Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-03 nr. 3244

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VIDAS MORKŪNAS.
6
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Tūkstantis lietuvių poezijos metų
17
• JUDITH LEWONIG.
Su kuo valgomos kūrybinio rašymo dirbtuvės

KNYGOS 
• BRIGITA SPEIČYTĖ.
Elegantiškas Vilniaus menas
1
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• TOMA GUDELYTĖ.
Kultūrinis identitetas ir kultūrinė atmintis literatūros komparatyvistikoje

TEATRAS 
• DALIA MIKOLIŪNAITĖ.
Islandijos teatrų, kuriančių vaikams, apžvalga
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui

KULTŪRA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Indulgencija kultūros sostinei: M. K. Čiurlionis...

MUZIKA 
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ .
„Kiek daug mums davė Vincas Kudirka – o ką mes jam?“

PAVELDAS 
• Lankytojus pasitinka Nacionalinė dailės galerija 3

SAVAITĖ SU KINU 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Pikti jaunieji
2

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Laisvė
4

POEZIJA 
• ARNAS ALIŠAUSKAS.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NERIJUS MEŠKAUSKAS.
Septyni V. miesto stebuklai
3

VERTIMAI 
• OSIPAS MANDELŠTAMAS.
Žodis ir kultūra
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• DANUTĖ SKROMANIENĖ.
1000 gabaliukų – Lietuvos tūkstantmečio proga
1
• Startuoja kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“2

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Interviu su BERNARDU JANAUSKU.
Harmoniją skleidžianti muzika

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Nemandagu mirti sekmadienį
3

DAILĖ 
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Menas be kompleksų
3

KRONIKA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DAINIUS SOBECKIS.
Pastarųjų laikų sapnininkas
2
• Rastas tikrasis Valdovų rūmų planas, arba Trauk kryžį trauk

(PA)SKAITINIAI

Laisvė

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

Collins, Francis S. DIEVO KALBA. MOKSLININKAS LIUDIJA TIKĖJIMO Į DIEVĄ PAGRĮSTUMĄ.
Iš anglų kalbos vertė Lina Jurėnienė.

– V.: Katalikų pasaulio leidiniai, 2008.

ANGELAI IR DEMONAI UŽ VIENO STALO

Turbūt daugelis matėte „Angelus ir demonus“ pagal to paties pavadinimo amerikiečių rašytojo Dano Browno romaną. Prisipažinsiu – romanas, nors patiko, greitai pasimiršo, tad filmą žiūrėjau kaip atskirą kūrinį (vėliau sužinojau, kad iš esmės taip ir yra – filmo scenarijuje esama nemažai svarbių pakeitimų). Mane nustebino mano paties reakcija: puikus filmas. Tiksliau, pati idėja. Grupė atsidavusių darbui mokslininkų neriasi iš kailio, bandydami surasti „dieviškąją dalelę“, kuri kvantinę fiziką galutinai priartintų prie metafizikos, o suradę gauna antimaterijos, kuri tampa pavojingu ginklu teroristų rankose. Tuo pat metu Vatikanas stengiasi stiprinti katalikybės pozicijas ir renkasi būdą „tikslas pateisina priemones“. Abiejų pusių (kas angelai, o kas – demonai, spręsti mums patiems) tikslas tas pats: Dievo pažinimas.

Kodėl kalbu apie D. Browno ir režisieriaus Rono Howardo kūrinį, pristatydamas knygą „Dievo kalba“? Todėl, kad esminė „Angelų ir demonų“ ir „Dievo kalbos“ idėja – ta pati (tik pastarojoje vengiama sąmokslo teorijų, ypač susijusių su Vatikanu). Pasaulis jau nebegali gyventi vien mokslu, tačiau jam nebetinka kai kurios sustabarėjusios religingumo formos. Tokiame pasaulyje nesunkiai gimsta naujieji religiniai judėjimai, sektos, taip pat – ir dvasios galiūnai. Tai, kad mokslas ir religija nesuderinami, iki šiol atrodė savaime suprantama, tačiau kaip ir kiekvienas stereotipinis „savaime suprantamas“ fenomenas, ši dichotomija pasmerkta žlugti. Nežinau, kas pirmieji sušuks „Eureka!“ ir bėgs maratoną su naujojo pasaulio žinia. Tačiau ši akimirka artėja.

F. S. Collinsas (g. 1950) teigia, jog Biblijos Dievas ir genomo (genomas – organizmo paveldima DNR seka viename chromosomų rinkinyje; žmogaus genomas saugo milijardą bitų informacijos; gal skamba ir įspūdingai, bet tai tėra 120 Mb!) Dievas yra tas pats, todėl jį galima garbinti ir katedroje, ir laboratorijoje.

Skamba intriguojamai ir tuo pačiu sukelia skepsio bangą. Niekada nevertinau „atsivertėlių“ į tikėjimą, nors gal be reikalo. Tačiau F. S. Collinsas – ne šiaip tikintysis, jis – genetikas, dirbantis Mičigano universitete ir Nacionaliniame žmogaus genomo tyrimų institute prie Virdžinijos universiteto. Atrandant žmogaus genomą (1984–2006 m.), F. S. Collinsas buvo vienas iš 27 mokslo institutų, užsiėmusių šiuo svarbiu darbu, vadovų. 2008 m. mokslininkas atsistatydino. 2006 m. išleidęs knygą „Dievo kalba“, F. S. Collinsas pagal jos idėjas įkūrė nemaža kritikos (ir iš tikinčiųjų, ir iš ateistų) sulaukusią organizaciją „BioLogos Foundation“, kurios tikslas – „mokslo ir tikėjimo harmonija“. Iš tikrųjų ši knyga – naujo religinio judėjimo, pavadinto biologosu, kertinis akmuo. F. S. Collinsas rašo, jog iki šiol žmogus galėjo rinktis iš trijų kelių: mokslo (ateizmo, agnosticizmo), tikėjimo (kreacionizmo) arba „protingo kūrimo teorijos“ („kai mokslui reikia Dievo pagalbos“). F. S. Collinsas siūlo ketvirtąjį – savo – kelią: biologosą („mokslo ir tikėjimo dermę“).

Prieš aptardami biologoso (http://biologos.org) mokymo esmę, išdėstytą maždaug 300 puslapių, pažvelkime, kokioje aplinkoje augo ir brendo šio mokymo kūrėjas. Jis kilęs iš nedidelio kaimelio, esančio Virdžinijos valstijos Šenandoa slėnyje. Iki šeštos klasės jį namie mokė mama. Mokykloje nekentė biologijos, bet vėliau tapo fizikinės chemijos mokslų daktaru ir susidomėjo DNR bei RNR. 1984 m. F. S. Collinso pradėta pozicinio klonavimo technologija (kai identifikuojamas specifinio fenotipo genas) – labai svarbi šiuolaikinės molekulinės genetikos dalis. Vėliau F. S. Collinsas dirbo savanoriu Nigerijoje, kur nusprendė genomo tyrimus panaudoti žmonijos gerovei. Kaip ir daugelis atsivertėlių, F. S. Collinsas pasakoja buvęs ateistas, bet mirus tėvams susimąstęs apie tikėjimą. Įkvėptas Clive’o Stapleso Lewiso knygos „Tiesiog krikščionybė“ (1952), jis tapo krikščioniu evangelikalu (ši krikščionybės atmaina priimtina daugiau kaip ketvirtadaliui JAV gyventojų; ji akcentuoja asmeninį atsivertimą).

Biologosas (arba teistinis evoliucionizmas), pasak jo kūrėjo, teigia, kad visata atsirado iš nieko prieš 14 mlrd. metų; visatos savybės tobulai pritaikytos gyvų būtybių poreikiams; gyvybės formų įvairovę lėmė labai ilgai vykęs natūraliąja atranka pagrįstas evoliucijos procesas; prasidėjus evoliucijai, nereikėjo jokio antgamtinės būtybės įsikišimo; šio proceso dalis – ir žmonės, kilę iš tų pačių protėvių kaip ir žmogbeždžionės; vis dėlto žmonės turi savitų bruožų, kurių nepaaiškina evoliucijos teorija, tarp jų – Moralės įstatymas, Dievo ilgesys (p. 211).

Pirmas įspūdis – kad tai yra kažkoks neokantizmo ir darvinizmo mišinys su Vatikano palaiminimu (1996 m. teistiniam evoliucionizmui pritarė popiežius Jonas Paulius II). Be to, knygoje neteisingai cituojamas Albertas Einsteinas, Stephenas Hawkingas, esama kitų netikslumų. Sąmokslo teorijų šalininkai galėtų sakyti, kad Vatikanas tiesiog naudojasi gabiu ir tikinčiu mokslininku savo naudai.

Gal ir taip. Tačiau F. S. Collinsas kalba ir apie bioetiką, kurios mokslo atradimus kepančios laboratorijos dažniausiai nepaiso. Klonavimas, nauja – sintetinė – gyvybė, genetiškai modifikuoti produktai – visa tai turi būti kuriama paisant bioetikos. Deja, etikos trūksta beveik visose visuomenės srityse.

Vaidinti Dievą žmogui patinka. Bet ar pamąstoma apie padarinius? Ar ne geriau, kaip siūlo F. S. Collinsas, harmoningai derinti mokslą su tikėjimu (nebūtinai krikščionišku), o ne būti ateistais arba religiniais fanatikais?

Skinner, Burrhus Frederic. ANTRASIS VOLDENAS.
Iš ang­lų kalbos vertė Viktorija Labuckienė.

– V.: Vaga, 2009.

DAR VIENA UTOPIJA

Neapykanta industrinei revoliucijai ir ultrasuperpostmoderniam pasauliui stiprėja. Žmogus trokšta išsiveržti „atgal į gamtą“, bent trumpam pabūti kad ir turistu kosmose, panerti į gelmę, vis bėga nuo savęs į visas gamtos stichijas–elementus: pagal Indijos, Tibeto, Japonijos, Graikijos ir kitus mokymus – orą, žemę, vandenį, ugnį ir eterį, pagal kinus – medį, žemę, vandenį, ugnį ir metalą.

Amerikiečių psichologas Burrhusas Fredericas Skinneris (1904–1990), vieno biografo pramintas „maloniu anarchistu“, sukūrė savo mokslo filosofiją – radikalųjį biheiviorizmą ir įkūrė eksperimentinės elgesio analizės mokyklą. B. F. Skinneris buvo įdomus eksperimentatorius, padaręs išvadas, jog žmonėms mokytis kliudo tai, kad jie bijo nesėkmės, nesuskaido užduoties į mažesnius etapus, nėra kryptingumo, o jei yra – jam trūksta aiškumo, trūksta pozityvaus pastiprinimo.

Žmones mokytis mokęs psichologas labiausiai žinomas kaip knygų „Antrasis Voldenas“ („Walden Two“, 1948) ir „Anapus laisvės ir orumo“ („Beyond Freedom and Dignity“, 1971) autorius. Pastarojoje jis teigia, kad elgesio technologija gali padėti mums kurti geresnę visuomenę. Pirmojoje, apie kurią norisi pakalbėti plačiau, B. F. Skinneris prisimena garsųjį amerikiečių rašytojo ir filosofo Henry’o Davido Thoreau „Voldeną“ („Walden; or, Life in the Woods“, 1854), tačiau, praėjus maždaug šimtmečiui, idėja kurti utopinę visuomenę keičiasi. B. F. Skinneris romane-alegorijoje pasakoja apie laimingą, produktyvią ir kūrybingą 1000 žmonių bendruomenę, kuri nekariauja, minimaliai naudoja išteklius, rūpinasi socialiniais santykiais, asmenine laime, derina mėgstamą darbą ir laisvalaikį.

B. F. Skinneris – pacifistas; vienas jo tikslų buvo apsaugoti žmoniją nuo susinaikinimo. Jam nerūpėjo politinės kontrolės problema – gilinosi į kontrolės metodus ir tai, kokiu tikslu jie naudojami. Psichologas pasisakė prieš bausmes ir baimės, prievartos skatinimą. B. F. Skinneris pirmiausia ištyrė balandžius ir nustatė, kad jų elgesį veikia ritualai, ypač specialiai suponuoti „prietarai“, tačiau buvo kritikuojamas Noamo Chomsky’o, kuris teigė, kad atradimai laboratorijoje negali būti taikomi žmonėms. N. Chomsky’s baiminosi, kad B. S. Skinnerio filosofija paranki totalitarizmui. (Beje, vienas pagrindinių animacinio serialo „Simpsonai“ herojų – mokyklos direktorus Skinneris, lietuviškai vadinamas Lupiku.)

„Antrajame Voldene“ vaikai auga komunoje, propaguojama eugenika, socialistinė ekonomika, ateistinė visuomenė. Joje nėra ne tik religijos, bet ir tradicinės šeimos, švietimo. Vaikus moterys turi gimdyti dar būdamos paauglės. Tolesnis planas – „Šeštasis Voldenas“. „Antrajame Voldene“ skamba klasikinė muzika, piešiama, skaitomos Niccoló Machiavelli’o, Herberto George’o Wellso knygos.

B. F. Skinneris „Antrąjį Voldeną“ norėjo pavadinti „Saulė tėra rytmečio žvaigždė“, tačiau leidėjai nusprendė kitaip (kapitalizmas ir demokratija, kuriuos kritikavo B. F. Skinneris, nugalėjo!).

„Antrojo Voldeno“ (kaip ir pirmojo) įkvėpta gimė ne viena komuna. Tačiau ar utopinis mąstymas vėl neliko tik utopija? „Manau, kad laisvė apskirtai neegzistuoja“, – teigia pagrindinis romano veikėjas Freizieris (p. 287).

O aš manau kitaip. Nes ESU laisvas.

Machiavelli, Niccoló. VALDOVAS.
IIš italų kalbos vertė Petras Račius.

– V.: Vaga, 2009.

VADOVĖLIS VALDOVAMS IR VALDOVĖLIAMS

1513 m. parašytas pamfletas „Valdovas“ – italų filosofo Niccolò di Bernardo dei Machiavelli’o (1469–1527) kūrinys, po daugelio metų tapęs bestseleriu (iki tol uždraustas), kuris tapo parankine knyga ne vienam diktatoriui, pvz., Napoleonui, Benito Mussolini’ui, Josifui Stalinui. Dabar neretai save gerbiantis verslininkas ar Seimo narys užsakomajame straipsnyje pasigiria vartęs ar bent turintis „Valdovą“ (paprastai apie jį šnekama kaip apie storą knygą, nors tai – vos 100 puslapių knygelė iš 26 skyrelių).

Florencijos politikoje aktyviai dalyvavęs N. Machiavelli’s (jis buvo ambasadorius Prancūzijoje) „Valdovą“ rašė nemenkai ironizuodamas. Ir nors makiavelizmas (valdžios siekimas ir išlaikymas bet kokiomis priemonėmis) dažniausiai vertinamas kaip neigiamas reiškinys, iš tiesų šią knygą galima skaityti kitaip. Filosofas Leonidas Donskis (www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/31679) pabrėžia, kad N. Machiavelli’s – „daug sudėtingesnis mąstytojas, negu kad gali pasirodyti“; jis, pasak L. Donskio, nebuvo korumpuotos valdžios šalininkas, o greičiau tas žmogus, kuris visų nuostabai atskleidė XV a. Florencijoje klestėjusią korupciją ir moralinį dekadansą. N. Machiavelli’s neteigė, kad politika turi nepaisyti moralės, jis tik pabrėžė, kad politika be moralės –­ įmanoma.

Ar įmanoma morali politika Lietuvoje? Darsyk atsiverskite „Valdovą“, turintį jau beveik pusės tūkstančio metų istoriją, tačiau neprarandantį aktualumo. „Ginklo dera griebtis paskiausiai, kai kitų priemonių nepakanka“ (Sausio 16-oji, prie Seimo). „Gerbti reikia tą, kuris dosnus, o ne tą, kuris gali būti dosnus“ (pensininkus ketinantiems vėl skriausti politikams). „Ten, kur yra milžiniškas noras, negali būti didžiulių sunkumų“ („LEO Lt.“ monstras vs. mus vis dar smaugianti krizė). „Niekas taip nepadeda valdovui įgyti didesnės šlovės, kaip dideli žygiai ir nepaprasti darbai“ (Rolandas Paksas ir daugelis kitų parapolitikų).

 

Skaitytojų vertinimai


53815. Gintas Vaigys :-) 2009-07-05 19:26
Puiki apžvalga sudominanti pristatomomis knygomis, surišanti su šių dienų aktualijomis. Ir klausimas paskutiniosios knygos pristatyme „Ar įmanoma morali politika Lietuvoje?", į kurį vargu ar atsakytų teigiamai, kartu išlikdamas nuoširdžiu, bet kuris žmogus susipažinęs su politikos užkulisiais...

53855. praeivis2009-07-08 11:10
Sudomina išties, šmaikščiai, daug žinių ir kartu tiesiog pokalbis apie knygas.Labai naudinga, ypač kai nespėji daug ko pastebėt, paskaityt.

53856. hi hi2009-07-08 11:53
"Esu laisvas"... niu niu...

53858. to hi hi2009-07-08 13:36
kas juokingo?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:16:44 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba