Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-02 nr. 2948

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kalbasi redakcijos darbuotojai: KORNELIJUS PLATELIS, LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS ir ALVYDAS ŠLEPIKAS.
ES - IŠŠŪKIS KULTŪRAI AR NE?
30

POEZIJA 
• ALGIRDAS STEPONAS DAČKEVIČIUS2

PROZA 
• SELEMONAS PALTANAVIČIUS5

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ALI PODRIMJA

LITERATŪRA 
• Henrichas Agranovskis, Galina Baranova.
ĮMINTA RAŠYTOJO ROMAINO GARY KILMĖS MĮSLĖ
1

POKALBIAI 
• Kinu besidomintį filosofą dr. Nerijų Milerių apie Vilnių kine (ir ne tik) klausinėjo Ridas Viskauskas.
NERIJUS MILERIUS: "VILNIUS KAS DIENĄ PRASIVERIA VIS IŠ NAUJO"
4

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ29

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
GYVENIMAS ANT KALAVIJO AŠMENŲ
2
• VU LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDRA 1940-20002
• LOTYNIŠKI POSAKIAI IR SENTENCIJOS12
• JULIUS JUZELIŪNAS3
• NAUJOS KNYGOS5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Stasiulis.
PRADŽIA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jolanta Paulauskaitė.
"STREKAZA" PRIEŠ VISUOMENĘ
17
• Agnė Biliūnaitė.
ARBATOS KELIONĖ
6

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KOKIE IŠLIKSIME
• Rytis Jokūbaitis.
SUGRĮŽTANTYS
• Vidutis Bakas.
KOMPOZITORIAUS POVILO DIKČIAUS ATMINIMUI
1

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
PRINCIPO JĖGA
• TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS KAUNE
 Ridas Viskauskas.
TYLIOSIOS PREMJEROS
• LAISVĖS FILOSOFIJOS PAMOKA9

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
FANTOMIŠKAS SKAUSMAS
• Regimantas Tamošaitis.
ATGIMSTANTYS ŽOLYNAI

PAVELDAS 
• Angelė Lekavičienė.
SVIRNŲ METAMORFOZĖS

KRONIKA 
• Gediminas Girdenis.
O "VARPAI" SKAMBA
• KREIPIASI BIBLIOTEKININKAI1

DE PROFUNDIS 
• MARKSAS - POETAS?4
• MEILĖS PAŠTAS16
• NUSTEBUSI SKAITYTOJA3

TEATRAS

TYLIOSIOS PREMJEROS

Balandžio užrašai

Ridas Viskauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Monika Mironaitė
Arnoldo Baryso nuotrauka

Tarptautinei teatro dienai artėjant, kovo 25-ąją, sostinės "Skalvijos" kino centre įvyko elegiškas kino vakaras - rodytas Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus filmas "Aktorė Monika Mironaitė" (iš ciklo "Menininkų portretai"). Ypatinga vakaro publika - vyresnės kartos inteligentija, kuriai MONIKA buvo ir bus viena iškiliausių mūsų teatro artisčių. O ketvirtą dešimtį pradėjęs vakare galėjo jaustis esąs "jaunuolis"…

Filme įspūdžiais ir prisiminimais apie M.Mironaitės legendą su meile ir pagarba dalinasi aktoriai Jonas Kavaliauskas, Ona Knapkytė, Rūta Staliliūnaitė, Laimonas Noreika, Michailas Jevdokimovas, režisierius Rimas Tuminas, (tuometinio) teatro direktorius Pranas Treinys. Filme panaudoti garso ir vaizdo įrašai, liudijantys M.Mironaitę - talentingą skaitovę ir teatro aktorę. (Kaip mažai tuomet aktoriai filmuoti!)

Žiūrovams parodyta ir filme nepanaudota medžiaga. Ji - intymesnė, asmeniškesnė, įvairiapusiškiau atskleidžianti filmo heroję. Štai R.Tuminas, pasakodamas, kaip repetuoti spektakliai "Tyli naktis" ir "Žana", plėtoja aktorės pasipriešinimo senatvės negalioms temą, subtiliai praveria duris į jos charakterio, biografijos ir bendravimo su režisieriumi slėpinius. Pasak režisieriaus, M.Mironaitė mažomis gudrybėmis išsireikalaudavo sau palankių mizanscenų, prisitaikymų…

Filmas tarsi primena nūdienos teatro žvaigždėms ir žvaigždutėms, koks trumpas aktoriaus švytėjimas. Dešimtmetis kitas, kai aktorius pasitraukia iš scenos, - ir jį prisimena tik ištikimi talento gerbėjai - amžininkai, kurių su metais vis mažiau…

* * *

Kovo 28-ąją Rusų dramos teatras lūžo nuo jaunos publikos, o tai išties retas reiškinys šiame teatre. Tądien prof. Dalios Tamulevičiūtės vadovaujami Muzikos akademijos trečiakursiai (rusų grupė) parodė Vasilijaus Šukšino "Iki trečiųjų gaidžių" - kaip sakoma, dar "neaprengtą" spektaklio eskizą.

Suprantama, režisierei rūpėjo ne tiek V.Šukšino komiškos pasakos suaugusiems interpretacijos vingrybės, kiek galimybė sukurti scenines sąlygas, kuriomis geriausiai atsiskleistų jos studentai. Partnerystė, charakterio kūrimas (padedant išraiškingoms režisūros detalėms), žanro ir publikos pajauta bei vaidintojų žavesio išryškinimas - tokios šio etiudų vaidinimo intencijos. Ne visiems progų atsiskleisti (gal sceninės charizmos?) atseikėta vienodai. Bet tąvakar svarbesnis buvo jaudinantis bendravimo su žiūrovais krikštas.

Galvojant apie kurso ateitį. Žinoma, diplominius spektaklius bus galima kelerius metus vaidinti. O paskui? Amžinas savo kartos talentingų režisierių deficitas…

* * *

Keista: Vilniuje, teatrų mieste, nėra vietos (tradicijos?), kur teatralai Teatro dienos proga galėtų susitikti, bendrauti, pokštauti, pamiršti kasdienius erzelingus reikalus. Tiesa, Keistuolių teatras rengia "Zenoną" - teatralizuotą koncertą, kuriame taip pat dalyvauja muzikantai, kartais kitų teatrų ar nepriklausomi aktoriai. Nors scenarijaus modelis nesikeičia jau devintus metus, bet aktorių improvizacijos, parodijos, akcijos su žiūrovais kasmet vis kitos. Šiemet Keistuoliai šmaikštavo tema "Išraukime abejingumo spyglį iš savos širdies". Įdomu, jog Keistuolių žiūrovai nusiteikia teatriniam žaidimui ir "nusiginkluoja" tik įėję vestibiulin. Užsimezga kažin koks "pasitikėjimo ryšys", ir žiūrovai (juokais, bet nesipriešindami) vykdo koncerto vedėjų paliepimus "stot", "sėst", "ištiest rankas ir siųst šilumą septintai eilei"… Poreikis bent trumpam "pabūti mažutėliu"?..

* * *

VGTU teatras-studija "Palėpė" balandžio viduryje parodė premjerą - spektaklį "Šis tas apie mūsų motiną", sukurtą remiantis vienoje interneto pokalbių svetainėje vykusia diskusija bei dienraščių publikacijomis mūsų piliečių tautinės savimonės tema.

Žinia, permainų laikai sujaukia žmonėms protus ir širdis, tad Olego Kesmino režisuotame spektaklyje atskleidžiamas platus nuomonių ir emocijų Lietuvos atžvilgiu spektras (simboliška: pagrindinis įvairiai perdirbamas muzikinis motyvas - Oginskio Polonezas). Kiekvienas spektaklio veikėjas įkūnija kurį nors vieną šio (dažniausiai neigiamo) santykio aspektą. Aštrių monologų spektaklį vainikuoja Klounas Nero (Aurelijus Jurkštas), kuris perteikia komplikuotą šiuolaikinio lietuvio jauseną savo valstybėje. Beje, nuolat kosintis Nero tarsi gretinamas su Vincu Kudirka, kurio portetas kabo scenos gilumoje (dailininkė Rasa Kriščiūnaitė)…

Opiausia spektaklyje - koncentruotos dramaturgijos problema. Mat vaidinime dalyvauja 15 veikėjų (vieną vaidmenį atlieka 2-3 aktoriai), kurie santykiauja it temos sudėtingo kontrapunkto kūrinyje. Vis dėlto vyksmas atrodo ištęstas.

* * *

Balandžio 18 d. Valstybiniame jaunimo teatre viešėjo Marijampolės municipalinis dramos teatras, parodęs Viktoro Šinkariuko režisuotą spektaklį - M.Norman "Labanakt, mama".

Režisierius pasikliauja talentingomis artistėmis - Doloresa Kazragyte ir Vilija Grigaityte - ir radikalesnės pjesės interpretacijos nepateikia. Motinos ir dukters sudėtingus abipusės priklausomybės ryšius atskleidžiantis spektaklis grindžiamas aktorių partneryste. Guvi, naiviai gudri D.Kazragytės Motina iš paskutiniųjų bando palenkti įvairių nuoskaudų pritvinkusią, kaustytos plastikos Dukterį (V.Grigaitytė), kad ši nesižudytų. Deja… Aktorės neidealizuoja savo herojų, todėl išvengia schematizmo, sentimentalumo. Spektaklis, kurį verta pamatyti, kaip sakoma, dėl aktorių vaidmenų.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:17:23 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba