Kaip norėčiau, kad aplink mane būtų minkšta,
Švelnu ir pūkuota,
Visi daiktai apvaliais kampais,
Jokių mėlynių, nubrozdinimų ar įdrėskimų,
Žodžiai, ištarti šalimais, vien lengvai
Atpleventų į sielą,
Tarsi būčiau gimusi tam, kad mylėtų.
Kad lytėtų, šnabždėtų, glostytų, murktų,
Suptų ir glaustų,
Jei šypsotųsi, tai negarsiai,
Mirties valandą laikytų už rankos,
Pabučiuotų į kaktą,
Ir jokių dviprasmybių, jokio sarkazmo,
Vien tiktai tyliai,
Kai, atrodo, grimzti vis gilyn taip ramiai, palaipsniui ir iš lėto,
O paskui taip atsargiai, lyg netyčia, lyg droviai, lyg ištirpus pakyli...
Gal ne į pasityčiojimą ( pasak raganos K.), o labiau subtiliai slaptos autoironijos ir nuoširdumo dermės, - ryškėja antru ir trečiu eilio perskaitymu...
Visai iš nieko nesityčiodama ir nesijausdama pasaldinta, begaliniai noriu to paties kaip ir poetė... O, jei nejausčiau pagarbos raganai Kornelijai, tai tikrai padeklamuočiau jai to nelaimėlio K.Kubilinsko pasakėlės ištraukėlę apie laumę- raganą gauruotą, kuri ant šluotos jojo ir voratinklius vyniojo...
Pianissimo poezija. Menas pamegdzioja gamta pagal Aristoteli. Gamta prasimusa eilerastyje, tik neuztenkamai. Ar tai pieva ar jura? Gera pradzia ateiciai.
...noreciau kad zeltu kopustai ant sniego kad sunys nekeltu is saldziojo miego Geri mano norai kiskeli ar ne? Geri Bet dabar isklausykim t y paskaitykim vyresnio amzius vaikucio nora