Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-07-03 nr. 3244

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VIDAS MORKŪNAS.
6
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Tūkstantis lietuvių poezijos metų
17
• JUDITH LEWONIG.
Su kuo valgomos kūrybinio rašymo dirbtuvės

KNYGOS 
• BRIGITA SPEIČYTĖ.
Elegantiškas Vilniaus menas
1
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• TOMA GUDELYTĖ.
Kultūrinis identitetas ir kultūrinė atmintis literatūros komparatyvistikoje

TEATRAS 
• DALIA MIKOLIŪNAITĖ.
Islandijos teatrų, kuriančių vaikams, apžvalga
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui

KULTŪRA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Indulgencija kultūros sostinei: M. K. Čiurlionis...

MUZIKA 
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ .
„Kiek daug mums davė Vincas Kudirka – o ką mes jam?“

PAVELDAS 
 Lankytojus pasitinka Nacionalinė dailės galerija 3

SAVAITĖ SU KINU 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Pikti jaunieji
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Laisvė
4

POEZIJA 
• ARNAS ALIŠAUSKAS.
11

PROZA/Apsakymo konkursas 
• NERIJUS MEŠKAUSKAS.
Septyni V. miesto stebuklai
3

VERTIMAI 
• OSIPAS MANDELŠTAMAS.
Žodis ir kultūra
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• DANUTĖ SKROMANIENĖ.
1000 gabaliukų – Lietuvos tūkstantmečio proga
1
• Startuoja kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“2

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Interviu su BERNARDU JANAUSKU.
Harmoniją skleidžianti muzika

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Nemandagu mirti sekmadienį
3

DAILĖ 
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Menas be kompleksų
3

KRONIKA 
• Nauji žurnalo „Vilnius“ numeriai

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DAINIUS SOBECKIS.
Pastarųjų laikų sapnininkas
2
• Rastas tikrasis Valdovų rūmų planas, arba Trauk kryžį trauk

PAVELDAS

Lankytojus pasitinka Nacionalinė dailės galerija

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nacionalinė dailės galerija
Vaidoto Aukštaičio nuotrauka

Birželio 20 d. duris atvėrė Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija. Iškilmingos ceremonijos metu ją atidarė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Atidaryme dalyvavo Lietuvos politikai, verslo atstovai, kultūros visuomenė. Galerijos pastato rekonstrukcija ir naujos XX a. Lietuvos dailės ekspozicijos įrengimas yra strateginis Lietuvos tūkstantmečio programos projektas.

Nacionalinė dailės galerija – pirmasis po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje atidarytas modernios ir šiuolaikinės dailės muziejus ir didžiausia šalyje dailės galerija. Bendras atnaujinto pastato plotas per 10 000 m2, ekspozicijos salių plotas apie 2200 m2, didžiosios parodų salės plotas 1055 m2, saugyklų plotas apie 1700 m2. Šiuolaikiškai rekonstruotose galerijos salėse sukurtos puikios sąlygos nacionalinių ir užsienio meno vertybių eksponavimui ir laikymui: 10 salių pritaikytos nuolatinei ekspozicijai, pastatyta nauja salė keičiamoms parodoms, įrengtos dailės kūrinių saugyklos – visame pastate įdiegtos modernios klimato kontroliavimo, apšvietimo ir apsaugos sistemos. 150 vietų Nacionalinės dailės galerijos auditorija skirta konferencijoms, kino ir videofilmų peržiūroms, įvairiems kultūros renginiams. Birželio 17 d. šioje auditorijoje sumontuotą modernią vaizdo ir garso aparatūrą – Japonijos kultūros rėmimo programos paramą –­ Nacionalinei dailės galerijai oficialiai perdavė Japonijos ambasada. Specialiai suprojektuotame galerijos edukacijos centre įgyvendinamos įvairios mokomosios programos, organizuojamos ekskursijos po galerijos ekspoziciją ir parodas, vyks praktiniai dailės užsiėmimai, paskaitos apie XX–XXI a. Lietuvos ir užsienio dailę, susitikimai su muziejaus darbuotojais ir Lietuvos bei užsienio dailininkais. Birželio 30 d. galerijoje atidaryta edukacijos centro ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos suorganizuota taktilinė paroda „Magiškas M. K. Čiurlionio pasaulis. Zodiakas“. Galerijos informacijos centre kaupiamas informacijos apie XX–XXI a. Lietuvos dailininkus archyvas, čia veikia biblioteka-skaitykla. Lankytojų laukia galerijos kavinė, netrukus duris atvers knygynas.

Nacionalinė dailės galerija yra Konstitucijos prospekte – dešiniajame Neries krante augančiame Vilniaus centre. Aplink – sostinės dangoraižių kvartalas, netoli – pagrindinių Lietuvos automagistralių žiedas. Mindaugo, Žaliuoju, Baltuoju ir Geležinio vilko tiltais galeriją patogu pasiekti iš senojo miesto centro. Konstitucijos prospektas – pagrindinė naujojo centro gatvė, kurioje šalia senojo Vilniaus architektūros paveldo ir sovietmečiu suprojektuoto modernaus urbanistinio centro formuojasi šiuolaikiškas verslo ir administracijos kvartalas. Čia susitinka senos ir naujos urbanistinės idėjos bei architektūros stiliai.

Pagrindinį galerijos pastatą 1966 m. suprojektavo architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius. Jis buvo pastatytas 1980 m., jame veikė LSSR Revoliucijos muziejus. 1993 m. čia atidarytas Lietuvos dailės muziejaus padalinys – Nacionalinė dailės galerija, kurioje keletą metų buvo eksponuojamas lietuvių liaudies menas, skulptoriaus Vytauto Kašubos dovanoti kūriniai, vyko parodos. Iki 1994 m. nuolatinė XX a. Lietuvos dailės ekspozicija veikė senojoje Vilniaus rotušėje. Keldamasis į kitas patalpas, Lietuvos dailės muziejus ją uždarė ir parengė naują XX–XXI a. Lietuvos dailės eksponavimo Nacionalinėje dailės galerijoje koncepciją. 2005–2009 m. Nacionalinės dailės galerijos pastatas buvo rekonstruojamas ir išplečiamas pagal architektų Audriaus Bučo, Dariaus Čaplinsko ir Gintaro Kuginio, sukūrusių originalius Lietuvos paviljonus pasaulinėse EXPO parodose Hanoveryje ir Aiči, projektą. G. Baravyko ir V. Vieliaus pastatas – vėlyvojo modernizmo Lietuvos architektūros pavyzdys. Stačiakampiai akmeniniai pastato tūriai grakščiai įkomponuoti ant skaidraus stiklo cokolio. Ansamblis įsilieja į landšaftinę dešiniojo Neries kranto aplinką. Galerijos rekonstrukcijos ir išplėtimo projektas išsaugo pirminę pastato struktūrą, jo įvaizdį ir papildo jį naujomis formomis ir medžiagomis. Naujasis ansamblis – klasikinės modernios ir naujų technologijų amžiaus architektūros sintezė. Originalūs nauji struktūriniai ansamblio akcentai – plastiškais švieslangiais karūnuota keičiamų parodų salė ir du reklamos ekranus primenantys priestatai – integruoja pastatą į urbanistinę Konstitucijos prospekto aplinką, simbolizuoja šiuolaikišką, dinamišką kultūros ir žinių visuomenę.

iliustracija
XX a. ekspozicijoje
Vaidoto Aukštaičio nuotrauka

Nacionalinė dailės galerijos misija – kaupti, tyrinėti ir eksponuoti XX ir XXI a. Lietuvos dailę, pristatyti jos ryšius su kitų pasaulio šalių kultūra, skatinti naujas modernios ir šiuolaikinės dailės interpretacijas, ugdyti vizualiojo meno suvokimo kultūrą.

Naujoje nuolatinėje galerijos ekspozicijoje rodomas Lietuvos dailės muziejaus XX–XXI a. Lietuvos dailės rinkinys. Pristatoma:

• XX a. pradžios įvairiataučio Vilniaus dailė, lietuvių dailės sąjūdis (pirmųjų lietuvių dailės parodų Vilniuje dalyvių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Kalpoko, Petro Rimšos, Adomo Varno, Juozo Zikaro, Antano Žmuidzinavičiaus ir kt. kūriniai, taip pat Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus, Stanislovo Jarockio, Ivano Rybakovo, Ferdinando Ruščico, Kazimiero Stabrausko, Ivano Trutnevo ir kt. darbai);

• modernioji XX a. I pusės Lietuvos ir Vilniaus krašto dailė (laikinoje sostinėje Kaune kūrusių Mstislavo Dobužinskio, Vlado Eidukevičiaus, Adomo Galdiko, Antano Gudaičio, Vytauto Kazimiero Jonyno, Vytauto Jurkūno, Marcės Katiliūtės, Mato Menčinsko, Juozo Mikėno, Viktoro Petravičiaus, Antano Samuolio, Jono Šileikos, Stasio Ušinsko, Justino Vienožinskio, Viktoro Vizgirdos ir kt. darbai bei Vilniaus dailininkų Vlado Drėmos, Jurgio Hopeno, Rapolo Jakimavičiaus, Bronislovo Jamonto, Vytauto Kairiūkščio, Liudomiro Slendzinskio ir kt. kūriniai);

• karo ir sovietų okupacijos paveikta XX a. vidurio Lietuvos dailininkų kūryba ir modernizmo tradiciją tęsianti XX a. II pusės Lietuvos dailė, fotografija bei lietuvių išeivijos dailė (Valentino Antanavičiaus, Roberto Antinio, Eugenijaus Antano Cukermano, Vinco Dilkos, Kosto Dereškevičiaus, Silvestro Džiaukšto, Vincento Gečo, Rimtauto Gibavičiaus, Antano Gudaičio, Gedimino Jokūbonio, Gedimino Karaliaus, Vytauto Kašubos, Vinco Kisarausko, Stasio Krasausko, Algimanto Kuro, Aleksandro Macijausko, Antano Martinaičio, Petro Mazūro, Petro Repšio, Šarūno Saukos, Augustino Savicko, Aloyzo Stasiulevičiaus, Algirdo Steponavičiaus, Antano Sutkaus, Arvydo Šaltenio, Jono Švažo, Algimanto Švėgždos, Vlado Urbanavičiaus, Povilo Ričardo Vaitiekūno, Teodoro Kazimiero Valaičio, Sofijos Veiverytės, Vlado Vildžiūno, Kazės Zimblytės, Kazimiero Žoromskio ir kt. kūriniai);

• šiuolaikinė XX a. pabaigos–XXI a. Lietuvos dailė (Česlovo Lukensko, Gintaro Makarevičiaus, Deimanto Narkevičiaus, Mindaugo Navako, Artūro Railos, Eglės Rakauskaitės, Svajonės ir Pauliaus Stanikų ir kt. darbai).

Nacionalinėje dailės galerijoje bus nuolat rengiamos parodos iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, eksponuojama XX–XXI a. Lietuvos ir užsienio dailininkų kūryba. Galerija organizuos tarptautinius projektus, supažindinsiančius žiūrovus su kituose pasaulio muziejuose sukauptomis vertybėmis. 2009 m. čia vyks du programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektai: birželio 21–rugpjūčio 23 d. – galerijos atidarymui skirta tarptautinė paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba“, o spalio 2–gruodžio 6 d. – tarptautinė paroda iš Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus „Šaltojo karo metų modernizmas: menas ir dizainas 1945–1970“.

Paroda „Spalvų ir garsų dialogai“ tyrinėja dailės ir muzikos bendrystę. Parodos tikslas – atskleisti kūrybines mintis ir dvasinius saitus, jungusius M. K. Čiurlionį su amžininkais kitose Europos šalyse, ypač Vidurio Europoje. Projektą organizavo Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kūrinius jai paskolino 20 Europos muziejų. Parodos kuratoriai: dailėtyrininkai dr. Rasutė Andriušytė-Žukienė, Osvaldas Daugelis, dr. Vojtechas Lahoda (Praha) ir kompozitorius Šarūnas Nakas, ekspozicijos architektas –­ Saulius Valius.

Pasak kuratorės R. Andriušytės-Žukienės, tapybos ir muzikos sintezės ieškojimų įvairovė XX a. pradžios Europos mene klostėsi ir plito ne galingo centro ir periferijos, bet daugelio kibirkščiuojančių meninių centrų nuo Paryžiaus iki Sankt Peterburgo, nuo Oslo iki Vienos, principu. Įvairių šalių dailininkus Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europoje siejo bendra menų giminystės idėja, tačiau individualių požiūrių buvo daugybė. Šiandien tai galima pavadinti prasmingais kūrybiniais Europos menininkų dialogais.

M. K. Čiurlionis gyveno ir kūrė šimtmečių sandūroje. Dailininkas priklauso Europos simbolizmo ir modernistinės dailės pirmeivių ratui. Svarbiausias jo įnašas į modernizmo genezę – originalūs tapybos ciklai, dailininko vadinti muzikos terminais – Sonatomis, Preliudais ir Fugomis. Dailininkas nesiekė „nutapyti muzikos“, jis rašė apie siekimą kurti „naują dailės kalbą“, kurioje neegzistuotų meno šakų ribos. Būdamas kompozitorius ir dailininkas, jis išmoningai naudojosi muzikos abstraktumu ir plastiniais jos išraiškos priemonių atitikmenimis – ritmo sureikšminimu, motyvo atsikartojimais, spalvos, garso, tono paralelėmis. Taikydamas struktūrinius ir kompozicinius muzikinės formos elementus, bet neatmesdamas ir simbolistinės metaforų kalbos, M. K. Čiurlionis intuityviai priartėjo prie abstrakcijos.

iliustracija
Parodos „Spalvų ir garsų dialogai“ ekspozicijoje
Vaidoto Aukštaičio nuotrauka

Keturiuose parodos skyriuose „Gamtos garsai“, „Visatos tyla“, „Miestų gausmas“ ir „Muzikos kerai“ galima išvysti žymiausius M. K. Čiurlionio ir kitų dailininkų, pavyzdžiui Lietuvoje kūrusių Mstislavo Dobužinskio, Ferdinando Ruščico, Kajetono Sklėriaus, Kazimiero Šimonio ir kt., taip pat Lenkijos (Leono Kaufmano, Wojciecho Weisso, Witoldo Wojtkiewicziaus, Stanisławo Wyspiańskio ir kt.), Latvijos (Rūdolfo Perles, Pėterio Krastinio ir kt.), Čekijos (Františeko Drtikolo, Františeko Kupkos, Antoníno Procházkos ir kt.), Suomijos (Ilmario Aalto), Norvegijos (Edvardo Muncho), Rusijos (Aleksandro Benua, Viktoro Borisovo-Musatovo, Vasilijaus Kandinskio, Piotro Utkino, Ninos Verypajevos ir kt.), Vokietijos (Wenzelio Habliko), Austrijos (Arnoldo Schönbergo) menininkų darbus. Svarbi ir muzikinė parodos dalis „Garsovaizdžiai“, pristatanti M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų kompozitorių Arnoldo Schönbergo, Juliano Carillo, Mieczyslawo Karlowicziaus ir kt. kūrinius.

Rudenį galerijoje organizuojama paroda „Šaltojo karo metų modernizmas“ – pirmą kartą Lietuvoje pristatomas projektas iš Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus. 2008 m. rugsėjį atsidariusi Londone, 2009 m. pavasarį ji buvo eksponuojama modernaus meno muziejuje MART Rovereto (Italija) ir baigs turą Vilniuje.

Šioje parodoje pristatoma šaltojo karo metų dailė, architektūra, daiktų ir drabužių dizainas ir kino menas iš abiejų anuomet besivaržiusių politinių blokų: Vakarų ir Rytų. 1945–1975 m. pasižymėjo ne tik politine įtampa, bet ir kūrybiškumu. Tai atsispindėjo visose gyvenimo srityse: ir kasdienėje aplinkoje, ir reikšmingiausiuose kultūros pasiekimuose. Ginklavimosi varžybos ir rungtynės dėl kosmoso užkariavimo, mokslo ir technikos raida darė įtaką to meto kultūrai. Atverdama žiūrovams sudėtingą, permainų kupiną laikotarpį, paroda siūlo pažvelgti į šaltąjį karą kaip į varžybas tarp dviejų skirtingose „geležinės uždangos“ pusėse susiformavusių modernaus gyvenimo ir meno sampratų.

Nacionalinėje dailės galerijoje bus eksponuojami dailininkų (Pablo Picasso, Ossipo Zadkine’o ir kt.), menininkų iš Rytų Europos šalių (Jiří Kolářo, Jevgenijaus Vučetičiaus, Krzysztofo Wodiczko ir kt.), dizaino ir taikomosios dailės kūrėjų (Magdalenos Abakanowicz, Pierre’o Cardino, Charleso ir Ray Eamesų ir kt.) bei architektų (Le Corbusier, Richardo Buckminsterio Fullerio, Arata Isozaki ir kt.) darbai ir kino režisierių (Stanley’o Kubricko, Andrejaus Tarkovskio ir kt.) filmai. Parodoje bus galima pamatyti unikalius inžinerinius objektus: pirmojo dirbtinio žemės palydovo „Sputnik“, kosminio laivo „Vostok“ kapsulės, Ostankino (Maskva) televizijos bokšto modelius ir kt.

Kūrinius parodai paskolino muziejai: Le Corbusier fondas (Paryžius), Lodzės dailės muziejus, Modernaus meno muziejus MOMA (Niujorkas), Varšuvos nacionalinis muziejus, Die Neue Sammlung (Miunchenas), Pompidou centras (Paryžius), Berlyno miesto muziejus, A. Ščiusevo architektūros muziejus (Maskva), Tate galerija (Londonas), Tretjakovo dailės galerija (Maskva), Viktorijos ir Alberto muziejus (Londonas), Vokietijos architektūros muziejus (Frankfurtas prie Maino), Vokietijos istorijos muziejus (Berlynas) ir kt. institucijos bei privatūs asmenys. Parodos kuratoriai – Davidas Crowley’s ir Jane Pavitt.

Nacionalinė dailės galerija, pristatydama lankytojams naujas ekspozicijas ir parodas, kviesdama dalyvauti įvairiuose kultūros renginiuose ir edukacinėse programose, siekia tapti nauju šiuolaikišku daugiafunkciniu meno ir kultūros centru, aktyvia komunikacijos erdve, skatinančia abipusį dialogą su visuomene.

Lietuvos dailės muziejaus informacija

 

Skaitytojų vertinimai


53835. taip,2009-07-07 00:03
idomu kaip ten su tom ceslovo kiauliu galvom kvepianciom siuolaikines dailes kampelyje........paskutiniam variante ir muses ant ju savo kiausinelius buvo sudeje........tai svarbiausia kad autentiska kvapo ir musiu lervu judejimo realybe butu issaugota.........juk moderni japoniska technologija galerijai buvo padovanota ne veltui

53852. Mike2009-07-07 23:33
teko jau apsilankyti galerijoje. jaučiausi kaip Pano labirinte :) galva šiek tiek apsisuko, bet įspūdį tikrai paliko. labiausiai patiko Čiurlionio ir eksponuojami keli Edvard Munch`o darbai.

53878. leitis>Mikei2009-07-11 19:05
Ar pavardes dar leidžia linksniuoti? Atsiklausėt?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:16:33 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba