Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-02-25 nr. 3320

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUSTINAS MARCINKEVIČIUS.
Žemė
8
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Nepamirškite užsiprenumeruoti

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Be Justino Marcinkevičiaus
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Vienas visiems
8
• ROMAS GUDAITIS.
Gražiausia ir mylimiausia –­ su Tavimi, Justinai
• DAINA AVUOTINIA.
Poetas neišėjo...
• Amžiaus Poeto netekus
•  PAVEL LAVRINEC.
„Prarastas laikas“ Baltarusijos kultūrai
9
• Metų verstinės knygos rinkimai2

KNYGOS 
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Kokia laimė, kad tu toli
• „Karti žolė kantrybės“
• EMILIJA LIEGUTĖ.
Narkašiai, seksas ir puskalbė
11
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
„Apokalipsės“ teatras: „Cirkas buvo“
1
• KRISTÝNĄ FILCÍKOVĄ kalbina VILMANTAS JUŠKĖNAS.
„Apie lėlių teatrą reikia mąstyti nestandartiškai“

KINAS 
• JORĖ JANAVIČIŪTĖ.
Ar lietuviškam kinui užtenka tik perteikti istorinę patirtį?

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Mokytojas Algimantas Švėgžda. Mokytojas Vytautas Šerys
• ERIKA DRUNGYTĖ.
Lietuvos globėjo šventė Vilniuje kviečia atrasti regionų meną
4

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Beauštanti mintis
11

KNYGŲ MUGĖ 
• Vasario 17–20 dienomis „Litexpo“ rūmuose šurmuliavo 12-oji Vilniaus knygų mugė!
• Mugės metu paskelbti laureatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
12-oji Vilniaus knygų mugė: asmeniškai:
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Czesławas Miłoszas knygų mugėje

POEZIJA 
• MANTAS BALAKAUSKAS.
16

PROZA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ.
• RAMUNĖ KARLONIENĖ.
1

VERTIMAI 
• EDUARDAS AIVARAS.
Eilėraščiai su ilgomis antraštėmis
6

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Poiesis
22

DE PROFUNDIS
„Ar kada pasakojau, kaip surūdijusia sardinių skardine
išoperavau apendicitą?“ William S. Burroughs
 
• KĘSTUTIS RASTENIS.
Sverdiolas
4
• RIČARDAS KALYTIS.
Kolektyvo cementavimas
• res ludentes - žaidžiantys daiktai

(PA)SKAITINIAI

Poiesis

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Venclova T. VISI EILĖRAŠČIAI (1956–2010).
Serija „Gyvoji poezija“.

– Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010.

MADA IR PRASMĖ

Šie metai tikriausiai taps poetų ir poezijos metais. Pagerbėme amžinybėn išėjusį Justiną Marcinkevičių, prisiminėme Sigitą Gedą, Czesławą Miłoszą, Alleną Ginsbergą, Antaną Baranauską, pamatėme nemažai naujų poezijos knygų, parašytų klasikų ir jaunų poetų (Marcelijaus Martinaičio, Domanto Razausko, Mariaus Buroko, Ilzės Butkutės ir kitų), o Vilniaus knygų mugėje sulaukėme ir Tomo Venclovos (g. 1937), kuris pristatė dvi knygas.

T. Venclovos knyga „Visi eilėraščiai“ –­ lobis poe­zijos mėgėjams. Ji ne tik stora (400 puslapių!), bet ir su kompaktiniu disku „(Ne) visi eilėraščiai“, kuriame poetas skaito 33 savo kūrinius. Įspūdinga.

Tai visi ar ne visi čia T. Venclovos eilėraščiai? Jis paaiškina: „Šioje knygoje surinkti visi mano eilėraščiai, kuriuos laikau vertais skelbti – ligi 2010 metų pradžios imtinai“ (p. 7). Visi tekstai sudėti chronologiškai, pažymėtos jų datos (kartais jos, kaip teigia poetas, kiek apytikrės). Poeziją T. Venclova rašo daugiau kaip 50 metų. Įsidėmėtinos ir jo publicistikos knygos, vertimai.

T. Venclova, kaip Dante ar Thomas Stearnsas Eliotas, nusprendžia pats komentuoti savo eiles: jo manymu, kritikoje esama labai klaidingų „perskaitymų“, kuriems jam norėtųsi užkirsti kelią. Įžangos žodyje poetas aiškina: „Kalbant apie mano eilėraščius, seniai nusistovėjo stereotipas –­ jie vadinami „intelektualiąja poezija“. Man toks apibūdinimas atrodo bepras­mis. Veikiau galėtum juos priskirti prie poiesis docta –­­ „mokytos poezijos“, kuri buvo mėgiama Renesanso ir baroko laikais, kartais ir vėliau (taip rašė ne vienas modernistas bei postmodernistas). Visada vengiau minties bei emocijos klišių, tuščio „filosofavimo“, perdėto jausmingumo, spontaniškų išsiliejimų, taip pat šokiruojančio storžieviškumo, kuris pastaruoju metu Lietuvoje – ir ne tik joje –­­ pasidarė madingas. Sakoma, kad dabartinė poezija –­ tai, kas pasiskelbia, kad yra poezija. Su tuo nesutinku. Man poezija atrodo vertingas ir retas reiškinys. (...) Svarbiausia, kas man rūpi poezijoje, –­ prasmė“ (p. 7–8).


        Jau nėra adresų, jau nelaukiu svečių,
        Netgi svetimo jambo seniai negirdžiu,
        Netgi draudžiamo skliauto, man rodos, netrokštu,
        Bet erdvė su manim pasiliko – dėl to,
        Kad per slenkstį žėruodamas žengia vanduo
        Ir atplukdo į kambarį apverstą bokštą.

              „Du eilėraščiai apie meilę“ (antrasis, 1973, p. 132)

„Kontrastingi eilėraščiai, – komentuoja poetas, –­ pirmasis vaizduoja meilės kulminaciją, antrasis jos išsekimą“ (p. 133).




Ginsberg A. STAUGSMAS, KADIŠAS IR KITI EILĖRAŠČIAI.
Vertė Marius Burokas, Kasparas Pocius.

– Kaunas: Kitos knygos, 2011.

KIEKVIENAS YRA ANGELAS

Rolandas Rastauskas Alleną Ginsbergą vadina iššūkiu miesčionių gyvenimui. „Štai – poeto kelias“, – sako jis (RoRa mintys buvo nufilmuotos ir parodytos A. Ginsbergo knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje). Su A. Ginsbergu R. Rastauskui teko susitikti 1985 m. lapkričio 21 d. Vilniuje dabartinėje Prezidentūroje vykusiame TSRS ir JAV rašytojų susitikime, kuriame dalyvavo ir Arthuras Milleris (1915–2005).

Apie Irwiną Alleną Ginsbergą (1926–1997) filosofas ir knygos vertėjas Kasparas Pocius į šią knygą įdėtame straipsnyje „Molochas, kuriame man sapnuojas angelai“ rašo: „Ginsbergo „Staugsmas“, kaip ir Kerouaco „Kelyje“ bei Burroughso „Nuogas kąsnis“, buvo ne tik tekstai – bytnikų literatūra nutiesė kelius hipių klajonėms, padėjo nesibaigiančiais imperialistiniais karais ir amerikietišku gyvenimo būdu nusivylusiam jaunimui kurti naują kultūrą. Šioje kultūroje viskas yra nekalta –­ narkotikai, nežabotas seksualinis gyvenimas, įstatymų pažeidinėjimas. Nekalta, nes persunkta stipriomis pirmapradžio geismo energijomis ir svaiguliu, leidžiančiu pasiekti „absoliutų nušvitimą“ (p. 119).

Dabar 2011-ieji, ir tik šiemet pagaliau turime Alleno Ginsbergo knygą lietuviškai! Dar neseniai neturėjome ir Williamo Burroughso, o Jackas Kerouacas kadaise buvo išleistas kupiūruotas. Šioje knygoje – legendinis A. Ginsbergo „Staugsmas“ („Howl“, 1955), poema apie būtybę, kuriai būdavo aukojami vaikai. „Kaip beprasmę auką Molochui Ginsbergas įsivaizdavo savo ir savo kartos, o gal ir visos žmonijos būtį industrinėje bejausmėje civilizacijoje“, –­ teigia K. Pocius (p. 123). „Staugsmas“ skirtas poetui dadaistui Carlui Solomonui (1928–1993), savanoriškai pasirinkusiam beprotnamį vietoj kalėjimo (buvo apkaltintas vagystėmis; gal lietuviškasis anonimas Solomonas nusižiūrėjo šią pravardę, pasiskaitęs A. Ginsbergo eilėraščių?).

Senstantis A. Ginsbergas nukeliavo į Indiją, susidomėjo Tibeto budizmu ir „iš įstatymus laužančio, nepasotinamą seksualinį alkį turinčio nenuoramos tapo oriu guru, ir tai jam leido patekti į JAV literatūros elitą“ (p. 125). Taigi galima į A. Ginsbergą žvelgti kaip į homoseksualų teisių, LSD propaguotoją, bet pagrindinės jo poezijos galios, pasak K. Pociaus, – laisvė, atjauta, tolerancija ir meilė, triuškinančios negailestingą bejausmės civilizacijos Molochą. A. Ginsbergas prieštaringas, bet jo poezijoje esama jėgos.

„Mirtis yra niekad neišsiųstas laiškas“ („Ignu“, p. 56).

„Bybys juda tamsoje“ („Meilės eilėraštis Vitmeno tema“, p. 15).

„Šventas yra liežuvis, pimpalas, ranka, šikna! Viskas yra šventa! Visi yra šventi! Visur yra šventa! Kasdienybė yra amžinybėj! Kiekvienas yra angelas!“ („Pastaba „Staugsmui“, p. 27)

Holy fucking guru tikriausiai peržengė nirvanos ir samsaros ribą, kur viskas amžina ir viskas šventa, ir metafizinė apokaliptinė pornografija nėra išsigimėliška. Lietuvai priimti tokią poeziją sudėtinga – dabar ne 1955-ieji, čia – ne Niujorkas...




Šliogeris A. TRANSCENDENCIJOS TYLA. PAMATINIAI FILOSOFIJOS KLAUSIMAI.
–­ Vilnius: Margi raštai, 2011.

ŠARIKAS IR TRANSCENDENCIJA

Tai antras, pataisytas filosofo Arvydo Šliogerio veikalo leidimas (pirmąjį išleido „Pradai“ 1996 metais). 2011 m. vasario 10 d. Lietuvos mokslų akademija A. Šliogeriui skyrė humanitarinių ir socialinių mokslų premiją už darbų ciklą „Negatyvumo problema filosofijoje“ (1996–2009). Šį ciklą pradeda „Transcendencijos tyla“, o tęsia „Niekio vardai“ (1997), „Alfa ir omega“ (1999), „Niekis ir esmas“ (2005), „Filosofijos likimas“ (kartu su Algiu Mickūnu; 2009). Filosofas pastaruoju metu išleido fotosofijos knygą „Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai“ (2009) ir savotišką savo filosofijos summa summarum „Bulvės metafizika. Iš filosofijos dienoraščių“ (2010).

Knygą daugelis besidominčiųjų filosofija jau turbūt yra skaitę, tad atpasakoti jos turinį neprasminga. Norėčiau pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime tokių ryškių filosofų kaip A. Šliogeris, pernai anapilin išėjęs Algis Uždavinys, Antanas Andrijauskas, Naglis Kardelis, Vytautas Rubavičius, Jūratė Baranova, Tomas Sodeika, Bronislovas Kuzmickas, Arūnas Sverdiolas, Leonidas Donskis, Rita Šerpytytė ir daugybė kitų, kurių visų išvardyti čia neužteks vietos...

J. Baranova 2005 m. yra rašiusi: „Kol buvau studentė, Arvydas Šliogeris savo laikysena mane gąsdino ir šokiravo. Buvau dar jauna ir kvaila. Bet kai pradėjau pati dėstyti, desperatiškai ieškojau tikro dėstytojo laikysenos pavyzdžių, kuriais galėčiau sekti. Rėmiausi dviem pavyzdžiais – šviesaus atminimo Juozo Vytauto Vinciūno amžinai nesibaigiančiais klausimais nieko neteigiant ir Šliogerio skaidriu minties aiškumu, jo gebėjimu iki galo užbaigti pradėtą frazę. Profesorius yra žmogus, kuris užbaigia savo frazes, rašė Jamesas Joyce’as romane „Ulisas“. Šliogeris savo frazes užbaigdavo kažkokiu tik jam vienam būdingu, visai nepakartojamu būdu. Gal tai buvo imponuojanti drąsa kalbėti tik savo vardu. Talentas yra drąsa, įsiminė kitados televizijos laidoje Viktorijos Daujotytės ištarta frazė. Ši Šliogerio drąsa neatskiriama nuo jo mintijimo, nuo jo tekstų. Ji persmelkia viską, ką jis rašo ir daro. (...) Šliogeris, kaip visada, mėgsta galingus atmetimus ir paneigimus. Ir todėl visi mąstytojai, nepakliuvę į filosofiją kaip nežinojimą suvokiančių filosofų elitinę grupę, par excellence tampa tik filologais ir nekrofilais. Jie tampa atsakingi už filosofijos mirtį. Vadinamųjų „juokingų“ sąvokų čia (knygoje „Niekis ir esmas“, – M. P.) labai daug. Kai kurios sugalvotos kitų, pvz.: Niekis, imanencija, transcendencija. Kai kurios atkeliavusios iš kitur: alfa taškas, Niekio kvantas, esmio kvalitetas. Kai kur atpažįstu drąsią rašančiojo autorystę. Kas yra prezencijos aprezencija ar aprezencijos prezencija? Kas yra Niekio sūnus, Niekio avatarai, panhoministinė vištakystė, Niekio ekstuicijos, ontotopinė klepsidra?“

A. Šliogeris yra rašęs, kad iš tiesų svarbūs tik du dalykai: duona ir debesys, ir dėkojo šunims, išmokiusiems jį filosofijos (močiutės šuo Šarikas mokė ramiai įsižiūrėti į pasaulį).

„Mokslinis pažinimas bent jau iš dalies yra būties-anapus-žmogaus naikinimas“ (p. 106).


 

Skaitytojų vertinimai


66429. yomayo2011-02-27 20:40
Šliogeris tai tikrai "šarikovas".Nieko jis rimto nepadarė,o grafomanija yra liga.

66431. Perlamutras2011-02-27 20:45
Frazė turėtų skambėti teip:"Knygą daugelis besidominčiųjų Šliogeriu jau turbūt yra skaitę.Tačiau tie,kas domisi filosofija-jos net į rankas neims".

66433. Inga Ingutia2011-02-27 21:01
Jei Šliogeriui būtų svarbūs tik du dalykai,tai jis tais dalykais ir užsiimtų.Būtų žemdirbys arba meteorologas.Tačiau Šliogeriui labiau patinka exibicionuoti prieš publiką savo produktais-.Šliogeriui labai patinka būti kokių premijų laureatu,pudrinti smegenis jaunuoliams-studentams ir dar dalyvauti TV debatuose,kol jo koks verslinikas-morda neišvarto ūkiškai.Tuomet jis nusiramina ir išvyksta meškerioti .

66434. Šliogeris2011-02-27 21:11
turėjo omeny,kad "duona" skaniausia,kai guli Maljorkos paplūdimy ir žiūri į debesis....Šalia guli papinga blondinė ir švelniai masažuoja laureato sprandą.

66435. oho2011-02-27 21:22
koks sujudimas. bene jaunieji stukačiai nerimsta? nepaisekė įsūdyti Šliogerio skundais, tai dabar bent taip atsigriebsite? gal eikite pasakykite Šliogeriui į akis, ką apie jį galvojate.

66437. yomayo2011-02-27 21:47
Kas ir dėl ko apskundė Šliogerį?Nejaugi apsivogė?Nors visai gali būti,kad kokią ES paramą plovė.Toks jau jis žmogus.....

66456. Mikas2011-02-28 17:34
Negali būti,kad Baranova buvo "jauna ir kvaila".

66457. Lina2011-02-28 17:35
Kaip bėga metai.Dabar ji jau sena,bet tokia pat "kvaila"....:)

66464. terra2011-02-28 22:46
kaip man gerai - aš visą laiką jauna. Jūs pasensit, o terra bus vis čia (panašiai kaip ir Baranova) ir dėl to Jus vis ims siutas, bet Jūs sensit, pradėsit dvokti žuvimi ir šlapimu, paskui mirsit, o mes su Baranova komentuosim (ironiškai) Jūsų mirtis. Juokinga :)

66466. Grebo2011-03-01 01:27
komentuokit sau, mums - dzin

66492. MIkas2011-03-02 09:09
Baranova visiškai banaliai bando išsisukti iš beviltiškos padėties.Jaunystę ji nuvertina ,sugretindama su "kvailumu".Nes perspektyvoje visiškai nieko gero nežadanti "senatvė" turėtų būti apvainikuota "išmintimi".Tokia vat kompensacija.Jei žmogus visą gyvenimą būtų kvailas,tik jaunystėje-jaunas ir kvailas,o senatvėje-senas ir kvailas,tai jau visai būtų nekas...:)

66493. Lina2011-03-02 09:13
Aš tai Šlogerio kojinių -i dar viešai-neskalbčiau.O Baranova-skalbia.:)Ji -kvaila .

66494. kas rasta kai kur2011-03-02 10:42
Yr toks rašytojs Mindaugs Peleckis. Kū ans parašė? Nesurazuminu, ale mustais guglius atsakytų. Nug tesivadin ans, kaip vadinas. Yr, vadinas, i ano apžvalgikes, recenzijikes, apie katras i noris palajyt. Anas gal rasti “Lietmeny” po raidikėms “(PA)SKAITINIAI,” nu da gerbiama rašytoje tinkliuki, katram ans saka, paruodys, “koke y tortėnga Lėtuvuos leidyba”. Taigis, zeigioju vienu kartu i navieriju sava veizuolas, ontru – nu natiku, trečiu, ketvirtu… Vadinas, ons recenzuoj tata. Leidyklikės tik ka siunt, ka siunt, o ans recenzuo. Nu leidykluom mustas gera – jug pareklamuo už knygikiu, tatam recenzentou ėrgi navars - gaun tuos makulatūras, gal prakalinėt. Ale ta da bajeris: ans gi kaipo y “Lietmenio” bendradarbys. Ta mustas da gaun i babkikių už ton pačiu rašinėliu. Vadinas, fabrikiuks verd kap užsukts: per vėinu savaičiu sumal puo tres knyges. Spartums neišpasakyts, vo kadu beraša tadu? Nu če ta klausims užu milijonu, ale pažiūrem vienu ton, vadinas, recenziju, a kap ten. Va, vėinu išu paskutines – Šliuogeriaus “Tranzin (tfu) dendijes tylu”. Peleckius raša: tata yr ontras leidims, Šliuogerius gava premiju, da kronoluogiju paruoda i tada saka, ka nier kuo turiniaus pasakuoti, jugu “diduma jau mustas y skaite”, tadu pasidžiaug, kėk y pruotingu, papuostin, kon Baranuova y rašius, kuon pats Šliuogeris kaži kor kaži kadu y rašes, da vėinu citatu nukabin nu dangaus. Va i turem rašytuoju i da vėinu recenziju, vadinas. Va teip va, vadinas, rašuom. Va, a Šariks… a kū Šariks – Šariks muok rame in pasauliu pasiveizėti. Nu veizu, veizu. Veizu i rašau. I da ni bet kon, vuo recenzijes recenziju papyleu, vek kap rašytojs. Tu veiziek mon.

66497. terra2011-03-02 19:33
ja. Gut. Gera recinzijike.

66500. yoyo2011-03-02 21:38
Peleckis gerai rašo ir gerai parašo.

66501. Liudas2011-03-02 21:39
Tegu tik rasho-mės skaitysim.:)Jei paxistui Racui nepatinka,reiškia ,kad verta dėmesio.

66504. Liudui -sveikinu2011-03-02 22:31
drąsus tas Račas ir dar xX`as, jei pasipriešina lietuvių genocidui. Matau, beviltiška. Pats ežeras kliedėjo apie 1 mln Lietuvos gyventojų likusių - kurių belieka tik tuoletuose tik Vilniuje slavų gentys, bet ir Kaune oligarchai, o Klaipėda išvis - vagių sostinė.

66507. terra2011-03-02 23:13
tuoletai, tevelizoriai, parkeliai ir kolidoriai - tik tiek tos Lietuvos beliko, o Klaipėda išvis - sostinė :)

66508. kaip aš myliu strategą langsbergą su jo labai praturtėjusią svita2011-03-03 00:18
po 20 metų beliks terra, tik žemė. Tik nebūk deganti, būk tik žemė.

66516. plagijuotos eilės.Geros:)2011-03-03 18:59
"komentatoriai čionai sulindę internetinius laukus patręš kompostu kvepia mėšlu saulė spindi račas iš eilės visus apuosto į laukus toli pavaręs gražina širdis pavasaris"

66538. Makaronai be kuljtūros2011-03-05 23:01
Kreivys buvo iškviestas į STT liudyti ar duoti parodymus.Kadangi jis nieko neturi,tai teko pačiam dar porą kartų patikslinti savo pajamų deklaraciją ir atsiprašyti už nuslėptus turtus.:)STT jam buvo pasakyta,kad tos jo blevyzgos yra š----do vertos,tačiau jei jis mano kitaip-gali eiti į spaudą ir kabinti makaronus publikai.Jei būtų buvęs pagrindas kokiai nors bylai-ji ir būtų iškelta,o medžiaga jokiu būdu neviešinama,nes vykstant tyrimui ,nusikaltimas viešinti tyrimo medžiagą.Tai va Kreivys ir išėjo pabandyti publiką padurninti:)Šlykštu ,kai taip negerbiami žmonės-Lietuvos piliečiai:)

66539. ajo2011-03-05 23:02
Šliogeris mažai kuom skiriasi nuo Kreivio...:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:17:04 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba