas tarsi primena nūdienos teatro žvaigždėms ir žvaigždutėms, koks trumpas aktoriaus švytėjimas. Dešimtmetis kitas, kai aktorius pasitraukia iš scenos, - ir jį prisimena tik ištikimi talento gerbėjai - amžininkai, kurių su metais vis mažiau…

* * *

Kovo 28-ąją Rusų dramos teatras lūžo nuo jaunos publikos, o tai išties retas reiškinys šiame teatre. Tądien prof. Dalios Tamulevičiūtės vadovaujami Muzikos akademijos trečiakursiai (rusų grupė) parodė Vasilijaus Šukšino "Iki trečiųjų gaidžių" - kaip sakoma, dar "neaprengtą" spektaklio eskizą.

Suprantama, režisierei rūpėjo ne tiek V.Šukšino komiškos pasakos suaugusiems interpretacijos vingrybės, kiek galimybė sukurti scenines sąlygas, kuriomis geriausiai atsiskleistų jos studentai. Partnerystė, charakterio kūrimas (padedant išraiškingoms režisūros detalėms), žanro ir publikos pajauta bei vaidintojų žavesio išryškinimas - tokios šio etiudų vaidinimo intencijos. Ne visiems progų atsiskleisti (gal sceninės charizmos?) atseikėta vienodai. Bet tąvakar svarbesnis buvo jaudinantis bendravimo su žiūrovais krikštas.

Galvojant apie kurso ateitį. Žinoma, diplominius spektaklius bus galima kelerius metus vaidinti. O paskui? Amžinas savo kartos talentingų režisierių deficitas…

* * *

Keista: Vilniuje, teatrų mieste, nėra vietos (tradicijos?), kur teatralai Teatro dienos proga galėtų susitikti, bendrauti, pokštauti, pamiršti kasdienius erzelingus reikalus. Tiesa, Keistuolių teatras rengia "Zenoną" - teatralizuotą koncertą, kuriame taip pat dalyvauja muzikantai, kartais kitų teatrų ar nepriklausomi aktoriai. Nors scenarijaus modelis nesikeičia jau devintus metus, bet aktorių improvizacijos, parodijos, akcijos su žiūrovais kasmet vis kitos. Šiemet Keistuoliai šmaikštavo tema "Išraukime abejingumo spyglį iš savos širdies". Įdomu, jog Keistuolių žiūrovai nusiteikia teatriniam žaidimui ir "nusiginkluoja" tik įėję vestibiulin. Užsimezga kažin koks "pasitikėjimo ryšys", ir žiūrovai (juokais, bet nesipriešindami) vykdo koncerto vedėjų paliepimus "stot", "sėst", "ištiest rankas ir siųst šilumą septintai eilei"… Poreikis bent trumpam "pabūti mažutėliu"?..

* * *

VGTU teatras-studija "Palėpė" balandžio viduryje parodė premjerą - spektaklį "Šis tas apie mūsų motiną", sukurtą remiantis vienoje interneto pokalbių svetainėje vykusia diskusija bei dienraščių publikacijomis mūsų piliečių tautinės savimonės tema.

Žinia, permainų laikai sujaukia žmonėms protus ir širdis, tad Olego Kesmino režisuotame spektaklyje atskleidžiamas platus nuomonių ir emocijų Lietuvos atžvilgiu spektras (simboliška: pagrindinis įvairiai perdirbamas muzikinis motyvas - Oginskio Polonezas). Kiekvienas spektaklio veikėjas įkūnija kurį nors vieną šio (dažniausiai neigiamo) santykio aspektą. Aštrių monologų spektaklį vainikuoja Klounas Nero (Aurelijus Jurkštas), kuris perteikia komplikuotą šiuolaikinio lietuvio jauseną savo valstybėje. Beje, nuolat kosintis Nero tarsi gretinamas su Vincu Kudirka, kurio portetas kabo scenos gilumoje (dailininkė Rasa Kriščiūnaitė)…

Opiausia spektaklyje - koncentruotos dramaturgijos problema. Mat vaidinime dalyvauja 15 veikėjų (vieną vaidmenį atlieka 2-3 aktoriai), kurie santykiauja it temos sudėtingo kontrapunkto kūrinyje. Vis dėlto vyksmas atrodo ištęstas.

* * *

Balandžio 18 d. Valstybiniame jaunimo teatre viešėjo Marijampolės municipalinis dramos teatras, parodęs Viktoro Šinkariuko režisuotą spektaklį - M.Norman "Labanakt, mama".

Režisierius pasikliauja talentingomis artistėmis - Doloresa Kazragyte ir Vilija Grigaityte - ir radikalesnės pjesės interpretacijos nepateikia. Motinos ir dukters sudėtingus abipusės priklausomybės ryšius atskleidžiantis spektaklis grindžiamas aktorių partneryste. Guvi, naiviai gudri D.Kazragytės Motina iš paskutiniųjų bando palenkti įvairių nuoskaudų pritvinkusią, kaustytos plastikos Dukterį (V.Grigaitytė), kad ši nesižudytų. Deja… Aktorės neidealizuoja savo herojų, todėl išvengia schematizmo, sentimentalumo. Spektaklis, kurį verta pamatyti, kaip sakoma, dėl aktorių vaidmenų.