Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-02-25 nr. 3320

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUSTINAS MARCINKEVIČIUS.
Žemė
8
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Nepamirškite užsiprenumeruoti

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Be Justino Marcinkevičiaus
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Vienas visiems
8
• ROMAS GUDAITIS.
Gražiausia ir mylimiausia –­ su Tavimi, Justinai
• DAINA AVUOTINIA.
Poetas neišėjo...
• Amžiaus Poeto netekus
•  PAVEL LAVRINEC.
„Prarastas laikas“ Baltarusijos kultūrai
9
• Metų verstinės knygos rinkimai2

KNYGOS 
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Kokia laimė, kad tu toli
• „Karti žolė kantrybės“
• EMILIJA LIEGUTĖ.
Narkašiai, seksas ir puskalbė
11
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
„Apokalipsės“ teatras: „Cirkas buvo“
1
• KRISTÝNĄ FILCÍKOVĄ kalbina VILMANTAS JUŠKĖNAS.
„Apie lėlių teatrą reikia mąstyti nestandartiškai“

KINAS 
• JORĖ JANAVIČIŪTĖ.
Ar lietuviškam kinui užtenka tik perteikti istorinę patirtį?

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mokytojas Algimantas Švėgžda. Mokytojas Vytautas Šerys
• ERIKA DRUNGYTĖ.
Lietuvos globėjo šventė Vilniuje kviečia atrasti regionų meną
4

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Beauštanti mintis
11

KNYGŲ MUGĖ 
• Vasario 17–20 dienomis „Litexpo“ rūmuose šurmuliavo 12-oji Vilniaus knygų mugė!
• Mugės metu paskelbti laureatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
12-oji Vilniaus knygų mugė: asmeniškai:
 RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Czesławas Miłoszas knygų mugėje

POEZIJA 
• MANTAS BALAKAUSKAS.
16

PROZA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ.
• RAMUNĖ KARLONIENĖ.
1

VERTIMAI 
• EDUARDAS AIVARAS.
Eilėraščiai su ilgomis antraštėmis
6

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Poiesis
22

DE PROFUNDIS
„Ar kada pasakojau, kaip surūdijusia sardinių skardine
išoperavau apendicitą?“ William S. Burroughs
 
• KĘSTUTIS RASTENIS.
Sverdiolas
4
• RIČARDAS KALYTIS.
Kolektyvo cementavimas
• res ludentes - žaidžiantys daiktai

KNYGŲ MUGĖ

Czesławas Miłoszas knygų mugėje

RIMVYDAS STRIELKŪNAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Diskutuoja T. Venclova, A. Kosińska, M. Kvietkauskas, J. Illgas ir A. Fiutas
Rimvydo Strielkūno nuotrauka

Nors Czesławo Miłoszo nebuvo svečių sąraše, jo mugėje buvo daugiausia. Knygų pristatymai, parodos, pokalbiai, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, konkursai, poezijos skaitymai, diskusijos ir kiti renginiai buvo skirti šiam Nobelio premijos laureatui. Diskusijos nelabai buvo panašios į diskusijas, nes beveik niekas niekam neprieštaravo. Viena jų – „Mūsų Miłoszas: poeto asmenybė“ (moderatorius – literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas), kurioje prisiminimais ir mintimis apie Cz. Miłoszą dalijosi jį pažinojusieji – asmeninė sekretorė Agnieszka Kosińska, poetas Tomas Venclova, literatūros istorikas ir kritikas Aleksandras Fiutas, leidėjas Jerzis Illgas (mugėje vyko ir susitikimai su paskirais diskusijos dalyviais, kuriuose kiekvienas galėjo daugiau papasakoti apie Cz. Miłoszą).

Pirmiausia pašnekovai prisiminė, kada pirmą kartą susitiko su Cz. Miło­szo kūryba. Anksčiausiai poetą atrado T. Venclova, skaitęs jo poeziją senuose „Naujosios Romuvos“ žurnaluose, o pirmoji jo skaityta knyga buvo gauta iš Juozo Tumelio, po lapą, kuriame būdavo suvyniotos sagos ir panašūs dalykai, apie pusantrų metų iš Prancūzijos į Vilnių ir Kauną skirtingais adresais Onos Šimaitės siųsta „Gimtoji Europa“.

A. Kosińska pirmą kartą skaitė ką tik Nobelio premijos laureatu tapusio Cz. Miłoszo eilėraštį „Parabolė apie aguoną“, kurį be autoriaus pavardės davė nagrinėti dėstytoja.

O A. Fiutui buvo gėda, kad jis apie Cz. Miłoszą sužinojo tik apsigynęs daktaro disertaciją, klausydamas Jano Błońskio paskaitos, bet iš karto nusprendė apie jį parašyti knygą, tad Jogailos universiteto bibliotekoje ranka perrašinėjo Cz. Miło­szo eilėraščius. Knyga buvo išleista Paryžiuje. Pirmą kartą A. Fiutas su poetu susitiko irgi Paryžiuje, kai rinko medžiagą knygai. Cz. Miłoszas varžėsi, nes žinojo, kad kalba knygai, o vėliau Amerikoje kalbėjo laisvai, nes nežinojo, kad tai bus medžiaga knygai.

A. Kosińska priminė, kad vienu metu Cz. Miłoszas jau manė, jog daugiau neberašys, bet parašė „Pavergtą protą“, ir jam tai buvo savotiška terapinė knyga, taigi kūrė toliau. Dirbdamas (rašydamas ar diktuodamas) poetas visada iš kambario išvarydavo žmoną Carol, kuri nelabai suprato lenkų kalbą, bet suprasdavo, kad yra išprašoma. Jei jis sėsdavo prie stalo, tai tik rašydavo, nes net mąstydavo kitu metu. Cz. Miłoszas eilėraščius kūrė daugiau kaip 70 metų, bet jų parašė tik apie 700. Kad poetas nešvaistydavo laiko veltui, patvirtino ir Jerzis Illgas, kuris netrukus išleis to įrodymą – daugiau kaip 1000 puslapių Nobelio premijos laureato biografiją.

Kadangi šios mugės šūkis – „Už teisę skaityti!“, tai reikėtų paminėti, kaip lenkai komunistų valdymo laikais kovojo už šią teisę – 1988 m. Jerzis Illgas JAV surengė parodą, kurią sudarė Lenkijoje pogrindinių leidyklų išleistos 148 Cz. Miłoszo knygos (tarp kurių – net 18 „Pavergto proto“ leidimų).

Niekad pirmosios poetui virtos košelės nepamiršianti sekretorė taip pat prisiminė, kad Cz. Miłoszas labai daug laiko skirdavo laiškams. Dažnai rašydavo savo leidėjui iš Paryžiaus, Lietuvos kunigaikščių palikuoniui Jurgiui Giedraičiui (Jerzy Giedroyc). Taip pat gaudavo daug laiškų iš nepažįstamų žmonių – su prašymais paremti, atsiųsti knygą, įvertinti kūrybą ir taip toliau. Pavyzdžiui, pirmoji Manuelos Gretkowskos knyga „My zdies‘ emigranty“ buvo išleista tik tada, kai Cz. Miłoszas apie kūrinį parašė, kad jis „very alive“. O perskaitęs šios rašytojos knygą „Lenkė“, netgi susapnavo, kad jis nėščias, tada pasakė: „Einam dirbti, sapnavau košmarą.“ Pasak A. Kosińskos, miegoti mėgęs Cz. Miłoszas dažnai skaitydavo jaunų rašytojų knygas.

A. Fiutas, susirašinėdamas su poetu, jautėsi bendraująs su Adomu Mickevičiumi. Cz. Miłoszo ryšį su A. Mickevičiumi patvirtino ir T. Venclova. Jo nuomone, Cz. Miłoszas modeliavo savo mąstymą ir gyvenimą pagal Adomą Mickevičių, t. y. pastarajam įtaką darė mistikas Andriejus Tovianskis, o Cz. Miłoszas „buvo rimtesnių mąstytojų – Williamo Blake’o ir Emanuelio Swedenborgo – rankose“.

Pabaigoje diskusijos dalyviai papasakojo įdomių nutikimų. T. Venclova pasirinko istoriją, susijusią su sapnais, nes apie juos buvo kalbėta. Svečiuodamasis Berklyje, jis Cz. Miłoszui pasakojo apie Lietuvą, kad buvo netoli jo gimtųjų Šetenių. Nobelio premijos laureatas paklausė, ar ten dar kas nors yra likę. „Nebuvau, bet tikriausiai nieko“, – atsakė T. Venclova. Cz. Miłoszas pasakė, jog sapne matė Šetenius ir jį, paskui sukūrė eilėraštį, kuriame rašoma, kad Tomas atvežė žinią, jog nei namo nėra, nieko, ir kad susapnavo sapną, kur medžiai buvo dar aukštesni nei vaikystėje. Vėliau T. Venclova nuvyko į Šatenius ir pamatė aukštus medžius ir muziejaus pastatą. Tokia gana mistinė istorija.

O A. Kosińska ir J. Illgas prisiminė Cz. Miłoszo ir J. Błońskio dialogus apie skaitymą. A. Kosińska:

Cz. M. Ką skaitai?

J. B. Nieko. O tu?

Cz. M. Irgi jau nieko.

J. Illgas:

J. B. Ar skaitei „Ulisą“?

Cz. M. Ne.

J. B. Aš irgi ne. Chi chi chi.

M. Kvietkauskas diskusiją užbaigė patvirtindamas, kad „Uliso“ galima ir neskaityti, o Cz. Miłoszą – būtina. Nors kitos diskusijos dalyvis – filosofas Alvydas Jokubaitis primygtinai nepataria dabar skaityti „Pavergto proto“. Bet tai jau kita istorija.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:17:10 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba