Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-03 nr. 3244

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VIDAS MORKŪNAS.
6
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Tūkstantis lietuvių poezijos metų
17
• JUDITH LEWONIG.
Su kuo valgomos kūrybinio rašymo dirbtuvės

KNYGOS 
• BRIGITA SPEIČYTĖ.
Elegantiškas Vilniaus menas
1
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• TOMA GUDELYTĖ.
Kultūrinis identitetas ir kultūrinė atmintis literatūros komparatyvistikoje

TEATRAS 
• DALIA MIKOLIŪNAITĖ.
Islandijos teatrų, kuriančių vaikams, apžvalga
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui

KULTŪRA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Indulgencija kultūros sostinei: M. K. Čiurlionis...

MUZIKA 
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ .
„Kiek daug mums davė Vincas Kudirka – o ką mes jam?“

PAVELDAS 
• Lankytojus pasitinka Nacionalinė dailės galerija 3

SAVAITĖ SU KINU 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Pikti jaunieji
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Laisvė
4

POEZIJA 
• ARNAS ALIŠAUSKAS.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NERIJUS MEŠKAUSKAS.
Septyni V. miesto stebuklai
3

VERTIMAI 
• OSIPAS MANDELŠTAMAS.
Žodis ir kultūra
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• DANUTĖ SKROMANIENĖ.
1000 gabaliukų – Lietuvos tūkstantmečio proga
1
• Startuoja kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“2

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Interviu su BERNARDU JANAUSKU.
Harmoniją skleidžianti muzika

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Nemandagu mirti sekmadienį
3

DAILĖ 
 KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Menas be kompleksų
3

KRONIKA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DAINIUS SOBECKIS.
Pastarųjų laikų sapnininkas
2
• Rastas tikrasis Valdovų rūmų planas, arba Trauk kryžį trauk

DAILĖ

Menas be kompleksų

Japonijos šiuolaikinio meno paroda „Big in Japan“ Šiuolaikinio meno centre

KĘSTUTIS ŠAPOKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Yayoi Kusama. „Taškelių manija – begalybės veidrodžių kambarys“. 2008 (instaliacijos detalė)
Nuotrauka iš ŠMC archyvo

„Big in Japan“ kiek primena „Emisiją“ – dauguma menininkų dar jauni (išskyrus Yayoi Kusama), čia pristatomi lyg ir individualūs projektai. Prisiminus „Emisiją“, nejučia iškyla ir kitokių paralelių. Galime prisiminti 2004 m. Eglės Rakauskaitės projektą ŠMC „Mano adresas – ne namas ir ne gatvė, mano adresas –­ prekybos centras“, kuriam gerokai pakenkė didžiulės ekspozicinės erdvės parinkimas pagal „statuso svorį“, bet ne pagal kūrinių specifiką. Šioks toks formalaus erdvės paskirstymo įspūdis susidaro ir parodoje „Big in Japan“, bet tai smulkmena.

Yayoi Kusama instaliacija per pusę padalytoje ir vis tiek milžiniškoje didžiojoje ŠMC salėje atrodo kiek formaliai. Neverta aiškintis, ar menininkė (jos vadybininkai?) nutarė nepersistengti provincijos meno centrui, ar toks buvo sumanymas. O gal mažesnę ir uždaresnę patalpą galima buvo paversti įspūdinga ir būdinga Kusamai erdve? Kameriškesnėse, mažesnėse galerijose šios menininkės, kuriančios net „kusamišką“ dizainą, instaliacijos būna įspūdingesnės.

Bet dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Kusama yra Kusama, ir tai, kad jos kūrinius atsivežėme į Vilnių, –­ reikšmingas įvykis. Menininkės instaliacijos, kitaip – instaliatyvios erdvės – fiziškai veikia, užvaldo, tarsi priverčia haliucionuoti kartu su autore, jos vizualiai aktyvios, primena estetiškai įprasmintą maniją ir yra sukurtos ne tiek žiūrėjimui, kiek regos lytėjimui, percepcinių paradoksų begalybei. Menininkė ne rodo, vaizduoja, bet tarsi sulydo žiūrovo (pa)sąmonę su savąja.

Jaunų menininkų duetas „Paramodel“ (Yasuhiko Hayashi ir Yusuke Nakano), atrodo, pasistengė labiau ir apraizgė visą ŠMC holą – grindis, sienas, lubas – žaislinių geležinkelių tinklu, paįvairindami jį dirbtine žolyte, polistireninių kalnų maketais ir kvarciniu smėliuku. „Paramodel“ duetas panašius „biokibernetinius“ tinklus kuria dažniausiai grafitais arba pasitelkę žaislinius geležinkelius. Jų ir beveik visų jaunų šios parodos dalyvių meną galima vadinti cyberpunk žanro variacijomis. Post­industrinės Japonijos menininkams, net ir kuriantiems ne gimtojoje šalyje, šios temos yra būdingos. Tačiau jos neįprastos mūsų meno scenai, kadangi, palyginti su Japonija, esame dar agrarinio, kaimietiško mentaliteto šalis, kur net po (neo)konceptualizmu slepiasi į kraują įaugęs ekspresionizmas, arba ekspresija bendrai, o dar jaunutis, nesulaukęs nė dvidešimties, šiuolaikinis tarpdisciplininis menas nuo pat pirmųjų žingsnių pakrypo „į kairę“ ir dažniausiai gilinosi į socialinės kritikos plotmę. Šioje parodoje pirmuoju smuiku groja kritikos ar saviraiškos aspektus niveliuojantis vizualumas.

Japonijos šiuolaikinės fotografijos atstovas Go Watanabe ne tik gilinasi į artimą cyberpunk žanrui tematiką, bet ir kuria panašiu principu, fotografuodamas gyvus modelius, kurių atvaizdus perkuria skaitmeniniu būdu ir generuoja 3D erdvėje. Taip kuriama androidų, kurių kiekvienam suteikiama vos įžiūrimų individualių bruožų – „dovanojama“ vis kito žmogaus oda, antakiai, plaukų linija – portretų galerija. Šie androidai, eksponuojami taip, kad „švytėtų“ iš vidaus, atrodo tikresni nei „tikri“ žmonės ir kelia virtinę egzistencinių klausimų –­­ jei, pasak vieno filosofo, žinodami, kad po veido oda yra tik mėsa, sausgyslės ir kraujas, tai kodėl elgiamės taip, lyg veidas būtų durys į amžinybę, o akys – sielos veidrodžiai? Kur slepiasi ta siela ir argi taip jau svarbu, kas yra po veido kauke – mėsa ar kibertechnologinis įrenginys?

Hiraki Sawa jau įrašytas į daugelį videomeną apžvelgiančių leidinių, taigi – į meno istoriją. Jo videodarbus gerbėjai talpina youtube, šio menininko kūriniuose pirmiausia matoma, perskaitoma, iškoduojama sėkmės istorija. Iš tiesų Hiraki Sawa kūriniai, atrodytų, remiasi viena banaliausių ir labiausiai nuvalkiotų šiuolaikinio meno strategijų – kasdienybės, buities plačiąja prasme (kaip vakarietiškos kultūros ir mentaliteto simbolio) supoetinimu, mistifikavimu ir tuo pačiu šių veiksmų ironizavimu. Bet ir čia menininkas sugeba sukurti nuotaiką arba net paveikesnį nuotaikos pakaitalą ir plastinę intrigą. Nereikia pamiršti ir jo studijų Londone, o ne kokioje nors „juodojoje“ pasaulio skylėje, kaip, pavyzdžiui, Lietuva, kur nėra Vakarų šiuolaikinio meno infrastruktūros ir sėkmingos vadybos. Visa tai sudėjus į krūvą, turime tokį reiškinį, kaip Hiraki Sawa. Čia vėl galime prisiminti lietuvišką „Emisiją“ ir tai, kad, trūkstant kai kurių šio „sėkmės rinkinio“ sudedamųjų elementų, sunku, o kartais ir neįmanoma sukurti sėkmės istorijos arba ją rašyti reikia „krauju“.

Hiraki Sawa kūriniai išradingi, profesionalūs, patrauklios prekinės formos, intelektualūs, bet ir nevarginantys žiūrovo, potencialaus galeristo, pirkėjo nuobodžiomis socialinėmis problemomis, asmeninėmis fobijomis ar perdėm sausu ir supainiotu konceptualumu. Šie kūriniai – videomeno ir animacijos, fikcijos ir tikrovės, technologinio abejingumo ir psichologiškumo, romantizmo ir sarkazmo mišinys. Malonu akiai, neskausminga intelektui, bet nebanalu ar nuobodu. Nuobodumas apgalvotas ir paradoksaliai patrauklus. Jaučiasi, kad kuriama ne sau, ne „į stalčių“, ne „ateinančioms kartoms“: tai visavertis dalyvavimas meniniame gyvenime. Matyt, taip būna kažkur tenai, toli, supuvusiuose Vakaruose.

Parodoje turime progą susipažinti su mums dar gana egzotišku šiuolaikiniu Japonijos menu ir kartu pavydėti jauniems šios šalies menininkams sėkmės. Kurių galų pavydėti!? Juk galime ir pasidžiaugti kartu – jei ne mes, tai bent jie neturės „prakeiktų ir niekam neįdomių“ menininkų komplekso.

 

Skaitytojų vertinimai


53836. matai,2009-07-07 00:12
daile,kaip kokia paprastute i pati gala nugrudo......gerai kad sapoka dar gyvas,raso,gal ta proga koki protesto manifesta suskels,ka

53840. šaškė2009-07-07 08:34
va, daktara kur pasislepe, po lm stogeliu ispazinti atlieka... koki ten manifesta beparasys- galu gale nukryziavo kestauta estetizuota rytietisko meno romantika... matyt profesoriaus kartele pas andrijauska pakelt bandys, gerb daktara...

53842. skaitytojas2009-07-07 14:19
visai neblogai apie H.Sawa parašyta..

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:16:38 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba