Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-08-16 nr. 2912

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
 PAVĖLUOTAS INTERVIU3
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SVEIKINAME! 
• MARIJĄ MEILĘ KUDARAUSKAITĘ
• LILIJĄ VANAGIENĘ

POKALBIAI 
• EMILY DICKINSON3

LITERATŪRA 
• Benediktas Janušvičius.
SUKNELES DĖVI TIK MOTERYS
2
• AUGUSTO STRINDBERGO ŽMONOS IR VAIKAI1
• GEORGIJ GOSPODINOV1

PROZA 
• Kerry Shawn Keys.
ATIDESNIS ŽVILGSNIS Į KONTRREFORMACIJĄ
2
• Kerry Shawn Keys.
PAUKŠČIO SUGRĮŽIMAS
• Kerry Shawn Keys.
SUKAUSTYTA
• Franz KAFKA7

POEZIJA 
• MARIJA MEILĖ KUDARAUSKAITĖ1
• LAIMUTĖ TIDIKYTĖ3

POETINĖ ESĖ 
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ

MUZIKA 
• VILNIUJE DAINUOS CHORAS IŠ JAPONIJOS

KNYGOS 
• PAAIŠKĖJO LIETUVOS EKSPOZICIJOS FRANKFURTO KNYGŲ MUGĖJE GAMINTOJAI1
• NAUJOS KNYGOS

JAUNOJO TEATROLOGO PUSLAPIS 
• Edgaras Klivis.
TEATRAS IR ATMINTIS AMSTERDAME
5

KULTŪROS PAVELDAS 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
EUROPOS KELIAI PER LIETUVĄ
5

FOTOGRAFIJA 
• Rūta Statulevičiūtė.
ANATOLIJAUS SAMOILENKO "EROTINĖ ILIUZIJA"
5

DAILĖ 
• Andrius Vaišnoras.
SAKYTI IR ŠLAMĖTI

KRONIKA 
• Ignas Kazakevičius.
MONOLOGAI. SAVOJO UOSTO BEIEŠKANT
1
• Donatas Valančiauskas.
Į PAGALBĄ ATEITIES ARCHEOLOGAMS

DE PROFUNDIS 
• RAMŪNAS KASPARAVIČIUS

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
RINKTI "ANT JUOKO"
3

PIRMASIS

PAVĖLUOTAS INTERVIU

[skaityti komentarus]

iliustracija
Bernardas Brazdžionis Lietuvoje 1989 metais
Romualdo Požerskio nuotrauka

1990-1991 metais gyvenau Jungtinėse Valstijose. Kadangi nuvykau ten neturėdama nei giminių, nei artimų draugų, tiesiog kviečiama pažįstamų, verčiausi gana sunkiai. Ilgainiui susipažinau su vietiniais lietuviais, viena jų buvo Dalytė Trotman, Brazdžionių anūkė. Su ja draugaudama susipažinau ir su Brazdžioniais, o kai vienu metu neturėjau kur gyventi, jie man leido pas juos apsistoti, kol susirasiu kitą vietą. Jų namai nėra prabangūs, greičiau kuklūs - privatus namas, nedidelis žemės plotas aplinkui, tuo metu jame gyveno kartu su Dalyte. Rūsyje buvo įrengtas archyvas. Jį kurį kurį laiką padėjau poetui tvarkyti. Su B.Brazdžioniu buvo nepaprastai smagu bendrauti - aš, žinoma, puikiai supratau, koks jis didis žmogus, bet tam tikra prasme, būdamas paprastas žmogus, nė kiek savęs nesureikšmindavęs, jis lengvai bendravo su visais. Aš tebuvau paprasta mergina iš Lietuvos, bet jam buvo įdomu bendrauti su jaunimu, jis tai sakė pats - jis mėgo skaityti ir iš Lietuvos gaunamus žurnalus, domėjosi jaunimo gyvenimu Lietuvoje. Man atrodė, kad gyvenimas Amerikoje jam nebuvo toks artimas, kaip Lietuvoje. Nors Kalifornijos klimatas yra idealus, o gyventi Amerikoje buvo patogu ir malonu, bet Lietuva visuomet buvo daug svarbesnė. Dalytė, augusi ir gyvenusi kartu su seneliais, būdama jau trečios kartos lietuvių atstovė, puikiai kalba lietuviškai, jai visuomet rūpėjo Lietuvos reikalai - Los Andželo lietuvių veiklos centre mes kartu darbavomės 1991 m. sausio įvykių metu ir vėliau, organizuodamos akcijas, susitikimus su JAV politikos veikėjais.

Tuo metu, būdama "Lietuvos aido" korespondentė, rašydavau straipsnius apie gyvenimo JAV aktualijas, įdomesnius įvykius, tiesa, ne visuomet pavykdavo juos persiųsti - tais laikais nei paštas, nei faksas nebuvo patikimi. Vis dėlto apdairiai nusprendžiau paimti interviu iš poeto - sutarėme, kad jis pats sugalvos ir klausimus, ir, žinoma, į juos atsakys. Surašė jis viską ranka, padavė, bet aš taip ir neišsiunčiau niekur to interviu. Visą tą laiką saugojau geltonus rankraščius namuose, bet nei būdama JAV, nei sugrįžus į Lietuvą neprisiruošiau interviu paskelbti.

Galiausiai, kai jau apie rankraščius seniai buvau pamiršusi, poetui mirus juos prisiminiau ir labai apsidžiaugiau - radau juos ten, kur buvau saugiai padėjusi ir pagalvojau, kad pats laikas (nors gal ir pavėluotai) ir visiems sužinoti, ką tuo metu poetas galvojo.

ŽANA TARASEVIČ

Girdėjau, kad šį pavasarį rengiatės vėl lankytis Lietuvoje. Koks tos kelionės tikslas - asmeniškas ar siejasi ir su literatūra?

Ir taip, ir taip. Asmeniškas, nes noriu susitikti su giminėmis, kurių dabar nemažai atsišaukia, ir su artimaisiais. Noriu pabendrauti su rašytojais, - su vyresniaisiais, nors mano kartos jau labai maža belikę, ir su jaunesniais, kurie anuomet žengė tik pirmuosius kūrybos žingsnius, o išaugo jau tarybinėje santvarkoje; ir su jauniausiais, kurie ir "gimė" ir "augo" kaip kūrėjai košmarinėje komunizmo epochoje, bet nepasimetė, nepalūžo, susirado save ir savo tiesą ir liko ištikimi Lietuvos vaikai tiek kūnu, tiek dvasia ir kūryba. Visa tai noriu ne tik širdimi pajusti, bet ir penkiais pirštais pačiupinėti.

Tai ir visa, kas įeina į jūsų kelionės tikslus.

Kas daugiau, paaiškės nuvykus ir susitikus su kolegomis rašytojais bei su kultūros ir švietimo įstaigomis. Bus įdomu, kiek leis sąlygos, patirti literatūros programas ir problemas vidurinėse mokyklose (senu terminu - gimnazijose), kur mokosi, "dygsta", auga ir bręsta patys jauniausi mūsų literatūros daigai. Teko matyti jų žurnalą "Moksleivis", skaityti jų kūrybos, girdėti apie metinius moksleivių kūrybos susitikimus, konkursus, kur kasmet susirinkdavę iki kelių šimtų rašančių poeziją, beletristiką, nagrinėjimus...

Dovanokite, kad pertrauksiu - o kodėl Jums tokių jaunų, tik pradedančių, darbai rūpi? Ar ne įdomiau tiesiogiai susidurti jau su subrendusiais kūrėjais, mūsų išaugusios literatūros atstovais, jų darbais, jų problemomis, jų mintimis ir ieškojimais sprendimų, kuriuos kelia šis laikas?

Jaunimas, priaugantieji rūpi dėl to, kad visą savo gyvenimą buvau nenustojęs ryšio su gimnazijų jaunimu. Dar prieš 1940 metus redagavau jaunesniųjų moksleivių žurnalą, kur bendradarbiavo vidurinių ir vyresnių klasių literatai, paminint tik keletą vardų - jums gerai žinomi E.Matuzevičius, Paulius Drevinis, K.Kubilinskas, A.Matutis ir iš Lietuvos pasitraukę jų draugai - L.Žitkevičius, K.Bradūnas ir kiti. Buvo išleistas net jaunųjų almanachas, į kurį įtraukiau ir "Ateities Spinduliuose" nebendradarbiavusį Henriką Nagį, nes atrodė, kad jo asmenyje ateina naujas, unikalus talentas.

iliustracija
Bernardas Brazdžionis Joniškyje 1999 m.
Nuotrauka iš albumo "Poetas Bernardas Brazdžionis grįžta į Lietuvą"

Jūs esate vienas iš nedaugelio savo kartos gyvų, ir dar nepadedantis plunksnos, rašytojų. Nebėra Miškinio, Lietuvoj kūrusio tos kartos, nebėra net jaunesnių. O kaip išeivijoje?

Iš tos po Putino, Binkio, Kiršos, Sruogos kartos - rašytojų, poetų ir beletristų - iš Lietuvos turėjo pasitraukti žymiai didesnis skaičius, negu liko nežinomam likimui. Išeivijoje, po įvairių "išvietinto žmogaus" lagerių Europoje, susirinko, gyveno ir kūrė Jonas Aistis, Antanas Vaičiulaitis, Jurgis Jankus, Nelė Mazalaitė, Gražina Tulauskaitė, Stasius Būdalas, Vytautas ir Stasys Tamulaičiai, Vincas Ramonas, Vyt. Alantas, Petras Babickas, Stasys Santvaras, Stepas Zobarskas, Juozas Kralikauskas, Pulgis Andriušis, Antanas Rūkas...

Ar ne tas pats Rūkas, kuris buvo parašęs "Mes su Stalinu į saulę, mes su Stalinu kovon - te nedrįsta nieks pasauly kelti kojos Lietuvon..."?

Tas pats. Jis buvo kairiųjų pažiūrų, bet ne komunistas. Ir iš Lietuvos, kurią pamynė Stalino koja, jis ne "išbėgo", bet frontui slenkant į Vakarus nebegalėjo grįžti iš Austrijos, kur buvo išvykęs paekskursuoti.

Kur daugiausia už Lietuvos ribų susibūrė Lietuvos rašytojų, kaip reiškėsi jų veikla?

Nuo pat Vokietijos "išvietintų asmenų" stovyklinio gyvenimo lietuviai rašytojai būrėsi atkurtoje Lietuvių rašytojų draugijoje, kuri visuomet turėjo apie 100 narių. Vėliau, persikėlusį į JAV., draugija jungė gyvenančius net keliuose kontinentuose - be kitų, pvz., Australijoje gyveno Putino sesuo M.M.Mykolaitytė, poetė, išleidusi eilėraščių rinkinį "Nežinomi keleiviai", Brazilijoj - Petras Babickas, Venancijus Ališas, Jurgis Baltrušaitis, Jurgis Savickis - Paryžiuje, Švedijoje - Ignas Šeinius, bet daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstybėse - Washingtone Vincas Krėvė Mickevičius, profesoriai Biržiškos, Putname - Mykolas Vaitkus - Worcesteryje - vaikų rašytojas Antanas Giedrius, vėl kitur - keturvėjininkai Antanas Rimydis, Juozas Tysliava, Petras Tarulis, feljetonistas Aklasmatė-Juozas Prunskis, visų nė neišskaičiuosiu.

Vyresniesiems Lietuvos skaitytojams daugelis šių vardų, be abejo, atsimenami iš prieškarinių laikų. Jie buvo dalis mūsų literatūros. Bet jaunimui, net ir kiek vyresniems už mane - jie visi terra, ar geriau nomina incognita. Būtų gera, kad jie vėl visi grįžtų, susirinktų į vieną mūsų literatūros panteoną, ir mūsų literatūra nebebūtų "jie" ir "mes", o "visi mes"...

Būtų gera ir, manau, bus; tų žingsnių pradžiai ir vykstu. Nors politiniai įvykiai, ekonominiai rūpesčiai slegia ir neramina žmones, bet kultūros pasiilgimas, kūrybinio nesupančioto žodžio troškimas irgi, atrodo, stiprus ir nuoširdus, kad "ne vien duona žmogus gyvas" parodė tremtiniai, nublokšti į tolimas, žiaurias sovietinės imperijos sritis, kai nūnai trūko ir tos rupios duonos kąsnio, bet dvasia godžiai gaudė poetinio peno, patys kūrė (Miškinio psalmės), kai išeivijos lietuvis, kuris duonos ir prie duonos užsigyveno, bet savo sielai gyvybės ieškojo meno kūryboj. O rašytojas, ar poetas, kad ir fizinį darbą dirbdamas, neužmiršo savo pašaukimo pareigos. Tad ir tikiuosi, kad dabar ne vien doleris ar kuri kita vertinga moneta, bet ir laisvės, žmoniškumo, taurių idėjų dvasia persunkta knyga labai daug galėtų prisidėti prie kultūrinės atgaivos.

Ar vykstate vienas?

Ne vienas, kartu su manim vyksta žmona, o mūsų "trupę" sudaro dar keli asmenys Žibutė Nida Brinkienė-Alex, tarptautinės teisės specialistė turi uždavinį papropaguoti anglų kalbos suaktualinimą gimnazijos mokinių tarpe, informuoti apie galimybes įstoti į Amerikos aukštąsias mokyklas ir gauti mokyklos stipendijas. Ji nuveža tam tikrą sumą piniginių premijų įteikti geriausiems anglų kalbos mokiniams, atrinktiems konkurso būdu. "Grupei" vadovauja visų tų sumanymų iniciatorius, darbų gundytojas ir energingas organizatorius Juozas Kojelis, Lietuvoje buvęs gimnazijos, o čia lituanistinės mokyklos mokytojas, žurnalistas, publicistas, redaktorius ir (neįskaitomas žodis) Bičiulių veikėjas.

 

Skaitytojų vertinimai


345. Minija2002-08-21 21:50
Sviesaus atminimo rasytojas parase sausa informacija,prie kurios zurnaliste ne kiek nepridejo savo sirdies.Taip ir ieskau akimis kur siluma...o Jis juk buvo poetas...prozai reiketu sirdies silumos...

8348. sesutytes :-) 2004-05-12 16:41
Tai lasbai įdomus straipsnis vertas dėmesio

16973. in2005-06-07 14:49
ai .....

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 175 iš 175 
21:05:29 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba