 Zenono Baltrušio nuotrauka |
* * *
plikas kalkėmis baltintas angelas tyli, tylėdamas šypso
visa smelkiantis vyksmas, kai nieko o nieko nevyksta
kai jau nieko nelieka, tik kvailį užmėčiusią minią
merkia lietūs ar verkia eilėm suguldyti kaimynai
šiandien tyčia anuoju lankstu važiavau pažiūrėt tavo žydinčių slyvų
buvo juodas gyslotas dangus, vėlavau, tavo angelą visą sulijo
supelijo sparnelis palaužtas ir graudžiai per grindinį vilkos
per vėlu atgailaut ar ko laukti, jau kaukia lyg smaugiamas vilkas
keikia audrą ir meldžia blyškus, už mėnulį blyškesnis
dar pakęst šitą šypseną bergždžią, tą atmintį, ubago kąsniais
andai snigusią, vertusią, - šnypščia gesinamos kalkės
ne pernykštės, deja, ne pernykštės ir ne vakarykštės mūs kaltės
2003.V.8-9