Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-03 nr. 3244

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VIDAS MORKŪNAS.
6
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Tūkstantis lietuvių poezijos metų
17
 JUDITH LEWONIG.
Su kuo valgomos kūrybinio rašymo dirbtuvės

KNYGOS 
• BRIGITA SPEIČYTĖ.
Elegantiškas Vilniaus menas
1
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• TOMA GUDELYTĖ.
Kultūrinis identitetas ir kultūrinė atmintis literatūros komparatyvistikoje

TEATRAS 
• DALIA MIKOLIŪNAITĖ.
Islandijos teatrų, kuriančių vaikams, apžvalga
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui

KULTŪRA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Indulgencija kultūros sostinei: M. K. Čiurlionis...

MUZIKA 
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ .
„Kiek daug mums davė Vincas Kudirka – o ką mes jam?“

PAVELDAS 
• Lankytojus pasitinka Nacionalinė dailės galerija 3

SAVAITĖ SU KINU 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Pikti jaunieji
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Laisvė
4

POEZIJA 
• ARNAS ALIŠAUSKAS.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NERIJUS MEŠKAUSKAS.
Septyni V. miesto stebuklai
3

VERTIMAI 
• OSIPAS MANDELŠTAMAS.
Žodis ir kultūra
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• DANUTĖ SKROMANIENĖ.
1000 gabaliukų – Lietuvos tūkstantmečio proga
1
• Startuoja kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“2

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Interviu su BERNARDU JANAUSKU.
Harmoniją skleidžianti muzika

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Nemandagu mirti sekmadienį
3

DAILĖ 
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Menas be kompleksų
3

KRONIKA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DAINIUS SOBECKIS.
Pastarųjų laikų sapnininkas
2
• Rastas tikrasis Valdovų rūmų planas, arba Trauk kryžį trauk

AKTUALIJOS

Su kuo valgomos kūrybinio rašymo dirbtuvės

JUDITH LEWONIG

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rašymo dirbtuvių akimirka
Autorės nuotrauka

„Be konkrečios užduoties – sukurti tekstą, rašymo dirbtuvės turi ir bendresnį tikslą – paskatinti dalyvį atsiverti naujoms temoms, praplėsti horizontą ir bent kuriam laikui atitolti nuo kasdienybės. Šiuo atveju rašymas yra tik priemonė tikslui pasiekti. Kai rašantysis galvoja, kad toji konkreti tema turi būti suprantama ir kitiems, skaitytojams, jis naujai pažįsta ir save patį“, – teigia Oskaras Tersas.

35 metų austrų germanistas jau penkerius metus organizuoja vokiškas kūrybinio rašymo ir teatro dirbtuves visame pasaulyje. Milžiniški renginiai, pavyzdžiui, Europos futbolo čempionatas 2008-aisiais, jam tampa pretekstu dirbtuvėms, kuriose jis kartu su dalyviais literatūriškai įpavidalina įvairiausias temas. Dirbtuvių dalyviai būna literatūriniu, kūrybiniu rašymu besidomintys ir vokiškai kalbantys asmenys. Amžius ir profesija nevaidina jokio vaidmens – svarbu, kad jie nebūtų profesionalūs autoriai.

„Be abejo, toks įvykis, kaip pirmoji oficiali Europos kultūros sostinių pora, be to, ir dalyvaujant austrams, buvo labai paranki proga literatūrinėms dirbtuvėms“, – šypsosi Tersas.

Prasiplėtus Europos Sąjungai, „Europos kultūros sostinės“ statusas buvo pakeistas: nuo 2009-ųjų kultūros sostinėmis tampa du miestai – po vieną iš „senosios“ ir „naujosios“ Europos Sąjungos narių (beje, šiuo metu sostinės „suporuotos“ iki pat 2019-ųjų). Taigi Lincas ir Vilnius šiais metais yra pirmasis kultūros sostinių duetas.

Taigi Oskaras Tersas sukūrė projektą „UmLinzRum – Werkstädte-Schreiben“ (Aplink Lincą – miestų rašymo dirbtuvės), kuris kartu su kitais 219 projektų buvo įtrauktas į oficialią „Linco – Europos kultūros sostinės“ programą. „Svarbiausia projekto idėja – surengti su Lincu susibičiuliavusiuose miestuose, taip pat buvusiose ir būsimose kultūros sostinėse dirbtuves vokiečių kalba, padedant vietiniam autoriui. Dirbtuvėse atsiradusiomis tekstų temomis galėjo būti – bet nebūtinai – miestai, jų gyventojai ir ryšiai su Lincu“, – aiškina Oskaras. Dirbtuvėms skirtinguose miestuose buvo ruošiamasi individualiai, atsižvelgiant į esamas galimybes.

Pirmosios dirbtuvės 2006-ųjų rudenį įvyko Čekijos Budvaro mieste, pas­kui –­ Sibiu (Rumunija), Nižnij Novgorode (Rusija), Duisburge (Vokietija), Stambule (Turkija) ir Stavangeryje (Norvegija). Jų metu išryškėjo, kokias plačias galimybes atveria šis kultūros sklaidos būdas. Budvare ir Sibiu dalyviai buvo daugiausia studentai, Nižnij Novgorode prie jų prisijungė universiteto dėstytojai, o Duisburge dirbtuvės sudomino jau susikūrusį rašančiųjų ratelį. Stambulo metropolyje dirbtuvėse dalyvavo ten gyvenantys austrai ir užsieniečiai studentai, o Stavangeryje –­ verslininkai.

Septintoji ir paskutinė projekto stotelė nuo gegužės 31-osios iki birželio 4-osios buvo Vilnius. Skirtingai nuo kitų dirbtuvių, kuriose dalyvavo tik tų miestų gyventojai, Vilniuje susirinko 15 žmonių nuo 16 iki 58 metų iš visos šalies: ne tik iš sostinės, bet ir iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Pandėlio. Dirbtuvių vadovas atrinko dalyvius iš 30 motyvacinius laiškus atsiuntusiųjų. Intensyvią penkių dienų programą, įskaitant nemokamą maitinimą ir nevilniečių dalyvių apnakvindinimą įgalino rėmėjai – Lietuvos rašytojų sąjunga, „Iki“, R&B Consulting-Josef Wanko ir „Nestlé“.

Terso dirbtuvėse taikomi metodai, atsiradę ne tik kūrybinio rašymo, bet ir asmenybės ugdymo bei įvairių komunikacijos teorijų dirvoje. Paprastais pratimais dalyviai supažindinami su tema. Dirbtuvės organizuojamos ne tam, kad iš pradžių jau būtų rašomi brandūs tekstai; to siekiama tik specialiose dirbtuvėse pažengusiesiems.

iliustracija
Iš kairės: Kotryna Šlapšinskaitė,
Jelizaveta Vasilevskaja, Aurelija Baublytė ir Martyna Bakaitė

Vikos Petrikaitės nuotrauka

Vilniškėse dirbtuvėse dalyvavo daugiausia pradedantieji, nors keli dalyviai jau turėjo rašymo patirties. Todėl svarbiausia užduotis buvo rasti temą ir ją sukonkretinti. „Pirmiausia siekiame įsisąmoninti tikrovę, o paskui ją suvokti kiekvienas savaip. Aš nereikalauju, kad šie pratimai virstų tam tikrais žanrais; palieku dalyviams laisvę pasirinkti, jų manymu, tinkamiausią išraiškos formą“, – teigia Oskaras Tersas, kurio patirtis ir entuziazmas padėjo greitai užmegzti ryšį su publika. Susipažinę su esminėms teminėmis gairėmis, dalyviai patys turėjo pasirinkti savo temą. Šiame etape dirbtuvių vadovas gali tiktai patarti, o ne nustatyti, koks bus galutinis teksto pavidalas.

Vilniaus dirbtuvės parodė, kad ištisą dieną trukę užsiėmimai ir grupinis darbas atitraukė dalyvius nuo įprastų rūpesčių. „Tai rodo aukštos kokybės ir gilios savirefleksijos pažymėti tekstai. Kadangi dirbtuvės gali vykti tik tam tikrą laiką, buvo matyti, kad kai kurie autoriai jo pritrūko, ypač tada, kai reikėjo reflektuoti savo patirtis. Daug tekstų, daugiau nei kitose dirbtuvėse, kalbėjo apie pačias dirbtuves, apie grupės pojūtį, naują patirtį. Abstrahuotis ir dialektiška seka išdėstyti tai, kas patirta, per kelias dienas neįmanoma. Todėl labai naudinga būtų surengti dirbtuvių tęsinį“, – sako Oskaras Tersas.

Jo nuomone, vilniškių dirbtuvių dalyviai, „labai rimtai įsitraukę į šį „pagreitintą rašymo kursą“ per trumpą laiką tapo kūrybingesni. Šitai reikėtų išnaudoti. Žinoma, negalima garantuoti, kad ši kūrybinio rašymo fazė truks amžinai. Kadangi visi dalyviai suvokė ir pasinaudojo dirbtuvių metodais, manau, kad jie tai pritaikys profesiniame ir (arba) asmeniniame gyvenime. Tikiuosi, kad jie turės progų šias idėjas paskleisti ir kitiems.“

Dirbtuvėse dalyvavęs lietuvių rašytojas ir vertėjas Laurynas Katkus, kurio mintys apie vokiečių ir lietuvių kalbų skirtumus ir panašumus, apie vertimo problemas buvo išklausytos su dideliu susidomėjimu, žavėjosi ir dirbtuvėmis, ir jų dalyviais: „Šios rašymo dirbtuvės buvo pirmosios, kuriose man teko dalyvauti, todėl buvo smalsu, kaip seksis. Turiu pasakyti, kad jos manęs neapvylė. Man patiko, kaip lengvai Oskaras pateikė svarbiausius kūrybinio rašymo principus, patiko išradingi jo pratimai, leidžiantys giliau įsisąmoninti aplinką ar įveikti balto popieriaus baimę. Labai mielą įspūdį paliko entuziastingi, nors ir labai skirtingi dalyviai – pradedant gimnazistais ir baigiant mokytojais ar vaikų psichologėmis. Esu įsitikinęs, kad tokios dirbtuvės, ir ne tik dirbtuvės, bet ir diskusijų klubai, literatų rateliai yra puikus ir Lietuvoje labai reikalingas dalykas.“

Po penkių intensyvių dienų dirbtuvių dalyviai pristatė savo tekstus klausytojams Rašytojų klube. Buvo planuota, kad trijų geriausių kūrinių autoriai bus apdovanoti kelione į Lincą. Bet po demokratiškų rinkimų, kuriuose balsavo dalyviai, vakaro klausytojai ir dirbtuvių vadovai, paaiškėjo, jog balsų skirtumas labai nedidelis, tad buvo nutarta, kad į Lincą lapkričio 26-ąją važiuos ir Stifterio literatūros namuose savo tekstus skaitys keturi asmenys:

Užupio gimnazijos gimnazistės Kotryna Šlapšinskaitė ir Jelizaveta Vasilevskaja, kultūros vadybininkė iš Panevėžio Aurelija Baublytė ir Vilniaus universiteto germanistikos studentė Martyna Bakaitė. Dirbtuvių Vilniuje ir kituose miestuose dalyvių tekstai metų pabaigoje bus išleisti atskira knygele.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:16:50 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba