Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-01-17 nr. 2933

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
 VDA LEIDYKLOS DEŠIMTMETIS
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIŲ KAITA3

JAUNOJO VERTĖJO PUSLAPIS 
• LEONAS BRIEDIS

LITERATŪRA 
• Aleksandras Mažrimas.
VAGNERIŠKA FAUSTIŠKŲ VARIACIJŲ KNYGA
5
• Regina Mažukėlienė.
GAILA, KAD MAIRONIS NERAŠĖ DIENORAŠČIO
66

PROZA 
• DAINA OPOLSKAITĖ4

POEZIJA 
• JULIUS KELERAS4

ŽVILGSNIS (Dienovidis) 
• IŠĖJUSIAM NEIŠEITI2
• NACIONALINIS SUSITARIMAS1

IN MEMORIAM (Dienovidis) 
• SPALVOS REVOLIUCIONIERIUS1
• MIRĖ TAPYTOJAS, NEMIRĖ TAPYBA2
• GYVENIMAS TĘSIASI...1

LABA DIENA! (Dienovidis) 
• ŠVIETIMO PROBLEMA - MES PATYS3
• Nuo A iki Z

ŠVIETIMO DARBAS (Dienovidis) 
• Violeta Tapinienė.
ŽINIŲ VISUOMENĖS (?!) PRIEANGYJE
2

PALIKIMAI (Dienovidis) 
• Elena Brundzaitė-Baltrus.
SAPIEGŲ DVARO PARKAS
4

MARGAS LAPAS (Dienovidis) 
• SKAITOVO TEATRE
• NERŪPESTINGO DŽIAUGSMO PUOKŠTĖ
• PAMINKLAS DVASIOS GALIOMS1
• PRAĖJUSIŲ KALĖDŲ KONCERTAS

KNYGOS (Dienovidis) 
• MUZIKINIS MĄSTYMAS2

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
JAUNIMO TEATRO JAUKAI IR KABLIUKAI
2
• Ridas Viskauskas.
ĮVYKIO "GAUDYMAS" SKYLĖTAME MAIŠE

KINAS 
• "JIS TAPO KINEMATOGRAFININKU…"
• ŠVIESORAŠČIO LABIRINTUOSE1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
AUDRIAUS STONIO FILMAI
3

DAILĖ 
• Lina Stašinskaitė.
DELNAIS GALIMA PAKILTI

REGIONŲ KULTŪRA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
REGIONŲ KULTŪROS RŪPESČIAI
2

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
LAPKRITIS, GRUODIS
1

KRONIKA 
• R.ADOMAIČIO KNYGA ŽADINA PRISIMINIMUS

SKELBIMAI 
• VAIKŲ LITERATŪROS KONKURSAS2

DE PROFUNDIS 
• ANEKDOTAI11

PIRMASIS

VDA LEIDYKLOS DEŠIMTMETIS

Pokalbis su Vilniaus dailės akademijos prorektorium mokslui ir menui prof.dr. ADOMU BUTRIMU

[skaityti komentarus]

iliustracija
VDA leidyklos direktorius Linas Janulevičius su prorektorium mokslui ir menui prof. dr. Adomu Butrimu
Stasės Butrimienės nuotrauka

Dabar, kai VDA leidykla švenčia savo dešimties metų jubiliejų, sunku įsivaizduoti be jos akademiją. Tačiau norėtųsi paklausti, kaip ir kodėl buvo nuspręsta ją įkurti?

Atėjus Nepriklausomybei ir vykstant pokyčiams Lietuvos universitetuose bei meno mokyklose, mūsų aukštojoje mokykloje ypač greitai keitėsi senato, rektorato sudėtis. Iškilo būtinybė Dailės akademijai tapti universitetinio tipo aukštąja mokykla. Kad ji galėtų tokia būti, reikėjo sustiprinti teorinius tyrinėjimus, įkurti mokslo padalinius, doktorantūrą ir plėtoti ne tik kūrybinę, bet ir mokslinę veiklą. Be teorinių katedrų, atsirado Dailėtyros institutas, kur atliekami moksliniai tyrimai. Kad būtų galima publikuoti tuos tyrinėjimus, taip pat ir menininkus skatinti imtis teorinės veiklos, buvo būtina turėti leidyklą. Mūsų leidykla yra meno leidykla, leidžianti dailės literatūrą, pirmiausia akademijos profesūros ir mokslininkų kūrybą, t.y. daugiausia jų parengtus mokslo darbus. Tai yra akademijos padalinys, skatinantis menininkus, dirbančius kūrybinį darbą, plėtoti mokslą, arba savo patirtį, sukauptą per daugelį dėstymo metų, paversti knygomis, vadovėliais metodine literatūra. Iš tikrųjų leidykla tapo tokios veiklos iniciatore. Iš pradžių niekas netikėjo, kad tokia leidykla reikalinga, kad pavyks suburti autorius. Tačiau pavyko prisikalbinti Stanislovą Mikulionį, architektą, kurio pirmoji knygelė yra ir pirma leidyklos išleista knyga, skirta Trakų bernardinų vienuolynui, bei profesorių Juozą Adomonį, kurį įkalbinome parengti vadovėlį aukštajai mokyklai "Nuo taško iki sintezės". 1994 m., praėjus metams po leidyklos įkūrimo, jau pasirodė pirmasis vadovėlis. Tokia buvo pradžia - bandymas sujungti visas mokslines ir kūrybines pajėgas, ir išleisti pirmuosius jų leidinius.

Taigi prioritetinės leidybos kryptys yra vadovėlių leidimas ir originalių mokslinių tyrinėjimų publikavimas?

Turime penketą svarbesnių darbo krypčių. Viena iš jų - vadovėliai. Originalių dailės vadovėlių Lietuvoje nebuvo rengiama ne tik aukštosioms mokykloms, bet ir mokykloms. Todėl mūsų leidyklos misija ir buvo pradėti rengti tokius vadovėlius - architektūros, keramikos, dizaino ir kitų dailės sričių. Jie pirmiausiai skirti mūsų akademijos studentams, tačiau plačiai naudojami ir kitose aukštosiose meno mokyklose, taip pat meno gimnazijose. Per dešimtmetį esame išleidę jau šešiolika vadovėlių. Kita labai svarbi serija, rengiama drauge su Dailėtyros institutu, - "Actae Academiae Artium Vilnensis" ("Vilniaus dailės akademijos darbai"), kur spausdinami mokslinių straipsnių rinkiniai arba atskiros monografijos. Jų jau išleista apie dvidešimt penkias, kai kurios baigiamos ruošti. Čia skelbiami straipsniai lietuvių, lenkų, anglų kalbomis, šioje serijoje pasirodo tarptautinių konferencijų medžiaga. Spausdiname Lietuvos dailės istorijos tyrinėjimus, skirtus ir Lietuvos, ir užsienio skaitytojams. Serija yra labai populiari užsienio universitetuose, daugelio universitetų bibliotekos užsisako šias knygas, intensyviai bendradarbiauja su Dailės akademijos biblioteka. Pirmiausia, aišku, Latvijos, Lenkijos, bet ir tolimesnių šalių - Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos universitetų bibliotekose esama mūsų leidinių. Yra dar kitos serijos - albumai, didelės kūrybinės apžvalgos. Rengiame XIX a. dailininkų kūrybos monografijas, kurias yra parašę Vladas Drėma, Rūta Janonienė. Leidžiame dailininkų piešinių ir kitokias serijas. Šių albumų yra įvairaus pobūdžio, jų leidyba, be abejo, labai priklauso nuo techninių ir ypač finansinių galimybių.

Kaip tik ir norėjau paklausti apie galimybes. Žiūrint į leidyklos produkciją, į akis krinta tai, jog labai daug dėmesio skiriama ne tik leidinių turiniui, bet ir vizualiajam aspektui, pačiai knygos išvaizdai. Yra išleista tikrai labai gražių leidinių, laimėjusių "Gražiausios metų knygos" titulą. Kaip pavyksta pasiekti tokią leidinių kokybę?

Tiesą sakant, mes turime visas sąlygas tokiai kokybei pasiekti: visų pirma, gerus dailininkus, antra, knygos specialybę Dailės akademijoje, kuriai vadovauja profesorius A.Žvilius. Mums labai intensyviai talkina tiek jis pats, tiek jo paruošti studentai, taip pat ilgametis mūsų leidyklos vyriausiasis dailininkas Bronius Leonavičius, turintis didžiulę patirtį knygos apipavidalinimo srityje. Kalbant apie finansines galimybes - jos yra kuklios. Per metus mes galime išleisti tik vieną kitą knygą tokią, kokios mes norėtume ir kokios iš tiesų turėtų būti meno knygos. Mus remia Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, vis dėlto ten į meno leidinius žiūrima kreivokai. Geriau jau išleidžiami penki grožinės literatūros kūriniai, kurių leidyba pigi, nei vienas dailės leidinys, kurio leidyba kainuoja tiek pat. Todėl dažniau siekiama kiekybės, o ne kokybės. Norima patenkinti kuo daugiau paraiškų, tačiau dėl to nukenčia mūsų rengiamų leidinių kokybė. Ministerijose nėra aiškios pozicijos, kaip turėtų būti remiami meno leidiniai. Pastaruoju metu tokio pobūdžio leidinius labiausiai remianti institucija yra Kultūros ir sporto rėmimo fondas. Manau, kad ministerijose nėra aiškūs leidybos rėmimo prioritetai, todėl nukenčia kultūros plėtros tolygumas. Tai mes nuolat akcentuojame Lietuvos kultūros ir meno taryboje, deja, kol kas didesnių teigiamų poslinkių nėra. Tačiau tikimės, kad meno paveldo svarba ateityje bus geriau suprantama ir skiriama daugiau lėšų būtent tokio pobūdžio leidybai.

Lietuvoje dailės kūrinių reprodukavimas yra pakankamai svarbus dalykas, kadangi kūrinių originalai dažnai yra už Lietuvos ribų arba fonduose, tad sunkiai pasiekiami. Ar bendradarbiaujate su užsienio leidyklomis?

Su užsienio leidyklomis mes bendradarbiaujame tuo atveju, jei leidybą remia Atviros Lietuvos fondas. Dabar leidžiame vokiečių autorių knygą, skirtą knygos formavimui, knygos menui; be to, yra ir tokių knygų kaip "Katedrų laikai", kurios populiarios Vakaruose ir mums reikalingos. Tačiau užsienio leidyklų knygų leidimas nėra prioritetinė mūsų veiklos kryptis. Mes manome, kad yra daugybė leidyklų, kurios, turėdamos vertėjus, gali tai daryti. Jie gauna lėšas, išverčia knygą, jeigu ji yra populiari, - parduoda, neįdėdami į tai pernelyg daug intelektualių pastangų. O mes dirbam, mažiau atsižvelgdami į rinkos dėsnius, bandome ruošti originaliąją literatūrą, kadangi turime būtent šios srities specialistų - dailėtyrininkų, dailininkų, patyrusią profesūrą. Telkdami šias pajėgas, mes siekiame spausdinti tokias knygas, kurios būtų įdomios Vakarų leidėjui. Mūsų leidyklos produkcija, ypač didžiosiomis monografijomis, skirtomis Kanutui Ruseckui, Jonui Rustemui, Vincentui Smakauskui, labai domisi Lenkijos leidyklos, intelektualioji lenkų visuomenė. Kartais mes leidžiame ir dvikalbes arba trikalbes knygas, pavyzdžiui, "V.Drėmos - St.Lorenco laiškai", išėjusi lietuvių ir lenkų kalbomis, arba "Meninio lavinimo tradicija Vilniuje per 200 metų", išleista trimis kalbomis kartu su Torūnės muziejumi. Tai didžiuliai katalogai, kurie yra ne tik menininkų, bet ir mokslinių institucijų bendradarbiavimo vaisius. Antra vertus, mes bandome užtaisyti Lietuvos kultūros spragas, leisdami žinynus bei žodynus. Lietuvoje apie meną rašantys žmonės nuolatos susiduria su terminijos problema; bent iš dalies ją pabandėme spręsti, išleisdami "Dailės žodyną". Šiek tiek čia talkina ir mūsų išleistas "Krikščioniškosios ikonografijos žodynas", padedantis skaityti senosios dailės ikonografinius siužetus. Pastaruoju metu išleistas žinynas "Lietuvos architektai". Tokių žinynų leidyba - kruopštus ir daugelio metų reikalaujantis darbas. Mūsų dailės akademijos leidykla pajėgia atlikti tokius darbus. Bendradarbiaudami su kitomis institucijomis - Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Architektų sąjunga, mes galime rengti tokius leidinius. Ketiname išleisti ir daugiau tokių leidinių, pavyzdžiui, dailininkams skirtą žinyną ir kitus. Produkcijos yra nemažai - per dešimt metų išėjo apie šimtas penkiasdešimt knygų, - neskaitant smulkių leidinėlių, metodinės literatūros, disertacijų santraukų, įvairioms progoms skirtos literatūros, kuri mums, kaip institucijai, taip pat yra reikalinga. Norėtųsi akcentuoti mūsų leidyklos įnašą į Lietuvos kultūrinę ir meninę spaudą.

iliustracija
VDA leidyklos kolektyvas
Stasės Butrimienės nuotrauka

Ar galėtumėte paminėti reikšmingiausius per dešimt metų pasirodžiusius leidinius?

Pirmiausia - didžiulis katalogas, kurį mes parengėme kartu su lenkų specialistais, skirtas Vilniaus meno mokyklos edukacinei tradicijai. Dabar svarbiausias išėjęs leidinys yra "Lietuvos dailės istorija". Tai - ilgametis daugelio tyrinėtojų kūrinys, ne tik tų, kurie rašė dabar, bet ir tų, kurie savo tyrinėjimų duomenis atskiromis monografijomis paskelbė anksčiau. Šiame - etapiniame darbe, mes pabandėme pateikti besimokančiam, rimtai meną studijuojančiam jaunimui Lietuvos dailės istoriją europinės dailės istorijos fone, didžiųjų Europos meninių stilių fone. Ši knyga išleista tikrai nemažu tiražu, ji prieinama visoms mokykloms ir labai plačiam skaitytojų ratui.

Ar leidykla turi nuolatinius bendraautorius?

Leidykla turi ir autorių, ir bičiulių ratą - tų, kurie laukia mūsų knygų, platina jas: Algis Krutkevičius Kelmėje, Paulius Šverebas Mažeikiuose. Iš nuolatinių mūsų autorių norėčiau paminėti dvi mokslininkes iš Kauno: doc. dr. Nijolę Lukšionytę-Tolvaišienę, XIX-XX a. architektūros tyrinėtoją, leidykla išleido ne vieną jos knygą ir ketina toliau bendradarbiauti, ir prof. Algę Jankevičienę, kurios dvi knygos apie medinę architektūrą jau išleistos, o šį mėnesį pasirodys didžiulė monografija, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės gotikai. Tai - vienas žymesnių šios srities darbų, tiesa, ruošiant monografiją, dalyvavo ir keletas Dailės akademijos, Dailės muziejaus mokslininkų, keletas autorių iš Baltarusijos ir Ukrainos. Norėčiau išskirti tuos autorius, kurie yra menininkai; tai - profesorius Juozas Adomonis, profesorius Algirdas Mačiulis, parengęs žinyną "Lietuvos architektai" ir netrukus, už keleto mėnesių, išleisiantis savo gyvenimo darbą - "Dailė architektūroje". Aišku, nuolatinių leidyklos autorių yra ir daugiau. Apie tuos, kurių pareiga - dirbti mokslinį darbą ir publikuoti jo rezultatus, čia nenorėčiau kalbėti, bet norėčiau padėkoti būtent menininkams, kurie suranda laiko, galimybių, kartais sunkiai susidoroja su medžiaga, bet parašo visiems reikalingas knygas. Tos pastangos - didžiulės ir labai reikšmingos, kadangi tai yra leidiniai, sukurti meno praktikų, remiantis ilgamete dėstymo patirtimi, - jų joks mokslo žmogus negalėtų parašyti.

Kokie leidyklos darbo planai?

Keletą leidinių išleisime serijoje "Actae Academiae Artium Vilnensis", po to - minėtas profesoriaus A.Mačiulio veikalas. Dabar baigiame rengti "Plungės dekanato sakralinės dailės paminklus", tai - maždaug dešimties metų tyrinėjimų medžiaga, savo apimtimi gal ir didžiausia iš visų leidyklos išleistų knygų. Ji jau pradėta redaguoti ir, jei viskas palankiai klostysis, visų pirma finansiniu atžvilgiu, metų pabaigoje mes šią knygą jau turėsime. Be to, pagaliau turėtų pasirodyti monografijos apie S.Jelskį, J.Vienožinskį. Taigi planai nemaži. Šiuo metu rengiama penkiolika didesnių leidinių. Akademijos žmonės turi beveik visas galimybes įgyvendinti savo sumanymus. Manau, jog tai yra labai svarbu, - pasaulyje prie rimtų universitetų (pavyzdžiui, Oksfordo, Varburgo ir kitų) veikia rimtos leidyklos. Mes tokių galimybių, žinoma, neturime. Tačiau, nepaisant visko, Dailės akademija bando išlaikyti leidyklos barą. Galima pusiau juokais teigti, kad akademijos leidybinė tradicija, kadaise pradėta jėzuitų, visgi nemiršta, o atgyja kitose institucijose, kurios dabar nebūtinai susijusios su Vilniaus universitetu.

Kalbėjo JURGITA LUDAVIČIENĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 176 iš 176 
21:05:30 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba