Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-02-25 nr. 3320

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUSTINAS MARCINKEVIČIUS.
Žemė
8
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Nepamirškite užsiprenumeruoti

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Be Justino Marcinkevičiaus
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Vienas visiems
8
• ROMAS GUDAITIS.
Gražiausia ir mylimiausia –­ su Tavimi, Justinai
• DAINA AVUOTINIA.
Poetas neišėjo...
• Amžiaus Poeto netekus
•  PAVEL LAVRINEC.
„Prarastas laikas“ Baltarusijos kultūrai
9
• Metų verstinės knygos rinkimai2

KNYGOS 
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Kokia laimė, kad tu toli
• „Karti žolė kantrybės“
• EMILIJA LIEGUTĖ.
Narkašiai, seksas ir puskalbė
11
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
„Apokalipsės“ teatras: „Cirkas buvo“
1
• KRISTÝNĄ FILCÍKOVĄ kalbina VILMANTAS JUŠKĖNAS.
„Apie lėlių teatrą reikia mąstyti nestandartiškai“

KINAS 
 JORĖ JANAVIČIŪTĖ.
Ar lietuviškam kinui užtenka tik perteikti istorinę patirtį?

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mokytojas Algimantas Švėgžda. Mokytojas Vytautas Šerys
• ERIKA DRUNGYTĖ.
Lietuvos globėjo šventė Vilniuje kviečia atrasti regionų meną
4

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Beauštanti mintis
11

KNYGŲ MUGĖ 
• Vasario 17–20 dienomis „Litexpo“ rūmuose šurmuliavo 12-oji Vilniaus knygų mugė!
• Mugės metu paskelbti laureatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
12-oji Vilniaus knygų mugė: asmeniškai:
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Czesławas Miłoszas knygų mugėje

POEZIJA 
• MANTAS BALAKAUSKAS.
16

PROZA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ.
• RAMUNĖ KARLONIENĖ.
1

VERTIMAI 
• EDUARDAS AIVARAS.
Eilėraščiai su ilgomis antraštėmis
6

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Poiesis
22

DE PROFUNDIS
„Ar kada pasakojau, kaip surūdijusia sardinių skardine
išoperavau apendicitą?“ William S. Burroughs
 
• KĘSTUTIS RASTENIS.
Sverdiolas
4
• RIČARDAS KALYTIS.
Kolektyvo cementavimas
• res ludentes - žaidžiantys daiktai

KINAS

Ar lietuviškam kinui užtenka tik perteikti istorinę patirtį?

JORĖ JANAVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Elžbieta Latėnaitė – Rūta

Naujas Kristijono Vildžiūno filmas „Kai apkabinsiu tave“ pasakoja apie Amerikoje gyvenančią lietuvę Rūtą, kuri Antrojo pasaulinio karo metais su motina emigravo iš tėvynės, o mylimas tėvas liko už geležinės uždangos. Rūta atvyksta į Berlyną slapta susitikti su tėvu. Ar pavyks?

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir tvarkingas, geras filmas su „steriliu“, aiškiu scenarijumi. Filme matome teigiamą Lietuvos kino postūmį – naujų kinematografinių idėjų paieškos rezultatą – globaliai svarbų istorinį veiksmo foną. Pagrindinė veiksmas vyksta Berlyne 1961 metais, likus porai mėnesių iki Berlyno sienos pastatymo. Fiziškai sienos dar nėra, bet ji jau pastatyta žmonių mintyse. Filmo kūrėjams gerai pavyksta atskleisti to meto aplinkybes („štazi“, sovietų slaptieji agentai, sudėtingas susisiekimas tarp Rytų ir Vakarų) ir nuotaikas. Nors vargu, ar reikia daug istorijos žinių, norint suprasti filmą iki galo. Nemažai dėmesio skirta filmo stilistikai ir estetikai: to meto apranga, automobiliai, interjeras, kronikinės Berlyno vaizdų ištraukos, muzika ir šokiai. Šie dalykai padeda įtraukti žiūrovus į tą laiką, džiugina akį, bet kartais atrodo, lyg vienur ne tik daug padirbėta, bet ir „užsižaista“, o kitur dar buvo galima siekti meistriškumo. Sakykim, Elžbietos Latėnaitės vaidyba dažnai nėra įtikinama, ji tarytum sustingusi – herojės, dėvinčios nuostabias to laikotarpio sukneles, jausmus dažnai suprantame ne tiek iš jų perteikimo, kiek iš siužeto vingių. Po premjeros buvo girdėti daug neigiamų nuomonių apie Andriaus Bialobžeskio vaidybą, bet, mano nuomone, atrodo, kad jis puikiai įkūnija save už klaidas graužiantį, režimo įbaugintą intelektualą, bijantį imtis veiksmų. Iš to galime geriau suprasti, kaip individą veikė represinė sistema.

Norėtųsi plačiau pakalbėti apie tėvo liniją. Filme esama epizodų iš Rūtos vaikystės Kaune (taip lyg ir bandoma atskleisti jos ir tėvo ryšį, tačiau kaip gerai?..), pasakojama apie Rūtos ir mamos išvykimo naktį. Čia išryškėja tėvo charakterio bruožas – baimė imtis veiksmų, daryti sprendimus, šiuo atveju – išvykti. Neryžtingumą matome ir jam atvykus į Berlyną: jis nesiima jokių apgalvotų veiksmų, tai taip pat yra vienas tėvo ir dukros susitikimo trukdžių. Filmo pabaigoje matome nedidelį, bet svarbų jo charakterio kitimą.

iliustracija
„Kai apkabinsiu tave“

Filme galime užtikti ir šiek tiek absurdiškų detalių, išsiskiriančių iš „prirūkytos“ filmo realybės. Kai veiksmas pirmąkart iš Berlyno perkeliamas į Antrojo pasaulinio karo metų Kauną, Rūta, dar maža mergaitė, su tėčiu sėdi funikulieriuje. Jei Kaunas, tai būtinai funikulierius! Dar vienas epizodas – Rūta rodo mažam berniukui vokietukui savo vaikystės nuotrauką iš Lietuvos, kur ji – su tėčiu. Ir, žinoma, filmo kūrėjai mums parodo vieną pagrindinių Lietuvos simbolių – Kryžių kalną. Lyg šio edukacinio momento būtų maža, Rūta pasakoja tėvo parašytą Kryžių kalno istoriją... Ši istorija vėliau dar rodoma kaip vizija, kurioje atskleidžiamas tėvo šventumas. Tačiau šis meninis sprendimas tik išmuša iš vėžių, primena butaforiją ir netgi atrodo kiek absurdiškas dėl staigaus persikėlimo į kitą realybę. Dar vienas „perliukas“ – Rytų Berlyne Rūta užklysta į apleistą namą, kuriame randa veikiantį telefoną ir juo skambina. Dažnas kino gerbėjas įžvelgs aliuziją į Andrejaus Tarkovskio „Stalkerį“. Filmas „Kai apkabinsiu tave“ nuo „Stalkerio“ taip skiriasi, kad ši aliuzija, greičiausiai netyčinė, sukelia ironišką šypsnį.

Mano nuomone, kūrėjai padarė klaidą, filmo reklaminiame klipe parodydami vieną svarbiausių scenų, tad iš žiūrovo buvo atimtas pabaigos nežinojimo malonumas. Tai galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurios tą klipą mačiusieji žiūrovai per premjerą nuobodžiavo.

Baigdama norėčiau užduoti keletą retorinių klausimų. Kiek filmo „Kai apkabinsiu tave“ temos mums svarbios dabar? Taip, jis atskleidžia istorinę tautos patirtį (sukurtas, remiantis tikra istorija), atlieka edukacinę funkciją, skatina atjausti herojus. Tačiau galbūt lengviau vaizduoti istorines aplinkybes, suteikiančias greito veiksmo, pasirinkimo būtinumo, daugiasluoksnio konflikto galimybę, nei temos ieškoti mūsų laikais? Mes aukštiname kūrėjus už jų troškimą kurti ar už troškimą pasakyti tai, kas svarbu dabar, buvimą savo laikų seismografais?


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:17:18 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba