Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-03 nr. 3244

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VIDAS MORKŪNAS.
6
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Tūkstantis lietuvių poezijos metų
17
• JUDITH LEWONIG.
Su kuo valgomos kūrybinio rašymo dirbtuvės

KNYGOS 
• BRIGITA SPEIČYTĖ.
Elegantiškas Vilniaus menas
1
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• TOMA GUDELYTĖ.
Kultūrinis identitetas ir kultūrinė atmintis literatūros komparatyvistikoje

TEATRAS 
• DALIA MIKOLIŪNAITĖ.
Islandijos teatrų, kuriančių vaikams, apžvalga
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui

KULTŪRA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Indulgencija kultūros sostinei: M. K. Čiurlionis...

MUZIKA 
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ .
„Kiek daug mums davė Vincas Kudirka – o ką mes jam?“

PAVELDAS 
• Lankytojus pasitinka Nacionalinė dailės galerija 3

SAVAITĖ SU KINU 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Pikti jaunieji
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Laisvė
4

POEZIJA 
• ARNAS ALIŠAUSKAS.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NERIJUS MEŠKAUSKAS.
Septyni V. miesto stebuklai
3

VERTIMAI 
• OSIPAS MANDELŠTAMAS.
Žodis ir kultūra
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• DANUTĖ SKROMANIENĖ.
1000 gabaliukų – Lietuvos tūkstantmečio proga
1
• Startuoja kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“2

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Interviu su BERNARDU JANAUSKU.
Harmoniją skleidžianti muzika

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
 SAULIUS VASILIAUSKAS.
Nemandagu mirti sekmadienį
3

DAILĖ 
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Menas be kompleksų
3

KRONIKA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DAINIUS SOBECKIS.
Pastarųjų laikų sapnininkas
2
• Rastas tikrasis Valdovų rūmų planas, arba Trauk kryžį trauk

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS

Nemandagu mirti sekmadienį

SAULIUS VASILIAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Alio Balbieriaus nuotrauka

Sekmadienis. Septintosios pasaulio sukūrimo dienos minėjimas. Dievas jau pavargęs, mes jau sukurti. Tarp mūsų, akivaizdžiai nusižengdamas visoms taisyklėms ir įsakymams, susikuria vienišas žmogus. Senas, žilų, patirtimi pasruvusių plaukų, toliaregis, netgi neturintis po ranka tokio horizonto, kurio nepajėgtų nuspėti. Šalia vienišiaus pasistato tapačios šeimyninės padėties suoliukas. Didokų lentų, ardomų gyvų kinivarpų. Mat miręs medis reikalingas tik materijai papuošti, o senoliui ji nebesvarbi.

Nė trupučio nesudvejojęs vakar jis atidavė viską, ką buvo aplink save sukaupęs: namą, šunį, masiškai džiūnančius bulvienojus ir iš konteksto iššokančią ironišką pensiją. Kitus dalykus, įskaitant patirtį ir meilę, jis nusprendė paslėpti vidinėje taupyklėje. Ten, kur neįmanoma atimti... Nominuotasis teksto herojus stebėjo, kaip gyvenimui ruošiamas žmogus; kaip neprireikė jokios mechanikos jo konstrukcijai patobulinti, jokios plastinės medicinos jo asmeninei estetikai, jokio degtuko jam įžiebti... Tik širdies, kūno ir... sielos, kuria žilabarzdis bijojo tikėti. Dar labiau bijojo netikėti, juk jėgų trūkumas simbolizavo sparčiai artėjantį atilsį, kurio amžinumas jam kėlė dvejones. Ir spėliones, ar nepatirtas aštuntadienis išauš.

Vargu. Nei Dievas, nei talentais apdovanoti mokslininkai savaitės chronologinių ribų neiškraipė. Septynių dienų turėtų užtekti tam, kad šešias dienas kurtumėm, o paskutiniąją ilsėtumėmės, švęstume, pakeltume brandaus pasitenkinimo praeitimi taurę. Ir nusigandęs senukas, per daug trapus, kad drįstų ką nors keisti. Trapus, it mergaitės pirštuose besisupantis sausainis.

Senatvė nesubyra. Ji neiri. Panašiai, kaip ką tik į skrandį nusileidusi kapsulė. Herojui jau smagiau, drąsiau, jaukiau... Jis žino, kad vaisto funkcija dažniausiai psichologinė – išgėręs pasijauti geriau, nes manai, kad taip turėtum pasijusti. Deja, tokia būsena neturi perspektyvos. Naudingiau jaustis blogai, kad būtų ką keisti. Kad būtų ko laukti. Pavyzdžiui, minėtosios aštuntosios savaitės dienos.

Laukimas – valingas procesas: ir netgi asmenuojamas – aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos... Visi laukiame. Tik bijome pasakyti draugams. Kurie taip pat laukia. Ir draugų draugai. Ir jųjų Reksai, Topsai, Baksai, pasislėpę giliai būdose. Netgi paštas laukia laiško. O laiškas jau seneliuko išvagotose rankose. Laiškas apie eretinę tiesą, jog rytojaus nėra. Nebuvo. Nebus.

Nuo suoliuko akimirksniu pasitraukia kinivarpos. Blėsta gyvybė. Popieriaus lapas plėšomas nykstančio deguonies. Erdvė plati, su siaurėjančiu horizontu. NEnuspėtu horizontu. Taisyklės ir įsakymai sugrįžta. Vienišo žmogaus nebėra. Dingo. Jei atvirai, jo niekada nebuvo. Tai tik momentinė iliuzija. Ji kaip virusas – užkrečiama, bet greit išgydoma. Keisčiausia, net ir mirtimi. Tiesiog – žmogui nemandagu mirti sekmadienį. Tą dieną reikia švęsti ir ilsėtis. Kad ir kiek patirties sukaupta, palikime ją aštuntajai dienai. Amžinybei. Kurios nesukūrė Dievas, nes jis vis dar tiki, jog tas nuvargęs žmogus sugebės savo tikėjimu susikurti ją pats.

 

Skaitytojų vertinimai


53848. Lėlininkas :-) 2009-07-07 18:41
Na, ką galiu pasakyt, kolega, geras darbas.Šiam kartui tiek.

53866. pl :-) 2009-07-09 12:20
patiko

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:16:54 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba