Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-03 nr. 3244

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VIDAS MORKŪNAS.
6
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Tūkstantis lietuvių poezijos metų
17
• JUDITH LEWONIG.
Su kuo valgomos kūrybinio rašymo dirbtuvės

KNYGOS 
• BRIGITA SPEIČYTĖ.
Elegantiškas Vilniaus menas
1
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• TOMA GUDELYTĖ.
Kultūrinis identitetas ir kultūrinė atmintis literatūros komparatyvistikoje

TEATRAS 
• DALIA MIKOLIŪNAITĖ.
Islandijos teatrų, kuriančių vaikams, apžvalga
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui

KULTŪRA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Indulgencija kultūros sostinei: M. K. Čiurlionis...

MUZIKA 
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ .
„Kiek daug mums davė Vincas Kudirka – o ką mes jam?“

PAVELDAS 
• Lankytojus pasitinka Nacionalinė dailės galerija 3

SAVAITĖ SU KINU 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Pikti jaunieji
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Laisvė
4

POEZIJA 
 ARNAS ALIŠAUSKAS.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NERIJUS MEŠKAUSKAS.
Septyni V. miesto stebuklai
3

VERTIMAI 
• OSIPAS MANDELŠTAMAS.
Žodis ir kultūra
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• DANUTĖ SKROMANIENĖ.
1000 gabaliukų – Lietuvos tūkstantmečio proga
1
• Startuoja kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“2

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Interviu su BERNARDU JANAUSKU.
Harmoniją skleidžianti muzika

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Nemandagu mirti sekmadienį
3

DAILĖ 
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Menas be kompleksų
3

KRONIKA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DAINIUS SOBECKIS.
Pastarųjų laikų sapnininkas
2
• Rastas tikrasis Valdovų rūmų planas, arba Trauk kryžį trauk

POEZIJA

ARNAS ALIŠAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Alio Balbieriaus nuotrauka

          Akmenskaldžiai

          Akmenys žemės benkartai
          Nei tėvų nei kitų kraujo ryšių
          Nei veido nei vardo
          Nei angelo sargo
          O lenda iš žemės spiečiais
          Juos renka jie lenda
          Renka lenda
          Nesibaigia
          Lyg andai kolūkio lauke
          Kur vaikiščių būrys
          Išvarytas priverstiniams darbams
          Renka akmenų derlių į traktoriaus priekabą
          Arba pakelėj kur prieš klojant asfaltą
          Pripylė šešias begalybes skaldos
          Visas kiemas ginkluotas plaktukais
          Daužo žiūri kas akmens viduje
          Dažniausiai šūdas
          Nieko
          Bet būna slyvos kauliuko ir dydžio plėmas
          Tada galima aiškinti kad gyvūno liekana
          Išsikeist į šešis pašto ženklus
          Ar eilinio antpečius
          Kiemo draugui iš apmokymų parvežtus tėvo
          O daugiau tai jokios naudos
          Iš akmenų
          Ak tiesa dar ne viskas
          Vienąkart grįžau su plaktuku rankoj
          Ir mėlyne kaktoj
          Ne akmeniu gavau
          Ir net ne plaktuku
          Susiginčijau
          Kas pirmas sugalvojo skaldyt
          Ieškot kur gražesnis

          Ir šiandien galvoju kad



          Amžininkas, 2009-ieji

          Išskyrus kai kurias išimtis
          Pasaulis tobulėja
          Kažkaip vis švariau vis lengviau
          Į mokslus į gimdymą į mirtį
          Vis rečiau išgirsi
          Caksint kanopomis arklį pamatysi
          Moterį nešiną krepšiu bulvių
          Raupsuotąjį
          Karaliams nekertamos galvos
          Nuo Gedimino kalno
          Išardyta ir išvežta Prancūzijon giljotina
          Kartuvės iš Katedros aikštės
          Sukapotos malkoms
          Prastai degė ir ilgai šnypštė drėgmės prisigėrusios
          Kančia pasidarė kažkokia geriau pažįstama
          Ir ne tokia baisi
          Mirtis civilizuotesnė kultūringesnė
          Retai ateina nesuderinus laiko apie save nepranešus
          Gyvenimas kažkaip vis arčiau žmogaus šviesos
          knygų
          Švento Rašto ypač
          Skyriaus apie Jobą
          Tas gi irgi turėjo skurdo šalčio utėlių
          Pilną karstą vaikų
          Po to moteries
          Ir kitas Dievo meilės sudedamąsias
          Laimingas kas gavo tiek meilės
          Kas gali ne žodžiais o pūliais ant nuosavos odos
          Vidury nakties prikeltas pasirašyti
          Pasaulis yra mano
          Ir Jo
          Jobo
          Pasaulis yra Jobanas.


          Izaokas

          Iš proto varė vasara ir tvaikas,
          Sodrėjantis su kiekviena naktim,
          Pakrante paskui vyrą vilkos vaikas
          Nevaikiškai paraudusiom akim

          Sustojo, pusę kelio įpusėjęs,
          Ir ištarė karščiuojančiu balsu:
          Tu man žadėjai: prasidės rugsėjis,
          Ir eisime skaityti debesų.

          Eime. Gal dar pavyks sugauti žaibą
          Ar dar ką nors gražiau, ką nors geriau...
          Ir ėjom. Jis žiūrėjo man į veidą,
          O aš galvojau – atlikta, miriau.

          Paskui – lietus, paskui – kiti stebuklai,
          Paskui kažkas nušvito virš galvos
          Ir sugaudė – kaip gali gaust tik pjūklai
          Plynam lauke, kažkur tarp Lietuvos

          Ir Palestinos ar palei Asyžių,
          Kur muitininkas klausė pavardės...
          -----------------------------------------
          Ėjau, ėjau, radau nulaužtą kryžių,
          Bandžiau atkelt – ir stvėriaus už širdies.


          Žmogiškoji tragedija
                Rimvydui Stankevičiui

          Neturėjo sau lygių ir tai buvo jo žmogiškoji
          tragedija
          Tegu kalba knygos autentiški lapai
          Nesuinteresuoti liudininkai prisiekusieji
          Jie patys
          Jis pats
          Nebuvo žmogus žmogaus
          Nerado dar Sokratas
          Buvo tėvas – žmogiška bet irgi nemačiau
          Buvo motina bet
          Su motina – visais laikais kaip su motina
          Tas kur krikštijo kiti – na koks gali būti
          Bendravimas su žmonėmis
          Pažįstamais tarsi iš vadovėlių gi tie
          Pavadinkime apaštalai
          Jau į mane tom pačiom akim spokso
          Nespėju išsižioti jau rašo paklūsta
          Kas sau kas istorijai kas valdžiai
          Bet pasišnekėt apie naktį alyvuogių derlių
          Kaip dviems neišmanėliams
          Būt išjuoktiems kaimiečių kad abudu vienodai
          durni –
          Nėra neradau galvojau niekad nerasiu
          Vis dėlto kažkas išklauso ir mūsų maldų
          Ecce homo sakiau jis vėliau pakartojo
          Kalbėjomės kelias valandas galėjome
          Kalbėtis metus nebijodami piktžodžiauti pasikeikti
          Švilptelėti Kajoko šunį kiaušiais ariantį žemę
          Iš tų kiaušių nelyg kiaulės blužnies supratau
          Tvirtai žinojau gyvenimo pabaigoj tikrai
          Negalėsiu guostis niekada
          Neturėjęs draugo
          Turėjau buvo kalbėjomės
          Klausė atidžiai šnekėjo protingai
          Šnekos kaip šnekos sausra reiks talkos
          Alyvuogių derliui nupurtyti
          Migdolai kažkokie smulkesni negu pernai
          Visas pasaulis iš druskos
          Visa kita – juvelyrinės smulkmenos sagtys pentinai
          Kuriomis jis gyrėsi
          Juokais nuoširdžiai ir tik užsimiršęs
          Kai niekas nemato negirdi – sarmata gi
          Juokėmės abu net vynas išbėgo per nosį it kraujas
          it ženklas
          Taip apie juos ir kalbėjo: du vienos poros sandalai
          Kažkoks Jėzus ir kažkoks Pontijus
          Neva dėl kažko vėliau labai susipyko
          Neva pirmas įsipainiojo į kažkokią istoriją
          Antras bandė ištraukt neištraukė
          Išsitraukė
          Dieviškojoj loterijoj silpnaprotystę
          Vėliau visi matė kraują vis gremžėsi kramtėsi delnus
          Spjovė į darbus valstybės tarnybą metėsi
          į veterinariją
          Sukrėtimai dažnai žmogų priveda prie noro
          keisti ar laužyt gyvenimą
          Labiausiai mylėjo šunis
          Atstatydamas sulaužytus kaulus kalbėdavo
          apsikabinęs
          Prie ko tą pirmąjį privedė tikrų duomenų nėra
          Bet matyt jei neišgarsėjo kaip laivų ar kelių plėšikas
          Liko kur nežinomu sodininku purvinom panagėm
          Gal jūrininku su jūrų ešerio žvynais ant lūpų
          Viena tik aišku melavo visos tos kalbos
          Dėl kosminės našlaitystės ugninės vienatvės buvo
          Buvo tikras draugas vienas tokių daug ir nebūna
          Ne mokiniai ne pranašas ir ne patėvis dailidė
          Ne užsiverkus pražilus motina tetos kaimynai
          Šituos aš atmetu atpažinęs
          Apsipažinęs šventoriuj aptalžiau botagais
          O pats ratą apsukęs – į prokuratoriaus rūmus
          siaurom
          Gatvelėm kur iš visų keturių pusių šešėlis
          Su pintine vyno sauja alyvuogių ir rimtu
          Labai rimtu prašymu skubiu degančiu spręstinu
          Neatidėliojant čia ir dabar ir per amžius
          Svarbiausiu
          Man bloga
          Pabūk su manim


          P. S. – Liekanos

          Jau ne sienos dar ne griuvėsiai
          Į molį sulipęs pelenas
          Nušiuręs katinas
          Toks biblinis amžinas liesas
          Drėgna
          Prie sienos Jėzus
          Ir turkiškas talismanas
          Laimę nešančios akys
 

Skaitytojų vertinimai


53814. Pūkuotukė :-) 2009-07-05 18:43
Poezija, kuri lenda po oda, o po to kaip adata nusliuogia venomis ir arterijomis į širdį.

53816. varanas2009-07-05 20:28
tamstos oda tokia plona ar kaip?

53820. tatanka2009-07-05 23:14
tavo eilerastis Izaokas genealiai skaudus, sekmes linkiu, nes visa kita likusi vyrija maziau jautri uz tave

53821. jdief2009-07-06 10:10
man bloga pabūk su manim

53822. hduw8reyf2009-07-06 10:11
turėjau omeny - ! - nuostabūs tekstai.

53824. 000 :-) 2009-07-06 11:07
Labai patiko Akmenskaldžiai ir Izaokas... Dėl likusių- tokiais atvejais pasakau pati sau, kad "nieks kits čia nekalts", tik aš pati... tai reiškia, kad nepajėgiu suprasti...

53829. mura2009-07-06 14:23
pukios eilės. tik dabar antrąsyk perskaitęs pagalvojau, kad jei redakcija būtų supainiojusi pavardes ir parašiusi, kad eilių autorius yra R.Stankevičius, būčiau patikėjęs. A.A. ir R.S. - poetiniai dvyniai sakyčiau. o Izaokas man priešingai pasirodė silpniausias - opusas dirbtinokas, o paskutinė eilutė pasirodė tragiškai patetiška. o šiaip - gražu labai

53844. liu2009-07-07 16:32
kur tu, grakštusai senovinis ališauskai? radausko ir marčėno įpėdiniau? tesurūdijie tavo poetinės armatūros nuo gerbiančio skaitytojaus ašaros...

53865. sviestas sviestuotas2009-07-09 12:08
"Izaoke" neleistina (bent tokio lygio poetui kaip A.A.) tautologija: "Sustojo, pusę kelio įpusėjęs". "Nueiti puse kelio" ir "Ipuseti kelia" - du atskiri, bet ta pati reiskiantys pasakymai.

53870. skaitytoja2009-07-10 09:30
Skausmingai gera skaityti tokias eiles, ačiū

53880. ne2009-07-11 21:44
negera

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:16:51 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba