Akmuo nuo liūčių sutinęs,
vaikai ir tuščios skardinės
laksto po kiemą, skamba,
saga ištrūkus ir bamba
ritasi, nepagausi,
vėjas į kairę ausį
spiria ir staigiai sprunka,
pumpuras krūme tunka,
tunka ir sprogsta garsiai
......
būsiu, jei nesibarsi,
dulke ant avižų
būsiu, nes man gražu.
vakar žiūrėjom tokį idiotišką siaubiaką, bet kažkam užteko proto perjungti kanalą. tai ten kaip tik rodė va ją, Daivą. taip buvo išgelbėtas vakaras. ai, žodž, aš tiesiog kvaištelėjus D.Č. gerbėja.
p.s. o jos tekstai tiesiog tobulai tinka būti dainuojami.
gera sveikinti zmogų, kuris gal ne tiesiogine prasme, bet visgi priklauso Kaunui:)... o šią gražią nuotrauką ir poetės eilėraštį drįstu vadinti fotonovele - abu meno kūriniai tokie neatskiriami... ir iš abiejų spindi poetės tikrasis veidas (eilėraštyje jis potekstėje, bet toks įžvalgus ir jautrus, toks jis ir nuotraukoje)... ačiū Daiva, kad mes tave turime ir galime tavimi didžiuotis... meno žmogus MAN YRA ŽMOGUS, TURINTIS KUR KAS DIDESNE SIELĄ, NEI PAPRASTI MIRTINGIEJI - TOKIA IR TU DAIVUTE... AČIŪ:) :)
Atsistojau paukšteliui už nugaros,
apžiojau uodegą
ir pūstelėjau
į siaurą plyšelį subinėj.
D.Čepauskaitė
Must daug kam reikejo "pustelt",kad "laurate patapt..:)