Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-02-25 nr. 3320

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUSTINAS MARCINKEVIČIUS.
Žemė
8
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Nepamirškite užsiprenumeruoti

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Be Justino Marcinkevičiaus
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Vienas visiems
8
• ROMAS GUDAITIS.
Gražiausia ir mylimiausia –­ su Tavimi, Justinai
• DAINA AVUOTINIA.
Poetas neišėjo...
• Amžiaus Poeto netekus
•  PAVEL LAVRINEC.
„Prarastas laikas“ Baltarusijos kultūrai
9
• Metų verstinės knygos rinkimai2

KNYGOS 
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Kokia laimė, kad tu toli
• „Karti žolė kantrybės“
• EMILIJA LIEGUTĖ.
Narkašiai, seksas ir puskalbė
11
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
„Apokalipsės“ teatras: „Cirkas buvo“
1
• KRISTÝNĄ FILCÍKOVĄ kalbina VILMANTAS JUŠKĖNAS.
„Apie lėlių teatrą reikia mąstyti nestandartiškai“

KINAS 
• JORĖ JANAVIČIŪTĖ.
Ar lietuviškam kinui užtenka tik perteikti istorinę patirtį?

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mokytojas Algimantas Švėgžda. Mokytojas Vytautas Šerys
• ERIKA DRUNGYTĖ.
Lietuvos globėjo šventė Vilniuje kviečia atrasti regionų meną
4

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Beauštanti mintis
11

KNYGŲ MUGĖ 
• Vasario 17–20 dienomis „Litexpo“ rūmuose šurmuliavo 12-oji Vilniaus knygų mugė!
• Mugės metu paskelbti laureatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
12-oji Vilniaus knygų mugė: asmeniškai:
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Czesławas Miłoszas knygų mugėje

POEZIJA 
• MANTAS BALAKAUSKAS.
16

PROZA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ.
• RAMUNĖ KARLONIENĖ.
1

VERTIMAI 
• EDUARDAS AIVARAS.
Eilėraščiai su ilgomis antraštėmis
6

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Poiesis
22

DE PROFUNDIS
„Ar kada pasakojau, kaip surūdijusia sardinių skardine
išoperavau apendicitą?“ William S. Burroughs
 
• KĘSTUTIS RASTENIS.
Sverdiolas
4
 RIČARDAS KALYTIS.
Kolektyvo cementavimas
• res ludentes - žaidžiantys daiktai

DE PROFUNDIS
„Ar kada pasakojau, kaip surūdijusia sardinių skardine
išoperavau apendicitą?“ William S. Burroughs

Kolektyvo cementavimas

RIČARDAS KALYTIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gyčio Norvilo paišas


Mūsų darbovietėje bent kartą per metus restorane ruošiamos išgertuvės. Oficialiai direktorius tai vadina kolektyvo cementavimu. Surenka po dešimt rublių, profsąjunga prideda, ir išeina užtikrintas baliukas. Štai, stalas padengtas, rūkyta dešra supjaustyta, žirneliai, majonezas... buteliai atkimšti. Visi tik laukia lemtingo signalo. Ir tas signalas ateina, žodį taria ir tostą pasako pats direktorius Juozas Jonavičius. Tada ir prasideda taurelių dzingsėjimai ir šakučių žvangėjimai. Vėliau pagal gruzinišką paprotį baliui ima vadovauti paskirtas tamada, turintis kalbos dovaną. Tas, pasakęs humoru atmieštą įžangą, paeiliui suteikia žodį tarnybų vadovams. Va tada ir atsiskleidžia žmonių sugebėjimai pagražbyliauti ir, žinoma, su humoru išreikšti sodrią mintį. Čia tinka ir užuominos apie lengvus vyro ir moters intymius santykius. Tačiau reikia jausti taktą ir nepersūdyti. Ta proga prisimenu šio žanro meistrų gruzinų sugebėjimus. Girdėjau, kaip šios šalies tamada sąmojingai pakalbėjo apie savas ir svetimas moteris. Pakalbėjo ne savųjų naudai: „Savos kaip senos obligacijos –­ guli ir nežaidžia.“ Sunki užduotis –­ visų akivaizdoje suregzti šį tą gražaus. Tegu bala šią minutę! Gerai, jei tai persikelia į antrąją vakaro pusę, kuomet niekas į tokias smulkmenas nebekreipia dėmesio. Tačiau tada, kai atkimštas tiktai pirmas butelis, o lėkštėje puikuojasi dar nesujaukta eilė rūkytos sprandinės, žinok, kiekvienas tavo žodis bus pasvertas ir apkalbėtas. Vien nuo šios minties liežuvis painiojasi, o ką ir kalbėti apie vargšus virpančius smegenų vingelius. Leptelsi ką nors, norėdamas sukelti efektą, o iš to nieko neišeis. Ilgai dar kolektyvas vogčiomis komentuos tavo žodžius... Štai tau ir cementavimas.

Tamada mūsų geras, po jo kalbos visi jam ploja, o kai šis suteikia žodį viršininkui, pravarde Varpa, šis aiškiai sutrinka. Žinok, bus gražu. Manau, jis šimto rublių nepagailėtų, kad tik išvengtų šio nelemto išbandymo. Tačiau tvarka yra tvarka, kalbėk, rodyk savo išmintį, viršininkas esi. Jau balius įsibėgėjęs, sklinda lengvas pokalbių erzelis, lėkščių ir šakučių žvangėjimas. Ir štai kalbėti atsistoja minėtas oratorius.

– Khi, khi, – įkvėpimo dėlei oratorius išleidžia drąsinamus garsus, – matai, sakė, kad Virmantas (čia jis apie tamadą) suvis ligonis, sakė, kad jam jaknos supuvusios, o va, žiūrėkit, koks jis šaunuolis, žiūrėkit, kaip jis skaldo bajerius.

Čia, regis, įkvėpimas pasibaigė. Staiga visi sutrikę nutyla, nebežvanga nei lėkštės, nei šakutės, visi laukia, ką pasakys kalbėtojas. Nieko nepasakė, tik pasiūlė išgerti į sveikatą. Net nepasakė, į kieno. Teko visiems savarankiškai vienas kitą paraginti pačiu paprasčiausiu tostu – davai. Balius tęsėsi.

Kaip visada, atsistojęs pirmojo skyriaus viršininkas Aleksejus Ivanovičius prapliupo deklamuoti savus eilėraščius. Nesusipratimas, niekas negirdi, neklauso. Tada poetas mandagiai prašo, ar galėtų „supažindinti su pastarąja sava kūryba“. Taip dažnai atsitinka mūsų „mandagiems“ kaimynams. Kai įliopoja į vidurį gryčios, paklausia: „Možno?“ Žinoma, „možno“. Šis principas pats svarbiausias –­ jis užtikrina didžios šalies saugumą. Na, ir eilėraščiai – pusė bėdos, nostalgija apie Šiaurę. Matyt, poetas ten, lagerių krašte, yra saugojęs šalies ramybę. Rusų deklamavimo maniera savotiška: kad ir koks būtų eilėraštis, jis išrėkiamas vienodu motyvu – tokiu, kaip deklamuodavo Roždestvenskis. Jeigu nematytum paties poeto ir nesuprastum jo žodžių, pagalvotum, jog jis labai supykęs ant kažin ko rėkia.

Kai išsikvepia pirmas garas, kai jau visi maloniai nusiteikę, prasideda svečiavimasis. Eina vieni pas kitus, sakytum, seniai nesimatę. Prie taurelės visada maloniau, pakalbėti visada galima daugiau nei susitikus koridoriuose.

– Žinai, – skundžiasi prisėdęs Marijanas, – kas per velnias, visą gyvenimą vien valstybinę gėriau, prastos vengiau, o pilvą, štai, sopa... Na, davai išgerkim, kad būtume sveiki.

Tiekėjas Jonas sveikata nesiskundžia, ant mūsų stalo pamatęs artipilnį butelį, ragina susidaužti. Aš bandau išreikšti savo požiūrį į gėrimą:

– Žinai, Jonai, aš geriu vieną, antrą, trečią, paskui man galvoje kažkas cinkt ir viskas, daugiau man nebeįsiūlysi, nors kiek įkalbinėtum.

– Žinai, prieteliau, ir man panašiai kaip tau. Geriu, geriu, paskui man kažkas cinkt į galvą, aš plumt po stalu, ir man daugiau nebeįsiūlysi, – nesigina savo silpnybės buteliui nuoširdus Jonas.

Ši silpnybė ne vienintelė.

– Žiūrėk, – niūktelėjo man alkūne, –­ ale ta naujoji – visai nieko boba, eisiu pakalbinti, gal kas nors išeis, – ir nuėjo.

Cementavimas pasibaigė be didesnių įvykių. Tiktai du eksperimentinio cecho šaltkalviai ilgai ginčijosi: „Ty menia uvažaješ ar ne uvažaješ?“ (Tu mane gerbi ar negerbi?). Neišsiaiškinę šio klausimo, vienas kitam sukruvino nosis.

Minėto Jono likimas liūdnas. Būdamas tiekėjas, jis sugebėjo įsirengti didelį šiltnamį ir kovo 8-ajai priaugindavo daug tulpių. Pajamos tikrai buvo didelės. Tačiau, daug turint, norisi dar daugiau. Sumanė žmogus šiltnamiui šildyti nemokomos energijos prasimanyti. Įsitaisė gudrų prietaisą, prijungiantį elektrą nuo netoliese esančio stulpo. Kartą, prieš pat šventę, būdamas nevisiškai blaivus, nuvažiavo į sodą patikrinti savo šiltnamio. Nesulaukę grįžtant, namiškiai rado prie šio prietaiso, nutrenktą elektros srovės. Laidojom Joną gražiai, nešėm vainikus, kaspinus, gėles. Atėjusi laidotuvių administratorė viską surikiavo pagal savo skonį ir uždegė žvakes. Man atrodė, šventiškai pasipuošęs, Jonas žiūri į gražia uniforma apsirengusią patrauklią moterį ir nori pasakyti: „Ale ta – visai nieko boba.“


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:17:19 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba